Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kitos reikšmės Sestšencevičius Stanislovas Bohušas SestšencevičiusJano Bulhako nuotraukaGimė 1869 m lapkričio 26 d Nemen
Stanislovas Bohušas Sestšencevičius
- Kitos reikšmės – Sestšencevičius.
| Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius | |
|---|---|
| Jano Bulhako nuotrauka | |
| Gimė | 1869 m. lapkričio 26 d. Nemenčinėlės dvaras prie Riešės, Rusijos imperija |
| Mirė | 1927 m. gegužės 24 d. (57 metai) Varšuva, Lenkija |
| Palaidotas (-a) | senosiose Rasų kapinėse |
| Tėvas | Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius |
| Motina | Konstancija Volanaitė |
| Sutuoktinis (-ė) | Kristina Marija Brandt |
| Veikla | dailininkas, tapytojas, grafikas, Vilniaus universiteto profesorius |
| Išsilavinimas | Vilniaus piešimo mokykla |
| Alma mater | Peterburgo imperatoriškoji dailės akademija |
| Vikiteka | Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius |
Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius (Bauža-Sestšencevičius, lenk. Stanisław Bohusz-Siestrzeńcewicz, 1869 m. lapkričio 26 d. Nemenčinėlės dvare prie Riešės – 1927 m. gegužės 24 Varšuva, palaidotas Vilniuje) – dailininkas, tapytojas, grafikas, Vilniaus universiteto profesorius.
Kilmė
Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius gimė 1869 m. lapkričio 26 d. Nemenčinėlės dvare (20 km nuo Vilniaus, dab. Riešės seniūnija) bajorų Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus ir Konstancijos Volanaitės šeimoje. Abu tėvai buvo evangelikų reformatų tikėjimo. Dailininko senelis iš motinos pusės Konstantinas Volanas buvo Vilniaus evangelikų reformatų sinodo prezidentas. Dailininko senelis iš tėvo pusės Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius buvo kariškis, turėjo majoro laipsnį, buvo apdovanotas 4-o laipsnio Šv. Vladislovo ordinu. Senelis Stanislovas susituokė su vilniete Rachele iš Mejerių, su kuria Nemenčinėlės dvare 1834 m. liepos 18 d. susilaukė dailininko tėvo Stanislovo. Viso Nemenčinėlės dvare gyvendami dailininko tėvai susilaukė vienuolikos vaikų, iš jų aštuonių sūnų. Dailininkas Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius buvo penktuoju vaiku šeimoje. Jo brolis Steponas Bohušas-Sestšencevičius taip pat buvo Vilniaus dailininkas, architektas.
Biografija
Būsimasis dailininkas Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius piešti mokėsi privačiai Mykolo Medardo Rudnickio dirbtuvėje , po 1881 m. Vilniaus piešimo mokykloje, kuriai vadovavo Ivanas Trutnevas. Jo bendramoksliais buvo būsimieji tapytojai Juozapas Balzukevičius, , Jurgis Jodkovskis. Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus brolis Steponas, trejais metais jaunesnis už Stanislovą, 1886–1894 m. mokėsi Vilniaus realinės mokyklos komercijos skyriuje ir taip pat lankė Vilniaus piešimo mokyklą.
1886 m. Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius įstojo į Sankt Peterburgo dailės akademiją, mokėsi batalinės tapybos klasėje pas . Jau tuomet Sestšencevičius savarankiškai tobulino kompoziciją ir eksponavo paveikslus. Studijų metais, t. y. 1892–1893 m. buvo išvykęs į Miuncheną, kur susipažino su žymaus lenkų tapytojo šeima, keletą metų praleido Józefo Brandto studijoje, priklausė tenykštei lenkų dailininkų kolonijai, tapo Miuncheno „Kunstverein“ draugijos nariu. Studijas Peterburgo dailės akademijoje baigė 1894 metais.
Tais pačiais metais S. Bohušas-Sestšencevičius išvyko į Paryžių, kur mokėsi privačioje Rodolphe’o Juliano studijoje, žinomoje „Akademie Julian" vardu. Vasaras leisdavo Juzefo Brandto namuose. 1899 m. S. Bohušas-Sestšencevičius vedė Juzefo Brandto dukterį Kristiną. Deja, jaunoji pora kartu neilgai tepagyveno. 1905 m. Stanislovas ir Marija Kristina Bohušai-Sestšencevičiai išsiskyrė. Tokios trumpos santuokos metu vaikų nesusilaukė. Gyvendamas Paryžiuje Bohušas-Sestšencevičius kelis kartus aplankė Vilnių.
