Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Stanislavas Antanas Ščiuka lenk Stanisław Antoni Szczuka Stanislavas Antanas Ščiuka įsivaizduojamo portretas dailininkas
Stanislavas Antanas Ščiuka
| Stanislavas Antanas Ščiuka lenk. Stanisław Antoni Szczuka; | |
|---|---|
| Stanislavas Antanas Ščiuka įsivaizduojamo portretas, dailininkas nežinomas apie 1735-1740, galerija, Wilanów rūmuose. | |
| Szczukų giminės herbas - Grabie | |
| Gimė | 1652 m. ar 1654 m. Liuboniči, Rečycos pavietas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Abiejų Tautų Respublika |
| Mirė | 1710 m. gegužės 19 d. (~58 metai) Varšuva, Lenkijos karalystė, Abiejų Tautų Respublika |
| Tėvas | Stanislavas |
| Motina | Sofija Špilevska Neronovič |
| Sutuoktinis (-ė) | Konstancija Marija Ana Potocka |
| Vaikai | Gracianas, Antonas, Ona |
| Veikla | šlėkta, didikas, politikas ir rašytojas. |
| Vikiteka | Stanislavas Antanas Ščiuka |
Stanislavas (Stanislovas) Antanas Ščiuka (lenk. Stanisław Antoni Szczuka; 1652 ar 1654 m. Liuboniči, Rečycos pavietas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Abiejų Tautų Respublika – 1710 m. gegužės 19 d. Varšuva, Lenkijos karalystė, Abiejų Tautų Respublika) – šlėkta, didikas, politikas ir rašytojas. Kariškio Stanislavo ir Sofijos Špilevskos Neronovič sūnus, 1695 m. vasario 6 d. vedęs seniūno Jano Boguslavo Potockio dukrą – Konstanciją Mariją Aną Potocką. Teisėjas (1688 m.), Lenkijos-Lietuvos valstybių sąjungos pasiuntinys Prūsijos kunigaikštystėje 1690 m., Seimo maršalka 1698–1699 m., Lietuvos pakancleris 1699 m.
Biografija
Ščiukų giminė Mazovijoje žinoma nuo 1425 m. XV a. antroje pusėje Ščiukų giminė išplito trijose valstybės vietose – Lenkijoje, Rusioje ir Lietuvoje. Stanislovas Antanas Ščiuka priklausė bent tris kartas ten gyvenusiai lietuviškajai[reikalingas šaltinis] atšakai. Jo tėvas Stanislavas 1655 m. Rusijos kariuomenės įsiveržimo į Vilnių metu pakliuvo į nelaisvę kartu su Dominyku Pacu ir tais pačiais ar sekančiais metais mirė Maskvoje. Jis turėjo du sūnus – Gracianą ir Antoną bei dukrą Oną.
Pats Stanislavas Antanas Ščiuka teigė[reikalingas šaltinis], kad gimė 1654 m. Jaunystę praleido Vilniuje, iždininko Jeronimo Krišpino-Kiršenšteino namuose. Išsilavinimą įgijo Vilniuje ir Krokuvoje. Nuo 1671 iki 1672 m. mokėsi Krokuvoje, kai abatas Kazimieras Janas Ščiuka protegavo jį Krokuvos Akademijos oratorinio meno profesoriui kun. Marcinui Vinkleriui ir poetikos prof. kun. Stanislovui Biežanovskiui. Po to septyniolika mėnesių tobulinosi Liublino tribunole, kur mokėsi karališkosios teisės.
1669 m. tapo Augusto II šalininku, o 1706 m. palaikė Stanislovą Leščinskį. Buvo politinių tekstų autoriumi ir žinomu Seimo oratoriumi. Parašė veikalą Eciipsis Poloniae Orbi Publice Demonstrata (1709 m.). Rūpinosi nemokamų viešųjų mokyklų atidarymu.
