Sportinis turizmas Lietuvoje

Sportinis turizmas Lietuvoje – viena iš Lietuvoje populiarių ekstremalaus sporto ir ekstremalaus turizmo šakų.

Istorija

Nepriklausomoje Lietuvoje skautai, šauliai, pradėjo organizuoti poilsines pažintines keliones po šalį. Po Antrojo pasaulinio karo 1948 m. išvykas pėsčiomis organizavo Vilniaus universiteto studentai ir dėstytojai. Sportinio turizmo pagrindai susiformavo šeštame dešimtmetyje. 1953 m. įkurta Respublikinė turizmo sekcija, 1958 m. pradėjo veikti Lietuvos turizmo tarybos sistema. Buvo kuriamos miestų turizmo sekcijos, nuo 1958 m. steigiami miestų ir rajonų turistų klubai. Vilniuje pirmasis sportinio turizmo klubas įsteigtas 1961 m. Šiems klubams įsikūrus visoje Lietuvoje pradėta rengti sportinio turizmo pirmenybes pagal atskiras sporto šakas, nuo 1969 m. – kalnų turiadas, nuo 1972 m. – , nuo 1982 m. – ir maratonus. Sportiniu turizmu nuo 1958 m. rūpinosi profsąjungos, jį organizuoti padėjo įvairių turizmo šakų respublikinės komisijos ir (LTF).

1958-1991 m. veikė viena pagrindinių turizmo federacijos komisijų – Respublikinė maršrutinė kvalifikacinė komisija (RMKK), kurios pirmininkai buvo E. Perchorovičius (1958-1962 m.), (1962-1965 m.), S. Timonovas (1965-1968 m.), Gražina Čižauskaitė-Jucienė (1969-1991 m.). RMKK organizavo turistines sportines keliones, tvarkė jų įforminimą, apskaitą, rūpinosi kelionių saugumu. 1966-1991 m. LTF kartu su RMKK organizavo visų turizmo šakų Lietuvos turizmo čempionatus. 1970 m. įkurtas Masinio turizmo skyrius (vedėjas R. Gogelis), kuris koordinavo sportinio turizmo, turistų klubų veiklą Lietuvoje.

Pasiekimai

1971-1989 m. TSRS sportinio turizmo čempionatuose Lietuvos komandos iškovojo 16 aukso, 16 sidabro, 13 bronzos medalių komplektų, 1980 m. – čempionato taurę tarprespublikinėje įskaitoje. Gerų rezultatų pasiekta TSRS slidžių, dviračių, ir pirmenybėse, Pabaltijo turistų sąskrydžiuose. Lietuvos sportinio turizmo mėgėjai keliavo po visus buvusios TSRS geografinius rajonus – nuo Arkties iki Karakumų dykumų pietinės dalies ir Pamyro, nuo Karpatų iki Kamčiatkos ir Kurilų. Ekspedicijų metu keliautojai susipažino su naujais geografiniais rajonais, parengė sudėtingus sportinius maršrutus.

Registruotų įvairių sudėtingumo kategorijų žygių skaičius:

• 1972 m. – 347 žygiai,
• 1974 m. – 703 (iš jų didžiausio sudėtingumo – 15),
• 1977 m. – 923 (22),
• 1978 m. – 986 (24),
• 1981 m. – 908 (34),
• 1984 m. – 897 (16),
• 1988 m. – 917 (25),
• 1990 m. – 520 (17),
• 1997 m. – 112 (6),
• 2005 m. – 146 (3).

1965-1990 m. TSRS turizmo sporto meistro vardas buvo suteiktas 84 keliautojams, iš jų 18 moterų. 1978-1989 m. LTF rengė Geriausio Lietuvos turisto rinkimus, kuriuos laimėjo:

• 1978 m. – A. Jucevičius, R. Jatulytė,
• 1979 m. – , Gražina Čižauskaitė-Jucienė,
• 1980 m. – K. Ašmonas, ,
• 1982 m. – K. Ašmonas, N. Martinėnaitė,
• 1984 m. – , N. Martinėnaitė,
• 1985 m. – , ,
• 1986 m. – N. Kisielius, O. Lukošiūtė,
• 1987 m. – , B. Kalkienė,
• 1988 m. – , O. Lukošiūtė,
• 1989 m. – N. Kisielius, O. Lukošiūtė.

Vyko kolektyvų, miestų, rajonų, respublikiniai, sąjunginiai, Pabaltijo, tarptautiniai, įvairi žinybų turizmo šakų ir kompleksiniai turistų sąskrydžiai bei varžybos, sportinių kelionių čempionatai, raliai, maratonai, daugiakovės čempionatai, gelbėjimo darbų varžybos, turiados ir kiti renginiai. Daugelis jų vyksta ir po 1990 m.

Pradėtos rengti turizmo kelionės į Vakarų šalis – 1970 m. (automobilių), 1984 m. (urvų), 1988 m. (dviračių, urvų), 1989 m. (vandens), į Himalajus – dešimtame dešimtmetyje (vandens, kalnų) ir kitur.

Sportinis turizmas po 1990 m.

Lietuvos keliautojai organizuoja ir dalyvauja dideliuose tarptautiniuose projektuose. 1998-2000 m. tarptautiniame Didžiajame tūkstantmečio taikos žygyje aplink pasaulį (24 239 km) dalyvavo 4 Lietuvos dviratininkai. 1995 m. V ir 1998 m. VI Pasaulio lietuvių sporto žaidynių programoje buvo turizmo rungtys (pėsčiųjų, vandens, dviračių turizmas), 2005 m. VII žaidynėse dalyviai rungtyniavo vandens turizmo ralio trasoje.

XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje populiariausios sportinio turizmo šakos: pėsčiųjų, vandens, kalnų, dviračių. Lietuvoje daugelio mėgstamas vandens turizmas; duomenimis 87 Lietuvos upės yra arba gali būti (pavasarį, lietingomis vasaromis) tinkamos vandens turizmui.

Gausiausi masiniai renginiai:

• „Pavasario keliais“, rengta 1959-1979 m.,
• žygis slidėmis „Snaigė“, nuo 1962 m.,
• pėsčiųjų turizmo maratonai, nuo 1974 m.
• kt. masiniai žygiai, plaukimai.

Organizacija

Sportinį turizmą kultivuojantys klubai 1990 m. buvo sujungti į Lietuvos turistų klubų asociaciją. 1991 m. Kūno kultūros ir sporto departamentui ją panaikinus įsikūrė (LKS) – visuomeninė organizacija, kuri 2007 m. vienijo 32 keliautojų (turistų) klubus iš 17 miestų. Nuo 1991 m. LKS yra , nuo 1992 m. (ISU) narė. 2006 m. LKS renginiuose dalyvavo apie 12 000 žmonių.

Iki 1992 m. sportinio turizmo kelionės buvo organizuojamos pagal Turizmo ir ekskursijų Centro tarybos patvirtintas taisykles, 1992 m. – pagal Lietuvos keliautojų sąjungos taisykles. Įkūrus LKS buvusios RMKK darbą tęsia turizmo klubai ir turizmo ekspertai. Moksleivių ir jaunimo sportiniu turizmu rūpinasi Jaunimo turizmo centras (buv. Respublikinė jaunųjų turistų stotis, įkurta 1952 m.).

Literatūra

• Turisto žinynas. Vilnius, 1978 m.;
• Lietuvos kūno kultūros ir sporto istorija. Vilnius, 1996 m.;
• Keliautojų sportas 1990-2004 m. Vilnius, 2005 m.

Šaltiniai

1. Sportinis turizmas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 826 psl.