Apie 1900 m. Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius grįžo į tėvynę. Daug laiko praleisdavo keliaudamas po įvairius Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos ir Ukrainos dvarus, dažnai lankydavosi Vilniuje. 1907 m. dailininkas apsigyveno Vilniuje, kur įsitraukė į miesto kultūrinį gyvenimą.
Kūrybines dirbtuves Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius buvo įsigijęs Vilniaus Bernardinų gatvėje (skerstgatvyje). Tapytojo dirbtuvėse buvo sukurtas vienas jo žymiausių paveikslų „Badas Vilniuje“. Šiame paveiksle pavaizduoti trys berniukai, moteris ir šuo ant vienos Vilniaus kalvos. Už kalvos atsiskleidžia Vilniaus panorama. Gyvendamas Vilniuje Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius dėstė Stepono Batoro universitete, turėjo profesoriaus vardą, dalyvavo veikloje, dalyvavo daugybėje parodų tiek Vilniuje, tiek užsienyje. Rašė straipsnius apie dailę.
Dažnai dailininką buvo galima pamatyti pietaujantį „Bristolyje“ (dabar „Astorija“) ar nuolatinių svečių kompanijoje „Šv. Jurgio“ viešbučio restorane. Dailininkas priklausė Vilniaus aukštuomenei, mėgo draugiją, humorą. Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius buvo vienas kabareto „Ach" organizatorių ir režisierių.
Vilnių jis paliko apie 1920 metus, persikėlė gyventi į Poznanę pas brolį Boleslovą. Savo dirbtuves, įrengtas Bernardinų g. 1 pastate, perleido bendramoksliui tapytojui Jurgiui Jodkovskiui. Poznanėje Bohušas-Sestšencevičius tapo dailininkų draugijos „Świt“ nariu.
Dailininkas Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius mirė 1927 m. gegužės 24 d. Varšuvoje, buvo palaidotas Vilniuje, evangelikų kapinėse. Kapines panaikinus, dailininko antkapis buvo perkeltas į senąsias Vilniaus Rasų kapines.
Kūryba
Didžiausią įtaką S. Bohušo-Sestšencevičiaus kūrybai padarė Miuncheno laikotarpis. Jo darbuose yra daug sąsajų su J. Brandto, Józefo Chełmońskio, Maksimiliano Gierymskio ir kitų lenkų „miuncheniečių“ kūriniais. Bohušas-Sestšencevičius tapė žanrines kompozicijas, peizažus, pasižyminčius realizmo ir simbolizmo bruožais. Dažnos kūrinių temos – mugės, kaimiškos piršlybos šienapjūtės, derybos dėl žirgų. Didelio populiarumo susilaukė šiomis temomis sukurti piešiniai plunksnele, du kartus išleisti litografijų rinkiniuose. Kūrė nemažai dvarininkų, kurių dvaruose mėgo lankytis, portretų. Nutapė buitinių kompozicijų („Turgus“ 1896 m., „Badas Vilniuje“ 1917 m., „Smuklės kiemas“ 1926 m.), portretų („Laikraščių pardavėjas“ 1916 m., „Sėdinti moteris“). Daug dirbo grafikos srityje.
Vilniaus gyvenimo aktualijoms skirtos jo karikatūros buvo publikuojamos žurnaluose „Plotka wileńska” (leistas 1907 m.) ir „Bomba” (leistas 1909–1910). 1913 m. Vilniuje pasirodė didelio populiarumo sulaukęs S. Bohušo-Sestšencevičiaus piešinių albumas, kuris 1928 m. buvo išleistas pakartotinai. Pirmojo pasaulinio karo metais dailininkas piešė simbolinio turinio didelio formato žanrines scenas, iš kurių paminėtina „Gatvė Vilniuje“. Menininkas nuolat grįždavo prie mėgstamų Vilniaus ir jo apylinkių motyvų.
Kūrinių galerija
- Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius. Prfiemiesčio vaikai (Badas Vilniuje), 1917 m.
- Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius. Geiša, 1902 m.
- Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius. Vilnius, 1897 m.
- Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius. Moters portretas kraštovaizdžio fone (Auksinė ponia), 1902 m.
Bibliografija
- Vilnius, piešinių plunksna albumas (1913–1928 m.)
- Vilnius ir estetika (Wilno i estetyka) 1913 m.
Šaltiniai
- Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
- Sudarytoja dr. Jolanta Širkaitė. Vilniaus piešimo mokykla 1866–1915. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2017. ISBN 978-9955-868-93-4.
- Jolanta Širkaitė. Vilniaus piešimo mokykla 1866–1915. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2018. ISBN 978-609-8231-07-6.
- Eliza Ptaszynska (red.). Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius (1869–1927), 2021. ISBN 978-83-61494-74-4
- Elżbieta Basiul, Irena Fedorovič, Małgorzata Geron, Anna Klugowska, Zita Kološevska, Łukasz Kossowski, Laima Laučkaitė, Jerzy Malinowski, Jolita Mulevičiūtė, Eliza Ptaszyńska. Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius. Kūryba, kontekstai, mažieji kūriniai („Stanisław Bohusz-Siestzeńcewicz. Twórczość, konteksty, przyczynki“), 2021.ISBN 978-83-61494-98-0.
- Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje. [1]
- Irma Randakevičienė. Apie dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus protėvius ir šeimą, 2022. Skelbta „Voruta.lt" [2]
- Vilniaus paveikslų galerija. Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius 1869–1927.[3]
- Aleksandras Indriulaitis. Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 320 psl.
- Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija. Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius. [4] Archyvuota kopija 2023-09-25 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- Jolita Mulevičiūtė. Šalis, kurios nebuvo (Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus kūrybinio metodo klausimu)Archyvuota kopija 2021-10-16 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Stanislovas Bohušas Sestšencevičius, Kas yra Stanislovas Bohušas Sestšencevičius? Ką reiškia Stanislovas Bohušas Sestšencevičius?
Kitos reiksmes Sestsencevicius Stanislovas Bohusas SestsenceviciusJano Bulhako nuotraukaGime 1869 m lapkricio 26 d Nemencineles dvaras prie Rieses Rusijos imperijaMire 1927 m geguzes 24 d 57 metai Varsuva LenkijaPalaidotas a senosiose Rasu kapineseTevas Stanislovas Bohusas SestsenceviciusMotina Konstancija VolanaiteSutuoktinis e Kristina Marija BrandtVeikla dailininkas tapytojas grafikas Vilniaus universiteto profesoriusIssilavinimas Vilniaus piesimo mokyklaAlma mater Peterburgo imperatoriskoji dailes akademijaVikiteka Stanislovas Bohusas Sestsencevicius Stanislovas Bohusas Sestsencevicius Bauza Sestsencevicius lenk Stanislaw Bohusz Siestrzencewicz 1869 m lapkricio 26 d Nemencineles dvare prie Rieses 1927 m geguzes 24 Varsuva palaidotas Vilniuje dailininkas tapytojas grafikas Vilniaus universiteto profesorius KilmeStanislovas Bohusas Sestsencevicius vyresnysis dailininko tevas su zmona Konstancija Volanaite ir vaikais Stanislovas Bohusas Sestsencevicius gime 1869 m lapkricio 26 d Nemencineles dvare 20 km nuo Vilniaus dab Rieses seniunija bajoru Stanislovo Bohuso Sestsenceviciaus ir Konstancijos Volanaites seimoje Abu tevai buvo evangeliku reformatu tikejimo Dailininko senelis is motinos puses Konstantinas Volanas buvo Vilniaus evangeliku reformatu sinodo