1675 m. abato Jono Kazimiero Ščiukos protekcijos dėka Stanislavas Antanas gavo karališkojo sekretoriaus pareigas, o 1684 m. tapo karaliaus kanceliarijos vadovu, pradžioje mažosios, o po to ir didžiosios. Čia atkreipė į save dėmesį, gavo Lietuvos Didžiosios kunigaikštijos referendoriaus, vėliau pakanclerio urėdą, tapo karaliaus Jono III Sobieskio sekretoriumi.
1683 m. kaip husarų rotmistras dalyvavo kare su turkais – Vienos kampanijoje.
1679 m. Malborke Prūsijos Seime, Stanislavas Antanas Ščiuka, būdamas karaliaus Jono III Sobieskio sekretoriumi ir karštu šalininku, gynė karalių, remdamasis Seimo Gardine disputais dėl karo ir taikos, kur pats kėlė krašto gynybos reikalus. Apie jo didžiulius nuopelnus karaliui rodo ir karalienės 1687 m. gruodžio 31 d. laiškas.
Būdamas Seimo maršalka vadovavo jo darbui nuo 1688 m. spalio 17 d. iki 1689 m. balandžio 1 d. ir susitaikymo Seimui Varšuvoje (1699 m. birželio 16-30 d.). 1688 m. būdamas 34 metų tapo karaliaus referentu. Savo inteligencijos, iškalbos ir karališkos teisės žinojimo dėka Stanislavas Antanas Ščiuka tapo karaliaus Jono III Sobieskio dešiniąja ranka ir atlikdavo diplomatines pareigas – keliavo į Maskvą, vedė derybas su Bavarijos elektoriumi dėl Sobieskio dukros vedybų. Per jo rankas ėjo svarbiausi valstybės dokumentai, Ščiuka patarinėjo karaliui.
Mirus karaliui 1696 m. Stanislavas Antanas Ščiuka aktyviai dalyvavo parlamentinėje veikloje ir buvo Liublino bei Podolsko deputatu. 1688, 1689, 1690 ir 1699 m. dėl oratorinių gabumų vadovavo Seimui – buvo renkamas maršalka.
1690 m. būdamas seimo vadovu atstovavo karalių Prūsijos parlamente, kur karštai gynė Lietuvos ir Lenkijos Sąjungos interesus.
Po Sobieskio mirties realiai įvertino jėgų santykį ir rėmė Augustą II iš Saksonijos. Glinianų stovykloje Lvovo apylinkėse kovų su turkais metu kilus konfliktui tarp naujojo karaliaus ir šlėktų, vienintelis Stanislavas Antanas Ščiuka savo diplomatinių sugebėjimų dėka sugebėjo išgelbėti situaciją, grėsusią nematyta katastrofa visai valstybei. Už 1699 m. taikingojo seimo baigtį karalius Augustas II jį apdovanojo Lietuvos pakanclerio postu. Jis įtikino karalių išvesti Saksonijos kariuomenę iš Lenkijos.
Stanislavas Antanas Ščiuka, turėdamas dalinį Augusto II pasitikėjimą, toliau atliko diplomatines funkcijas 1700–1701 m. Lietuvoje ir dalyvavo derybose su Petru I Biržų pilyje, tačiau kanclerio pareigų iš šio karaliaus negavo.
1706 m. įvyko pirmieji abiejų valstybių karaliaus rinkimai, kuriuose nugalėjo švedų statytinis Stanislovas Leščinskis. Stanislavas Antanas Ščiuka, būdamas aršiu Maskvos priešu, prisijungė prie naujojo karaliaus ir kartu su Karoliu XII dalyvavo žygyje į Saksoniją. Pralaimėjus švedams prie Poltavos ir gresiant nepriklausomybės praradimui, įtikino Leščinskį sudėti karaliaus įgaliojimus ir skelbti naujus karaliaus rinkimus, kuriuose tikėjosi nugalėti.
