Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinka
Stanislava Jakševičiūtė Venclauskienė
| Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
| Stanislava Jakševičiūtė-Venclauskienė | |
|---|---|
| Pirmojo lietuviško vaidinimo „Amerika pirtyje“ organizatoriai ir vaidintojai. Stanislava Jakševičiūtė sėdi antra iš dešinės. | |
| Gimė | 1874 m. liepos 9 d. Šiauliai, Rusijos imperija |
| Mirė | 1958 m. sausio 16 d. (83 metai) Voterberis, JAV |
| Tautybė | lietuvė |
| Tėvas | Jonas Jakševičius |
| Motina | Marija Rudytė-Jakševičienė |
| Sutuoktinis (-ė) | Kazimieras Venclauskis |
| Vaikai | Danutė, Gražbylė |
| Veikla | aktorė, režisierė, visuomenės ir kultūros veikėja, filantropė |
| Žinomas (-a) už | daugiau nei šimto našlaičių ir beglobių vaikų globa |
| Žymūs apdovanojimai | |
| Pasaulio tautų teisuolė (1995 m.) | |
| Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartų. Jei galite, pakoreguokite stilių, kad tiktų enciklopedijai. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą. |
Stanislava Jakševičiūtė-Venclauskienė (1874 m. liepos 9 d. Šiauliuose – 1958 m. sausio 16 d. Voterberyje, JAV) – pirmoji profesionali lietuvių aktorė, režisierė, visuomenės ir kultūros veikėja, užaugino ir išauklėjo daugiau kaip šimtą našlaičių ir beglobių vaikų.
Biografija
Gimė kilmingoje Jono Jakševičiaus ir Marijos Rudytės-Jakševičienės šeimoje. Jos tėvas Jonas Jakševičius buvo vos mirties bausmės išvengęs 1863 metų sukilimo dalyvis.
Baigė Rygos mergaičių gimnaziją. Platino lietuvišką spaudą, įsijungė į tautinį judėjimą. Scenos meną studijavo dramos kursuose Rygoje ir Peterburge. Grįžusi į Šiaulius, vaidino Nikolajaus Dolžanskio Rusų teatro trupėje.
1899 m. rugpjūčio 20 d. Palangoje ir vėliau Liepojoje, Rygoje, Šiauliuose režisavo pirmąjį lietuvišką spektaklį Juozo Vilkutaičio-Keturakio „Amerika pirtyje“, vaidino jame Agotą. Tik dėl to, kad buvo kilusi iš bajorų, caro žandarai jos neareštavo, kaip kitų spektaklio organizatorių. Byla buvo perduota Tifliso policmeisteriui gruzinui, kuris buvo palankus tautinėms mažumoms. Be to, 1902 m. ji ištekėjo už Dorpato universiteto Teisės fakulteto studento, būsimojo advokato, vieno iš Lietuvos socialdemokratų partijos lyderių Kazimiero Venclauskio. 1903–1908 m. gyveno Rygoje, dalyvavo miesto lietuvių kultūros organizacijų veikloje. 1908 m. Šiauliuose viena iš dramos, muzikos ir dainos draugijos „Varpas“ steigėjų. Toliau režisavo lietuvių autorių, ypač Vydūno pjeses. Sumanymą steigti profesionalų teatrą sužlugdė prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas.
Karo metu gyveno Tuloje, po karo dirbo mokyklose, dalyvavo visuomeninėje ir labdaringoje veikloje, kelis kartus buvo išrinkta Šiaulių miesto tarybos nare.
Stanislavos ir Kazimiero Venclauskių šeima unikali tuo, kad išaugino ir išauklėjo per 100 našlaičių, pamestinukų, beglobių vaikų, leido juos į mokslus. Pamestinukams buvo suteikiama Jakševičiaus pavardė, nes Šiaulių gimnazija buvo pastatyta ant Jono Jakševičiaus, Stanislavos tėvo, žemės ir 1846 m. kovo 22 d. sutartyje buvo įrašyta, kad aukotojo sūnus ir dvi kartos bus atleidžiamos nuo mokesčio už mokslą. Nors tų „sūnų“ ir „dukterų“ mokėsi labai daug, sutarties buvo laikomasi. Stanislavos vyras advokatas Kazimieras Venclauskis pritarė žmonos veiklai ir rėmė ją materialiai. Tarp S. Venclauskienės globotinių buvo poetas Julius Janonis, būsimasis mokytojas Tomas Stonis, gydytojas Vladas Pampikas, teisininkas Algirdas Jakševičius, Ilinojaus universiteto profesorius Marius Veclauskas.