prezidentas Dailininko senelis is tevo puses Stanislovas Bohusas Sestsencevicius buvo kariskis turejo majoro laipsnį buvo apdovanotas 4 o laipsnio Sv Vladislovo ordinu Senelis Stanislovas susituoke su vilniete Rachele is Mejeriu su kuria Nemencineles dvare 1834 m liepos 18 d susilauke dailininko tevo Stanislovo Viso Nemencineles dvare gyvendami dailininko tevai susilauke vienuolikos vaiku is ju astuoniu sunu Dailininkas Stanislovas Bohusas Sestsencevicius buvo penktuoju vaiku seimoje Jo brolis Steponas Bohusas Sestsencevicius taip pat buvo Vilniaus dailininkas architektas BiografijaBusimasis dailininkas Stanislovas Bohusas Sestsencevicius piesti mokesi privaciai Mykolo Medardo Rudnickio dirbtuveje po 1881 m Vilniaus piesimo mokykloje kuriai vadovavo Ivanas Trutnevas Jo bendramoksliais buvo busimieji tapytojai Juozapas Balzukevicius Jurgis Jodkovskis Stanislovo Bohuso Sestsenceviciaus brolis Steponas trejais metais jaunesnis uz Stanislova 1886 1894 m mokesi Vilniaus realines mokyklos komercijos skyriuje ir taip pat lanke Vilniaus piesimo mokykla 1886 m Stanislovas Bohusas Sestsencevicius įstojo į Sankt Peterburgo dailes akademija mokesi batalines tapybos klaseje pas Jau tuomet Sestsencevicius savarankiskai tobulino kompozicija ir eksponavo paveikslus Studiju metais t y 1892 1893 m buvo isvykes į Miunchena kur susipazino su zymaus lenku tapytojo seima keleta metu praleido Jozefo Brandto studijoje priklause tenykstei lenku dailininku kolonijai tapo Miuncheno Kunstverein draugijos nariu Studijas Peterburgo dailes akademijoje baige 1894 metais Tais paciais metais S Bohusas Sestsencevicius isvyko į Paryziu kur mokesi privacioje Rodolphe o Juliano studijoje zinomoje Akademie Julian vardu Vasaras leisdavo Juzefo Brandto namuose 1899 m S Bohusas Sestsencevicius vede Juzefo Brandto dukterį Kristina Deja jaunoji pora kartu neilgai tepagyveno 1905 m Stanislovas ir Marija Kristina Bohusai Sestsenceviciai issiskyre Tokios trumpos santuokos metu vaiku nesusilauke Gyvendamas Paryziuje Bohusas Sestsencevicius kelis kartus aplanke Vilniu Apie 1900 m Stanislovas Bohusas Sestsencevicius grįzo į tevyne Daug laiko praleisdavo keliaudamas po įvairius Lietuvos Lenkijos Baltarusijos ir Ukrainos dvarus daznai lankydavosi Vilniuje 1907 m dailininkas apsigyveno Vilniuje kur įsitrauke į miesto kulturinį gyvenima Kurybines dirbtuves Stanislovas Bohusas Sestsencevicius buvo įsigijes Vilniaus Bernardinu gatveje skerstgatvyje Tapytojo dirbtuvese buvo sukurtas vienas jo zymiausiu paveikslu Badas Vilniuje Siame paveiksle pavaizduoti trys berniukai moteris ir suo ant vienos Vilniaus kalvos Uz kalvos atsiskleidzia Vilniaus panorama Gyvendamas Vilniuje Stanislovas Bohusas Sestsencevicius deste Stepono Batoro universitete turejo profesoriaus varda dalyvavo veikloje dalyvavo daugybeje parodu tiek Vilniuje tiek uzsienyje Rase straipsnius apie daile Daznai dailininka buvo galima pamatyti pietaujantį Bristolyje dabar Astorija ar nuolatiniu sveciu kompanijoje Sv Jurgio viesbucio restorane Dailininkas priklause Vilniaus aukstuomenei mego draugija humora Stanislovas Bohusas Sestsencevicius buvo vienas kabareto Ach organizatoriu ir rezisieriu Vilniu jis paliko apie 1920 metus persikele gyventi į Poznane pas brolį Boleslova Savo dirbtuves įrengtas Bernardinu g 1 pastate perleido bendramoksliui tapytojui Jurgiui Jodkovskiui Poznaneje Bohusas Sestsencevicius tapo dailininku draugijos Swit nariu Dailininkas Stanislovas Bohusas Sestsencevicius