Karaliumi vėl tapus Augustui II, Stanislavas Antanas Ščiuka, būdamas labai populiariu šlėktų tarpe vėl grįžo prie jo.
Stanislavas Antanas Ščiuka rūpinosi giminės dvaru ir žemėmis Ščučine netoli Suvalkų. Ten kartu su karaliumi finansavo vienuolyno ir pijorų mokyklos įsteigimą. Apie 1680 m. gavęs iš karaliaus Radzynų dvarą prie Liublino, prižiūrėjo jo turtą Žemaitijoje – Vilkijoje, vėliau rūpinosi karaliene ir Stanislavo Leščinskio gerove bei Augusto II dėka valdė Platelius, Taujėnus ir Viekšnius, turėjo žemės apie Trakus.
1693 m. rugsėjo 22 d. Stanislavas Antanas Ščiuka iš Zbignevo Gorajevskio dukros Teofilės už 200 tūkst. auksinų pirko Bilgorajo dvarą ir tris aplinkinius kaimus. Iš karaliaus gavęs leidimą ten rūpinosi turgumi ir amatų cechų steigimu. Vedęs Jono III Sobieskio rūmininkę Konstanciją Mariją Patacką susilaukė trijų sūnų – Augusto Mykolo, Marcino Leopoldo ir Jono Kanto bei dukros Viktorijos. Bilgorajo dvare Ščiuka 1703–1704 m. pastatė medinę bažnyčią. 1709 m. išleido savo veikalą Eciipsis Poloniae Orbi Publice Demonstrata, kuriame aptarę finansinę – karinę reformą, siūlė kariuomenę padidinti iki 36 tūkst., sukūrė valstybės išlaikomų mokyklų projektą.
1710 m. gegužės 19 d., būdamas 56 m., mirė nuo plaučių uždegimo. Vykdant paskutinę valią palaidotas Ščiukų kapavietėje – Ščučino bažnyčios rūsiuose.
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: | ATR seimo maršalka 1689 | Po to: |
| Prieš tai: Karolis Stanislovas Radvila | Lietuvos pakancleris 1698–1710 | Po to: Kazimieras Čartoriskis |
| Prieš tai: Kristupas Stanislovas Zaviša | ATR seimo maršalka 1699 | Po to: Jonas Šembekas |
Nuorodos
- Informacija apie Stanisław Antoni Szczuka Biłgoraj.lbl.pl žinyne Archyvuota kopija 2007-02-03 iš Wayback Machine projekto. (lenk.)
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Stanislavas Antanas Ščiuka, Kas yra Stanislavas Antanas Ščiuka? Ką reiškia Stanislavas Antanas Ščiuka?
Stanislavas Antanas Sciuka lenk Stanislaw Antoni Szczuka Stanislavas Antanas Sciuka įsivaizduojamo portretas dailininkas nezinomas apie 1735 1740 galerija Wilanow rumuose Szczuku gimines herbas GrabieGime 1652 m ar 1654 m Liubonici Recycos pavietas Lietuvos Didzioji Kunigaikstyste Abieju Tautu RespublikaMire 1710 m geguzes 19 d 58 metai Varsuva Lenkijos karalyste Abieju Tautu RespublikaTevas StanislavasMotina Sofija Spilevska NeronovicSutuoktinis e Konstancija Marija Ana PotockaVaikai Gracianas Antonas OnaVeikla slekta didikas politikas ir rasytojas Vikiteka Stanislavas Antanas Sciuka Stanislavas Stanislovas Antanas Sciuka lenk Stanislaw Antoni Szczuka 1652 ar 1654 m Liubonici Recycos pavietas Lietuvos Didzioji Kunigaikstyste Abieju Tautu Respublika 1710 m geguzes 19 d Varsuva Lenkijos karalyste Abieju Tautu Respublika slekta didikas politikas ir rasytojas Kariskio Stanislavo ir Sofijos Spilevskos Neronovic sunus 1695 m vasario 6 d vedes seniuno Jano Boguslavo Potockio dukra Konstancija Marija