1940 m. mirus vyrui ir Lietuvą okupavus sovietams, S. Venclauskienės labdaringoji veikla prislopo. Antrojo pasaulinio karo metais padėjo Šiaulių gete kalėjusiems žydams. Artėjant frontui, su vyriausiąja dukra Danute ir keletu jauniausių globotinių pasitraukė į Vakarus po karo išvyko į JAV. Gyveno Voterberio mieste.
Šiaulių visuomenė (iniciatorius – rašytojas ), siekdama įamžinti S. Venclauskienės žygdarbį, pastatė paminklą Motinystei, Pasiaukojimui, Taurumui jos namų (dabar Aušros muziejus) galerijoje. Tai – antrasis pasaulyje Motinystės paminklas, skulptūros autorius – . Paminklas atidengtas 1993 m. gegužės 2 d. S. Venclauskienės klasė yra Vasario 16-osios gimnazijoje Vokietijoje, ten skiriama jos vardo stipendija. Jai, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjusiai nuo sunaikinimo žydus, 1995 m. suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas, pasodintas medis Izraelyje, Jeruzalėje. Jos garbei 100-ųjų gimimo metinių proga Šv. Mišias laikė pats Šv. Tėvas.[paaiškinti]
Dukterys teisininkė Danutė ir advokatė, Šiaulių miesto Garbės pilietė Gražbylė Venclauskaitė.
Literatūra
- Leonas Peleckis. Namuose ant Pasadnos ulyčios. – Biografinė apybraiža. – Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1991. – 138 p., 6 iliustr. lap.
- Leonas Peleckis-Kaktavičius. Namuose ant Pasadnos ulyčios: dar po dvidešimties metų. – Memuarinė eseistika. – Šiauliai: „Aušros“ muziejaus leidykla, 2009. – 302 p., 95 iliustr. – ISBN 978-9986-766-49-0
- Teresė Hokienė. Ją visi vadino MAMA (Šiaulių naujienos)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Stanislava Jakševičiūtė Venclauskienė, Kas yra Stanislava Jakševičiūtė Venclauskienė? Ką reiškia Stanislava Jakševičiūtė Venclauskienė?
Siam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai įrasydami tinkamas isnasas ar nuorodas į patikimus saltinius Stanislava Jakseviciute VenclauskienePirmojo lietuvisko vaidinimo Amerika pirtyje organizatoriai ir vaidintojai Stanislava Jakseviciute sedi antra is desines Gime 1874 m liepos 9 d Siauliai Rusijos imperijaMire 1958 m sausio 16 d 83 metai Voterberis JAVTautybe lietuveTevas Jonas JakseviciusMotina Marija Rudyte JaksevicieneSutuoktinis e Kazimieras VenclauskisVaikai Danute GrazbyleVeikla aktore rezisiere visuomenes ir kulturos veikeja filantropeZinomas a uz daugiau nei simto naslaiciu ir beglobiu vaiku globaZymus apdovanojimaiPasaulio tautu teisuole 1995 m Sio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartu Jei galite pakoreguokite stiliu kad tiktu enciklopedijai Tik tada bus galima istrinti sį pranesima Stanislava Jakseviciute Venclauskiene 1874 m liepos 9 d Siauliuose 1958 m sausio 16 d Voterberyje JAV pirmoji profesionali lietuviu aktore rezisiere visuomenes ir kulturos veikeja uzaugino ir isauklejo daugiau kaip simta naslaiciu ir beglobiu vaiku BiografijaGime kilmingoje Jono Jakseviciaus ir Marijos Rudytes Jaksevicienes seimoje Jos tevas Jonas Jaksevicius buvo vos mirties bausmes isvenges 1863 metu sukilimo dalyvis Baige Rygos mergaiciu gimnazija Platino lietuviska spauda įsijunge į tautinį judejima Scenos mena studijavo dramos kursuose Rygoje ir Peterburge Grįzusi į Siaulius vaidino Nikolajaus