Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Stanislavas Vaupšas taip pat Stanislavas Vaupšas Vaupšasovas rus Станислав Алексеевич Ваупшасов 1899 m liepos 27 d Gruzd
Stanislavas Vaupšas
Stanislavas Vaupšas (taip pat Stanislavas Vaupšas-Vaupšasovas, rus. Станислав Алексеевич Ваупшасов 1899 m. liepos 27 d. Gruzdžiuose, Šiaulių raj. – 1976 m. lapkričio 19 d.) – TSRS žvalgas, pulkininkas, Tarybų Sąjungos Didvyris (1944 m.).
Vienas didžiausių diversinio ir teroristinio darbo specialistų TSRS.
Biografija
Gimė 1899 m. Gruzdžiuose (Šiaulių raj.). Nuo 1914 m. gyveno Maskvoje, dirbo žemkasiu, armatūrininku gamykloje „Provodnik“.
1918 m. savanoriu įstojo į Raudonąją Gvardiją, vėliau – Raudonąją Armiją. Rusijos pilietinio karo metais kaip eilinis karys kariavo Pietiniame fronte, vėliau Rytų fronte prieš generolo Dutovo ir baltųjų čekų dalinius, vėliau -Vakarų fronte. 1919 m. Smolenske baigė karinius politinius kursus ir buvo paskirtas 151-ojo pulko politvadovas.
1920–1924 m. kaip Raudonosios Armijos Žvalgybos valdybos darbuotojas dirbo pogrindyje Vakarų Baltarusijoje, kūrė teroristinius būrius ir vadovavo jiems, kovojo su tuometinės Lenkijos (kuriai tada priklausė Vakarų Baltarusija) valdžia. Už veiklą Baltarusijoje buvo apdovanotas garbės ginklu ir Raudonosios Vėliavos ordinu.
Nuo 1924 m. dirbo žvalgybos organuose. 1927 m. baigė Raudonosios Armijos Vadų kursus (Курсы комсостава РККА). Maždaug nuo 1930 m. dirbo Baltarusijos GPU.
1937–1939 m. dalyvavo Ispanijos pilietiniame kare, atlikinėjo diversines užduotis frankistų užnugaryje. Buvo respublikonų armijos 14-ojo partizanų korpuso štabo vyriausias patarėjas žvalgybinių – diversinių operacijų klausimais. Pseudonimai – Šarovas ir draugas Alfredas. Vadovavo diversantų – sprogdintojų mokyklai. Žvalgybiniame žaidime įveikė vokiečių rezidentą Ispanijoje Otto Kirchnerį, išgavo vokiečių žvalgybos dokumentus, kurių dėka likvidavo didelį vokiečių agentų tinklą. Respublikonams pralaimėjus slapta išvežė dalį jų archyvų.
Nuo 1939 m. dirbo TSRS NKVD centriniame aparate. TSRS-Suomijos karo metu formavo žvalgybines – diversines grupes. nuo 1939 m. lapkričio vadovavo slidininkų batalionui, veikusiam Karelijos sąsmaukoje. 1940 m. tapo VKP(b) nariu (komunistu).
1940–1941 m. kaip agentas nelegalas buvo žvalgybinėje komandiruotėje Suomijoje ir Švedijoje (pseudonimas Jakovas). 1941 m. grįžo į TSRS.
1941 m. pabaigoje kariavo prie Maskvos – buvo Ypatingos paskirties atskirosios motošaulių brigados (rus. Отдельная мотострелковая бригада особого назначения, OMSBON) bataliono vadas. Po to jam buvo pavesta suformuoti ypatingos paskirties būrį, kuris turėjo pereiti fronto liniją ir veikti vokiečių kariuomenės užnugaryje Minsko apylinkėse.
1942–1944 m. vadovavo stambiam spec. paskirties partizanų būriui „Vietiniai“ (~700 partizanų), veikusiam Minsko srityje (Baltarusija). Tuo metu Vaupšas buvo žinomas kaip papulkininkis Gradovas. Vaupšui buvo pavaldūs dar 15 partizanų būrių, 72 diversinės ir pogrindinės grupės. Vaupšo vadovaujami partizanai naikino vokiečių kareivius, sprogdino karinius ešelonus, geležinkelio kelius ir tiltus. Jis palaikė ryšius su kitais Baltarusijoje veikusiais partizanų būriais ir pogrindžio grupėmis, koordinavo jų veiklą. Per 28 mėn. jo vadovaujami partizanai nuvertė 187 traukinius su kariuomene, karine technika ir šaudmenimis, išvedė iš rikiuotės virš 14 tūkstančių vokiečių kariškių, atliko 57 stambias diversijas, iš jų 42 – Minsko mieste. Turėjo apie 500 agentų, rinkusių žvalgybinę informaciją apie vokiečių dalinius ir karinę veiklą.
1944 m. jam suteiktas Tarybų Sąjungos Didvyrio vardas. S. Vaupšas buvo vienas iš 9 TSRS užsienio žvalgybos karininkų, apdovanotų Tarybų Sąjungos Didvyrio vardu už kovą priešo užnugaryje.
1945 m. dirbo NKGB centriniame aparate Maskvoje. 1945 m. rugpjūčio mėn. dalyvavo kovos veiksmuose su Japonija. Po to vadovavo NKGB operatyvinei grupei, naikinusiai Mandžiūrijoje japonų agentus.
Nuo 1946 m. gruodžio – žvalgybos skyriaus viršininkas Lietuvos MGB. 1946–1954 m. Lietuvos TSR saugumo organų darbuotojas. Nuo 1954 m. – atsargoje. Išėjęs į atsargą gyveno Maskvoje, kur ir mirė. Parašė tris memuarų knygas.
Apdovanojimai ir įamžinimas
Apdovanotas 4 Lenino ordinais, Raudonosios Vėliavos ordinu, Tėvynės karo 1 ir 2 laipsnio ordinais, Baltarusijos TSR Darbo Raudonosios Vėliavos ordinu (1932 m.), medaliais.
1980 m. TSRS Ministrų Tarybos nutarimu Pabaltijo pasienio apygardos 95-ojo Pasienio būrio 21-oji užkarda buvo pavadinta Vaupšo vardu. priklausė Kapsuko (dabar Marijampolė) pasienio komendantūrai. Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir 1992 m. iš Lietuvos išvedus TSRS karinius dalinius, šios užkardos nebeliko. Tačiau 1994 m. Rusijos Pasienio kariuomenės vyriausiojo vado įsakymu Tarybų Sąjungos Didvyrio pulkininko S. A. Vaupšasovo (Vaupšo) vardu buvo pavadinta kita užkarda 23-ajame Pasienio būryje Kaliningrado srityje. Užkarda saugo Rusijos-Lietuvos sieną. 23-iojo pasienio būrio mokomojo centro kariniame miestelyje stovi bronzinis Vaupšo biustas.
Nuorodos
- Ваупшасов
- Ваупшасов Станислав Алексеевич
- Ваупшасов Станислав Алексеевич
- ВАУПШАСОВ (ВАУПШАС) Станислав Алексеевич
- Ваупшасов С. (1961) Партизанская хроника. Москва.
- Ваупшасов С. (1965) На разгневанной земле. Изд. 2-е. Минск.
- Ваупшасов С. (1974) На тревожных перекрёстках. Записки чекиста. Изд. 2-е. Москва.
- Vaupšasovas S. A. (1976) Neramiose sankryžose. 270 p.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Stanislavas Vaupšas, Kas yra Stanislavas Vaupšas? Ką reiškia Stanislavas Vaupšas?
Stanislavas Vaupsas taip pat Stanislavas Vaupsas Vaupsasovas rus Stanislav Alekseevich Vaupshasov 1899 m liepos 27 d Gruzdziuose Siauliu raj 1976 m lapkricio 19 d TSRS zvalgas pulkininkas Tarybu Sajungos Didvyris 1944 m Stanislavas Vaupsas Vienas didziausiu diversinio ir teroristinio darbo specialistu TSRS BiografijaGime 1899 m Gruzdziuose Siauliu raj Nuo 1914 m gyveno Maskvoje dirbo zemkasiu armaturininku gamykloje Provodnik 1918 m savanoriu įstojo į Raudonaja Gvardija veliau Raudonaja Armija Rusijos pilietinio karo metais kaip eilinis karys kariavo Pietiniame fronte veliau Rytu fronte pries generolo Dutovo ir baltuju ceku dalinius veliau Vakaru fronte 1919 m Smolenske baige karinius politinius kursus ir buvo paskirtas 151 ojo pulko politvadovas 1920 1924 m kaip Raudonosios Armijos Zvalgybos valdybos darbuotojas dirbo pogrindyje Vakaru Baltarusijoje kure teroristinius burius ir vadovavo jiems kovojo su tuometines Lenkijos kuriai tada priklause Vakaru Baltarusija valdzia Uz veikla Baltarusijoje buvo apdovanotas garbes ginklu ir Raudonosios Veliavos ordinu Nuo 1924 m dirbo zvalgybos organuose 1927 m baige Raudonosios Armijos Vadu kursus Kursy komsostava RKKA Mazdaug nuo 1930 m dirbo Baltarusijos GPU 1937 1939 m dalyvavo Ispanijos pilietiniame kare atlikinejo diversines uzduotis frankistu uznugaryje Buvo respublikonu armijos 14 ojo partizanu korpuso stabo vyriausias patarejas zvalgybiniu diversiniu operaciju klausimais Pseudonimai Sarovas ir draugas Alfredas Vadovavo diversantu sprogdintoju mokyklai Zvalgybiniame zaidime įveike vokieciu rezidenta Ispanijoje Otto Kirchnerį isgavo vokieciu zvalgybos dokumentus kuriu deka likvidavo didelį vokieciu agentu tinkla Respublikonams pralaimejus slapta isveze dalį ju archyvu Nuo 1939 m dirbo TSRS NKVD centriniame aparate TSRS Suomijos karo metu formavo zvalgybines diversines grupes nuo 1939 m lapkricio vadovavo slidininku batalionui veikusiam Karelijos sasmaukoje 1940 m tapo VKP b nariu komunistu 1940 1941 m kaip agentas nelegalas buvo zvalgybineje komandiruoteje Suomijoje ir Svedijoje pseudonimas Jakovas 1941 m grįzo į TSRS 1941 m pabaigoje kariavo prie Maskvos buvo Ypatingos paskirties atskirosios motosauliu brigados rus Otdelnaya motostrelkovaya brigada osobogo naznacheniya OMSBON bataliono vadas Po to jam buvo pavesta suformuoti ypatingos paskirties burį kuris turejo pereiti fronto linija ir veikti vokieciu kariuomenes uznugaryje Minsko apylinkese 1942 1944 m vadovavo stambiam spec paskirties partizanu buriui Vietiniai 700 partizanu veikusiam Minsko srityje Baltarusija Tuo metu Vaupsas buvo zinomas kaip papulkininkis Gradovas Vaupsui buvo pavaldus dar 15 partizanu buriu 72 diversines ir pogrindines grupes Vaupso vadovaujami partizanai naikino vokieciu kareivius sprogdino karinius eselonus gelezinkelio kelius ir tiltus Jis palaike rysius su kitais Baltarusijoje veikusiais partizanu buriais ir pogrindzio grupemis koordinavo ju veikla Per 28 men jo vadovaujami partizanai nuverte 187 traukinius su kariuomene karine technika ir saudmenimis isvede is rikiuotes virs 14 tukstanciu vokieciu kariskiu atliko 57 stambias diversijas is ju 42 Minsko mieste Turejo apie 500 agentu rinkusiu zvalgybine informacija apie vokieciu dalinius ir karine veikla 1944 m jam suteiktas Tarybu Sajungos Didvyrio vardas S Vaupsas buvo vienas is 9 TSRS uzsienio zvalgybos karininku apdovanotu Tarybu Sajungos Didvyrio vardu uz kova prieso uznugaryje 1945 m dirbo NKGB centriniame aparate Maskvoje 1945 m rugpjucio men dalyvavo kovos veiksmuose su Japonija Po to vadovavo NKGB operatyvinei grupei naikinusiai Mandziurijoje japonu agentus Nuo 1946 m gruodzio zvalgybos skyriaus virsininkas Lietuvos MGB 1946 1954 m Lietuvos TSR saugumo organu darbuotojas Nuo 1954 m atsargoje Isejes į atsarga gyveno Maskvoje kur ir mire Parase tris memuaru knygas Apdovanojimai ir įamzinimasApdovanotas 4 Lenino ordinais Raudonosios Veliavos ordinu Tevynes karo 1 ir 2 laipsnio ordinais Baltarusijos TSR Darbo Raudonosios Veliavos ordinu 1932 m medaliais 1980 m TSRS Ministru Tarybos nutarimu Pabaltijo pasienio apygardos 95 ojo Pasienio burio 21 oji uzkarda buvo pavadinta Vaupso vardu priklause Kapsuko dabar Marijampole pasienio komendanturai Lietuvai atgavus nepriklausomybe ir 1992 m is Lietuvos isvedus TSRS karinius dalinius sios uzkardos nebeliko Taciau 1994 m Rusijos Pasienio kariuomenes vyriausiojo vado įsakymu Tarybu Sajungos Didvyrio pulkininko S A Vaupsasovo Vaupso vardu buvo pavadinta kita uzkarda 23 ajame Pasienio buryje Kaliningrado srityje Uzkarda saugo Rusijos Lietuvos siena 23 iojo pasienio burio mokomojo centro kariniame miestelyje stovi bronzinis Vaupso biustas NuorodosVaupshasov Vaupshasov Stanislav Alekseevich Vaupshasov Stanislav Alekseevich VAUPShASOV VAUPShAS Stanislav AlekseevichVaupshasov S 1961 Partizanskaya hronika Moskva Vaupshasov S 1965 Na razgnevannoj zemle Izd 2 e Minsk Vaupshasov S 1974 Na trevozhnyh perekryostkah Zapiski chekista Izd 2 e Moskva Vaupsasovas S A 1976 Neramiose sankryzose 270 p