Ana Potocka Teisejas 1688 m Lenkijos Lietuvos valstybiu sajungos pasiuntinys Prusijos kunigaikstysteje 1690 m Seimo marsalka 1698 1699 m Lietuvos pakancleris 1699 m BiografijaSciuku gimine Mazovijoje zinoma nuo 1425 m XV a antroje puseje Sciuku gimine isplito trijose valstybes vietose Lenkijoje Rusioje ir Lietuvoje Stanislovas Antanas Sciuka priklause bent tris kartas ten gyvenusiai lietuviskajai reikalingas saltinis atsakai Jo tevas Stanislavas 1655 m Rusijos kariuomenes įsiverzimo į Vilniu metu pakliuvo į nelaisve kartu su Dominyku Pacu ir tais paciais ar sekanciais metais mire Maskvoje Jis turejo du sunus Graciana ir Antona bei dukra Ona Pats Stanislavas Antanas Sciuka teige reikalingas saltinis kad gime 1654 m Jaunyste praleido Vilniuje izdininko Jeronimo Krispino Kirsensteino namuose Issilavinima įgijo Vilniuje ir Krokuvoje Nuo 1671 iki 1672 m mokesi Krokuvoje kai abatas Kazimieras Janas Sciuka protegavo jį Krokuvos Akademijos oratorinio meno profesoriui kun Marcinui Vinkleriui ir poetikos prof kun Stanislovui Biezanovskiui Po to septyniolika menesiu tobulinosi Liublino tribunole kur mokesi karaliskosios teises 1669 m tapo Augusto II salininku o 1706 m palaike Stanislova Lescinskį Buvo politiniu tekstu autoriumi ir zinomu Seimo oratoriumi Parase veikala Eciipsis Poloniae Orbi Publice Demonstrata 1709 m Rupinosi nemokamu viesuju mokyklu atidarymu 1675 m abato Jono Kazimiero Sciukos protekcijos deka Stanislavas Antanas gavo karaliskojo sekretoriaus pareigas o 1684 m tapo karaliaus kanceliarijos vadovu pradzioje mazosios o po to ir didziosios Cia atkreipe į save demesį gavo Lietuvos Didziosios kunigaikstijos referendoriaus veliau pakanclerio ureda tapo karaliaus Jono III Sobieskio sekretoriumi 1683 m kaip husaru rotmistras dalyvavo kare su turkais Vienos kampanijoje 1679 m Malborke Prusijos Seime Stanislavas Antanas Sciuka budamas karaliaus Jono III Sobieskio sekretoriumi ir karstu salininku gyne karaliu remdamasis Seimo Gardine disputais del karo ir taikos kur pats kele krasto gynybos reikalus Apie jo didziulius nuopelnus karaliui rodo ir karalienes 1687 m gruodzio 31 d laiskas Budamas Seimo marsalka vadovavo jo darbui nuo 1688 m spalio 17 d iki 1689 m balandzio 1 d ir susitaikymo Seimui Varsuvoje 1699 m birzelio 16 30 d 1688 m budamas 34 metu tapo karaliaus referentu Savo inteligencijos iskalbos ir karaliskos teises zinojimo deka Stanislavas Antanas Sciuka tapo karaliaus Jono III Sobieskio desiniaja ranka ir atlikdavo diplomatines pareigas keliavo į Maskva vede derybas su Bavarijos elektoriumi del Sobieskio dukros vedybu Per jo rankas ejo svarbiausi valstybes dokumentai Sciuka patarinejo karaliui Mirus karaliui 1696 m Stanislavas Antanas Sciuka aktyviai dalyvavo parlamentineje veikloje ir buvo Liublino bei Podolsko deputatu 1688 1689 1690 ir 1699 m del oratoriniu gabumu vadovavo Seimui buvo renkamas marsalka 1690 m budamas seimo vadovu atstovavo karaliu Prusijos parlamente