Dolzanskio Rusu teatro trupeje 1899 m rugpjucio 20 d Palangoje ir veliau Liepojoje Rygoje Siauliuose rezisavo pirmajį lietuviska spektaklį Juozo Vilkutaicio Keturakio Amerika pirtyje vaidino jame Agota Tik del to kad buvo kilusi is bajoru caro zandarai jos nearestavo kaip kitu spektaklio organizatoriu Byla buvo perduota Tifliso policmeisteriui gruzinui kuris buvo palankus tautinems mazumoms Be to 1902 m ji istekejo uz Dorpato universiteto Teises fakulteto studento busimojo advokato vieno is Lietuvos socialdemokratu partijos lyderiu Kazimiero Venclauskio 1903 1908 m gyveno Rygoje dalyvavo miesto lietuviu kulturos organizaciju veikloje 1908 m Siauliuose viena is dramos muzikos ir dainos draugijos Varpas steigeju Toliau rezisavo lietuviu autoriu ypac Vyduno pjeses Sumanyma steigti profesionalu teatra suzlugde prasidejes Pirmasis pasaulinis karas Karo metu gyveno Tuloje po karo dirbo mokyklose dalyvavo visuomenineje ir labdaringoje veikloje kelis kartus buvo isrinkta Siauliu miesto tarybos nare Stanislavos ir Kazimiero Venclauskiu seima unikali tuo kad isaugino ir isauklejo per 100 naslaiciu pamestinuku beglobiu vaiku leido juos į mokslus Pamestinukams buvo suteikiama Jakseviciaus pavarde nes Siauliu gimnazija buvo pastatyta ant Jono Jakseviciaus Stanislavos tevo zemes ir 1846 m kovo 22 d sutartyje buvo įrasyta kad aukotojo sunus ir dvi kartos bus atleidziamos nuo mokescio uz moksla Nors tu sunu ir dukteru mokesi labai daug sutarties buvo laikomasi Stanislavos vyras advokatas Kazimieras Venclauskis pritare zmonos veiklai ir reme ja materialiai Tarp S Venclauskienes globotiniu buvo poetas Julius Janonis busimasis mokytojas Tomas Stonis gydytojas Vladas Pampikas teisininkas Algirdas Jaksevicius Ilinojaus universiteto profesorius Marius Veclauskas 1940 m mirus vyrui ir Lietuva okupavus sovietams S Venclauskienes labdaringoji veikla prislopo Antrojo pasaulinio karo metais padejo Siauliu gete kalejusiems zydams Artejant frontui su vyriausiaja dukra Danute ir keletu jauniausiu globotiniu pasitrauke į Vakarus po karo isvyko į JAV Gyveno Voterberio mieste Siauliu visuomene iniciatorius rasytojas siekdama įamzinti S Venclauskienes zygdarbį pastate paminkla Motinystei Pasiaukojimui Taurumui jos namu dabar Ausros muziejus galerijoje Tai antrasis pasaulyje Motinystes paminklas skulpturos autorius Paminklas atidengtas 1993 m geguzes 2 d S Venclauskienes klase yra Vasario 16 osios gimnazijoje Vokietijoje ten skiriama jos vardo stipendija Jai Antrojo pasaulinio karo metais gelbejusiai nuo sunaikinimo zydus 1995 m suteiktas Pasaulio tautu teisuolio vardas pasodintas medis Izraelyje Jeruzaleje Jos garbei 100 uju gimimo metiniu proga Sv Misias laike pats Sv Tevas paaiskinti Dukterys teisininke Danute ir advokate Siauliu miesto Garbes piliete Grazbyle Venclauskaite LiteraturaLeonas Peleckis Namuose ant Pasadnos ulycios Biografine apybraiza Vilnius Valstybinis leidybos centras 1991 138 p 6 iliustr lap Leonas Peleckis Kaktavicius Namuose ant Pasadnos ulycios dar po dvidesimties metu Memuarine eseistika Siauliai Ausros muziejaus leidykla 2009 302 p 95 iliustr ISBN 978 9986 766 49 0Terese Hokiene Ja visi vadino MAMA Siauliu naujienos