mire 1927 m geguzes 24 d Varsuvoje buvo palaidotas Vilniuje evangeliku kapinese Kapines panaikinus dailininko antkapis buvo perkeltas į senasias Vilniaus Rasu kapines KurybaDidziausia įtaka S Bohuso Sestsenceviciaus kurybai padare Miuncheno laikotarpis Jo darbuose yra daug sasaju su J Brandto Jozefo Chelmonskio Maksimiliano Gierymskio ir kitu lenku miunchenieciu kuriniais Bohusas Sestsencevicius tape zanrines kompozicijas peizazus pasizymincius realizmo ir simbolizmo bruozais Daznos kuriniu temos muges kaimiskos pirslybos sienapjutes derybos del zirgu Didelio populiarumo susilauke siomis temomis sukurti piesiniai plunksnele du kartus isleisti litografiju rinkiniuose Kure nemazai dvarininku kuriu dvaruose mego lankytis portretu Nutape buitiniu kompoziciju Turgus 1896 m Badas Vilniuje 1917 m Smukles kiemas 1926 m portretu Laikrasciu pardavejas 1916 m Sedinti moteris Daug dirbo grafikos srityje Vilniaus gyvenimo aktualijoms skirtos jo karikaturos buvo publikuojamos zurnaluose Plotka wilenska leistas 1907 m ir Bomba leistas 1909 1910 1913 m Vilniuje pasirode didelio populiarumo sulaukes S Bohuso Sestsenceviciaus piesiniu albumas kuris 1928 m buvo isleistas pakartotinai Pirmojo pasaulinio karo metais dailininkas piese simbolinio turinio didelio formato zanrines scenas is kuriu paminetina Gatve Vilniuje Menininkas nuolat grįzdavo prie megstamu Vilniaus ir jo apylinkiu motyvu Kuriniu galerijaStanislovas Bohusas Sestsencevicius Prfiemiescio vaikai Badas Vilniuje 1917 m Stanislovas Bohusas Sestsencevicius Geisa 1902 m Stanislovas Bohusas Sestsencevicius Vilnius 1897 m Stanislovas Bohusas Sestsencevicius Moters portretas krastovaizdzio fone Auksine ponia 1902 m BibliografijaVilnius piesiniu plunksna albumas 1913 1928 m Vilnius ir estetika Wilno i estetyka 1913 m SaltiniaiStanislovas Bohusas Sestsencevicius Visuotine lietuviu enciklopedija T XXI Sam Skl Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2012 Sudarytoja dr Jolanta Sirkaite Vilniaus piesimo mokykla 1866 1915 Vilnius Lietuvos kulturos tyrimu institutas 2017 ISBN 978 9955 868 93 4 Jolanta Sirkaite Vilniaus piesimo mokykla 1866 1915 Vilnius Lietuvos kulturos tyrimu institutas 2018 ISBN 978 609 8231 07 6 Eliza Ptaszynska red Stanislovas Bohusas Sestsencevicius 1869 1927 2021 ISBN 978 83 61494 74 4 Elzbieta Basiul Irena Fedorovic Malgorzata Geron Anna Klugowska Zita Kolosevska Lukasz Kossowski Laima Lauckaite Jerzy Malinowski Jolita Muleviciute Eliza Ptaszynska Stanislovas Bohusas Sestsencevicius Kuryba kontekstai mazieji kuriniai Stanislaw Bohusz Siestzencewicz Tworczosc konteksty przyczynki 2021 ISBN 978 83 61494 98 0 Stanislovas Bohusas Sestsencevicius Visuotineje lietuviu enciklopedijoje 1 Irma Randakeviciene Apie dailininko Stanislovo Bohuso Sestsenceviciaus protevius ir seima 2022 Skelbta Voruta lt 2 Vilniaus paveikslu galerija Stanislovas Bohusas Sestsencevicius 1869 1927 3 Aleksandras Indriulaitis Stanislovas Bohusas Sestsencevicius Visuotine lietuviu enciklopedija T III Beketeriai Chakasai Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2003 320 psl Traku istorinio nacionalinio parko direkcija Stanislovas Bohusas Sestsencevicius 4 Archyvuota kopija 2023 09 25 is Wayback Machine projekto NuorodosVikiteka Stanislovas Bohusas Sestsencevicius vaizdine ir garsine medziagaJolita Muleviciute Salis kurios nebuvo Stanislovo Bohuso Sestsenceviciaus kurybinio metodo klausimu Archyvuota kopija 2021 10 16 is Wayback Machine projekto