kur karstai gyne Lietuvos ir Lenkijos Sajungos interesus Po Sobieskio mirties realiai įvertino jegu santykį ir reme Augusta II is Saksonijos Glinianu stovykloje Lvovo apylinkese kovu su turkais metu kilus konfliktui tarp naujojo karaliaus ir slektu vienintelis Stanislavas Antanas Sciuka savo diplomatiniu sugebejimu deka sugebejo isgelbeti situacija gresusia nematyta katastrofa visai valstybei Uz 1699 m taikingojo seimo baigtį karalius Augustas II jį apdovanojo Lietuvos pakanclerio postu Jis įtikino karaliu isvesti Saksonijos kariuomene is Lenkijos Stanislavas Antanas Sciuka turedamas dalinį Augusto II pasitikejima toliau atliko diplomatines funkcijas 1700 1701 m Lietuvoje ir dalyvavo derybose su Petru I Birzu pilyje taciau kanclerio pareigu is sio karaliaus negavo 1706 m įvyko pirmieji abieju valstybiu karaliaus rinkimai kuriuose nugalejo svedu statytinis Stanislovas Lescinskis Stanislavas Antanas Sciuka budamas arsiu Maskvos priesu prisijunge prie naujojo karaliaus ir kartu su Karoliu XII dalyvavo zygyje į Saksonija Pralaimejus svedams prie Poltavos ir gresiant nepriklausomybes praradimui įtikino Lescinskį sudeti karaliaus įgaliojimus ir skelbti naujus karaliaus rinkimus kuriuose tikejosi nugaleti Karaliumi vel tapus Augustui II Stanislavas Antanas Sciuka budamas labai populiariu slektu tarpe vel grįzo prie jo Stanislavas Antanas Sciuka rupinosi gimines dvaru ir zememis Scucine netoli Suvalku Ten kartu su karaliumi finansavo vienuolyno ir pijoru mokyklos įsteigima Apie 1680 m gaves is karaliaus Radzynu dvara prie Liublino priziurejo jo turta Zemaitijoje Vilkijoje veliau rupinosi karaliene ir Stanislavo Lescinskio gerove bei Augusto II deka valde Platelius Taujenus ir Vieksnius turejo zemes apie Trakus 1693 m rugsejo 22 d Stanislavas Antanas Sciuka is Zbignevo Gorajevskio dukros Teofiles uz 200 tukst auksinu pirko Bilgorajo dvara ir tris aplinkinius kaimus Is karaliaus gaves leidima ten rupinosi turgumi ir amatu cechu steigimu Vedes Jono III Sobieskio rumininke Konstancija Marija Patacka susilauke triju sunu Augusto Mykolo Marcino Leopoldo ir Jono Kanto bei dukros Viktorijos Bilgorajo dvare Sciuka 1703 1704 m pastate medine baznycia 1709 m isleido savo veikala Eciipsis Poloniae Orbi Publice Demonstrata kuriame aptare finansine karine reforma siule kariuomene padidinti iki 36 tukst sukure valstybes islaikomu mokyklu projekta 1710 m geguzes 19 d budamas 56 m mire nuo plauciu uzdegimo Vykdant paskutine valia palaidotas Sciuku kapavieteje Scucino baznycios rusiuose Politinis postasPries tai ATR seimo marsalka 1689 Po to Pries tai Karolis Stanislovas Radvila Lietuvos pakancleris 1698 1710 Po to Kazimieras CartoriskisPries tai Kristupas Stanislovas Zavisa ATR seimo marsalka 1699 Po to Jonas SembekasNuorodosInformacija apie Stanislaw Antoni Szczuka Bilgoraj lbl pl zinyne Archyvuota kopija 2007 02 03 is Wayback Machine projekto lenk Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu