Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  Lietuvaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkiyə  Türkiyə
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

SpaceX DragonŠalis Jungtinės Amerikos ValstijosOrganizacija SpaceX Misijos tikslas Tarptautinė kosminė stotisPrograma Kr

SpaceX Dragon

  • Pagrindinis puslapis
  • SpaceX Dragon
SpaceX Dragon
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
SpaceX Dragon
Šalis:  Jungtinės Amerikos Valstijos
Organizacija: „SpaceX“
Misijos tikslas: Tarptautinė kosminė stotis
Programa: Krovinių transportavimas
Misijos tipas: Daugkartinio naudojimo
Paleidimo data: 2010 m. gruodžio 8 d.
Paleidimo įrenginys: Falcon 9
Masė: 4200 kg
Misijos rezultatas: Paskutinis skrydis įvyko 2020 m. kovo 7 d.

„Dragon“ (liet. drakonas) – daugkartinio naudojimo bepilotis kosminis laivas, sukurtas JAV privačios įmonės „SpaceX“ pagal NASA programą „Komercinės orbitinio transporto paslaugos“ (angl. Commercial Orbital Transportation Services, COTS). Skirtas naudingų krovinių pristatymui ir grąžinimui iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS), o perspektyvoje – ir žmonių skraidinimui.

Naujų krovininių kosminių aparatų poreikis JAV kilo nutraukus daugkartinių erdvėlaivių „Space Shuttle“ skrydžius. 2017 m. duomenimis, nuo 2012 m. „Dragon“ buvo vienintelis pasaulyje veikiantis krovininis laivas, galintis saugiai sugrįžti į Žemę.

Istorija

2006 m. buvo pasirašyta „SpaceX“ ir NASA bendradarbiavimo pagal COTS programą sutartis. 2010 m. rugpjūčio 12 d. Moro įlankoje JAV Ramiojo vandenyno pakrantėje buvo sėkmingai išbandyta „Dragon“ leidimosi parašiutinė sistema. Kapsulė buvo pakelta sraigtasparniu į 4,2 km aukštį ir numesta žemyn. Stabdžiai ir pagrindiniai parašiutai suveikė tinkamai, sklandžiai nuleidę aparatą ant vandenyno paviršiaus. 2010 m. gruodžio 8 d. sėkmingai atliktas orbitinis skrydis su grįžimu į Žemę.

2012 m. gegužės 25 d. su raketa „Falcon 9“ iškeltas „Dragon“ buvo prijungtas prie Tarptautinės kosminės stoties „Harmony“ modulio kaip demonstracinės misijos dalis. „Dragon“ tapo pirmuoju privačiu erdvėlaiviu, prijungtu prie TKS. Tų pačių metų spalio 8 d. „Dragon“ buvo pirmą kartą nusiųstas į orbitoje veikiančią stotį su komercine aprūpinimo misija SpaceX CRS-1 (Commercial Resupply Services, CRC).

2014 m. gegužės 30 d. Elon Musk pristatė pilotuojamą kosminio laivo versiją „Dragon 2“.

Pagal pirminį susitarimą su NASA, „SpaceX“ turėjo įvykdyti 12 krovinių tiekimo misijų į TKS, tačiau 2015 m. ir vėliau NASA pratęsė kontraktą papildomoms misijoms iki 2019 m..

2011 m. liepos mėn. tapo žinoma apie Eimso tyrimų centro kuriamą „“, skirtą misijai į Marsą, panaudojant raketą nešėją „Falcon Heavy“ ir erdvėlaivį „SpaceX Dragon“.

2020 m. kovo 7 d. įvyko paskutinis „Dragon“ skrydis (22-as sėkmingas šio erdvėlaivio skrydis). Vėliau skrydžiai buvo vykdomi „Dragon 2“ erdvėlaiviu.

Konstrukcija

„Dragon“ erdvėlaivis yra 6,1 m aukščio, 3,7 m skersmens. Susideda iš kūgio formos komandinio agregatų skyriaus ir jungiamosios sekcijos su raketos nešėjos antrąja pakopa. Jungiamasis adapteris tarnauja kaip nehermetiškas konteineris talpinti kroviniams ir vienkartiniams prietaisams – Saulės baterijoms ir termoreguliacijos sistemoms. Energija laivas aprūpinamas iš saulės baterijų ir akumuliatorių, panašiai kaip rusų „Sojuz“. Skirtingai nuo kitų į Žemę sugrąžinamų erdvėlaivių („Apollo“, „Sojuz“, „Orion“, „CST-100 Starliner“, „“), „Dragon“ praktiškai yra vieno bloko laivas. Variklių sistema, kuro bakai, akumuliatoriai ir kita agregatų skyriaus įranga grįžta kartu su laivu, o tai yra unikali konstrukcija.

Krovininė laivo versija neturi autonominės švartavimosi sistemos, o prisiartinusi prie TKS „pagriebiama“ astronauto valdomu manipuliatoriumi „Canadarm2“, panašiai kaip ir jungiantis japonų „“. Kitos erdvėlaivio versijos:

  • pilotuojama („Dragon 2“ ekipažas iki 7 žmonių),
  • krovininė-keleivinė (4 žmonių ekipažas + 2,5 t krovinys), kai maksimali laivo masė su kroviniu prie TKS gali siekti 7,5 t,
  • autonominių skrydžių modifikacija („DragonLab“).

Šaltiniai

  1. Bates, Daniel (9 December 2010). „Mission accomplished! SpaceX Dragon becomes the first privately funded spaceship launched into orbit and guided back to Earth“. . London. Nuoroda tikrinta 9 December 2010.
  2. „SpaceX Brochure – 2008“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 20 kovo 2012. Nuoroda tikrinta 9 gruodžio 2010.
  3. SpaceX cargo ship departs station, returns to Earth
  4. Amos, Jonathan (2012-05-25). „Station grabs SpaceX Dragon ship“. bbc.com (anglų). Nuoroda tikrinta 2015-04-07.
  5. „SpaceX wins 5 new space station cargo missions in NASA contract estimated at $700 million“. spacenews.com. 2016-02-24.
  6. "Red Dragon" (PDF), Feasibility of a Dragon-derived Mars lander for scientific and human-precursor investigations, 8m.net, October 31, 2011  Archyvuota kopija 2012-06-16 iš Wayback Machine projekto.
  7. Falcon 9 launches final first-generation Dragon

Nuorodos

Vikiteka: SpaceX Dragon – vaizdinė ir garsinė medžiaga
  • Oficiali svetainė (spacex.com/dragon) Archyvuota kopija 2017-04-12 iš Wayback Machine projekto.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 17 Lie, 2025 / 00:38

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie SpaceX Dragon, Kas yra SpaceX Dragon? Ką reiškia SpaceX Dragon?

SpaceX DragonSalis Jungtines Amerikos ValstijosOrganizacija SpaceX Misijos tikslas Tarptautine kosmine stotisPrograma Kroviniu transportavimasMisijos tipas Daugkartinio naudojimoPaleidimo data 2010 m gruodzio 8 d Paleidimo įrenginys Falcon 9Mase 4200 kgMisijos rezultatas Paskutinis skrydis įvyko 2020 m kovo 7 d Dragon liet drakonas daugkartinio naudojimo bepilotis kosminis laivas sukurtas JAV privacios įmones SpaceX pagal NASA programa Komercines orbitinio transporto paslaugos angl Commercial Orbital Transportation Services COTS Skirtas naudingu kroviniu pristatymui ir grazinimui is Tarptautines kosmines stoties TKS o perspektyvoje ir zmoniu skraidinimui Nauju krovininiu kosminiu aparatu poreikis JAV kilo nutraukus daugkartiniu erdvelaiviu Space Shuttle skrydzius 2017 m duomenimis nuo 2012 m Dragon buvo vienintelis pasaulyje veikiantis krovininis laivas galintis saugiai sugrįzti į Zeme TKS manipuliatoriumi traukiamas erdvelaivis Dragon surinkimo cecheIstorija2006 m buvo pasirasyta SpaceX ir NASA bendradarbiavimo pagal COTS programa sutartis 2010 m rugpjucio 12 d Moro įlankoje JAV Ramiojo vandenyno pakranteje buvo sekmingai isbandyta Dragon leidimosi parasiutine sistema Kapsule buvo pakelta sraigtasparniu į 4 2 km aukstį ir numesta zemyn Stabdziai ir pagrindiniai parasiutai suveike tinkamai sklandziai nuleide aparata ant vandenyno pavirsiaus 2010 m gruodzio 8 d sekmingai atliktas orbitinis skrydis su grįzimu į Zeme 2012 m geguzes 25 d su raketa Falcon 9 iskeltas Dragon buvo prijungtas prie Tarptautines kosmines stoties Harmony modulio kaip demonstracines misijos dalis Dragon tapo pirmuoju privaciu erdvelaiviu prijungtu prie TKS Tu paciu metu spalio 8 d Dragon buvo pirma karta nusiustas į orbitoje veikiancia stotį su komercine aprupinimo misija SpaceX CRS 1 Commercial Resupply Services CRC 2014 m geguzes 30 d Elon Musk pristate pilotuojama kosminio laivo versija Dragon 2 Pagal pirminį susitarima su NASA SpaceX turejo įvykdyti 12 kroviniu tiekimo misiju į TKS taciau 2015 m ir veliau NASA pratese kontrakta papildomoms misijoms iki 2019 m 2011 m liepos men tapo zinoma apie Eimso tyrimu centro kuriama skirta misijai į Marsa panaudojant raketa neseja Falcon Heavy ir erdvelaivį SpaceX Dragon 2020 m kovo 7 d įvyko paskutinis Dragon skrydis 22 as sekmingas sio erdvelaivio skrydis Veliau skrydziai buvo vykdomi Dragon 2 erdvelaiviu Konstrukcija Dragon erdvelaivis yra 6 1 m aukscio 3 7 m skersmens Susideda is kugio formos komandinio agregatu skyriaus ir jungiamosios sekcijos su raketos nesejos antraja pakopa Jungiamasis adapteris tarnauja kaip nehermetiskas konteineris talpinti kroviniams ir vienkartiniams prietaisams Saules baterijoms ir termoreguliacijos sistemoms Energija laivas aprupinamas is saules bateriju ir akumuliatoriu panasiai kaip rusu Sojuz Skirtingai nuo kitu į Zeme sugrazinamu erdvelaiviu Apollo Sojuz Orion CST 100 Starliner Dragon praktiskai yra vieno bloko laivas Varikliu sistema kuro bakai akumuliatoriai ir kita agregatu skyriaus įranga grįzta kartu su laivu o tai yra unikali konstrukcija Krovinine laivo versija neturi autonomines svartavimosi sistemos o prisiartinusi prie TKS pagriebiama astronauto valdomu manipuliatoriumi Canadarm2 panasiai kaip ir jungiantis japonu Kitos erdvelaivio versijos pilotuojama Dragon 2 ekipazas iki 7 zmoniu krovinine keleivine 4 zmoniu ekipazas 2 5 t krovinys kai maksimali laivo mase su kroviniu prie TKS gali siekti 7 5 t autonominiu skrydziu modifikacija DragonLab SaltiniaiBates Daniel 9 December 2010 Mission accomplished SpaceX Dragon becomes the first privately funded spaceship launched into orbit and guided back to Earth London Nuoroda tikrinta 9 December 2010 SpaceX Brochure 2008 PDF Suarchyvuotas originalas PDF 20 kovo 2012 Nuoroda tikrinta 9 gruodzio 2010 SpaceX cargo ship departs station returns to Earth Amos Jonathan 2012 05 25 Station grabs SpaceX Dragon ship bbc com anglu Nuoroda tikrinta 2015 04 07 SpaceX wins 5 new space station cargo missions in NASA contract estimated at 700 million spacenews com 2016 02 24 Red Dragon PDF Feasibility of a Dragon derived Mars lander for scientific and human precursor investigations 8m net October 31 2011 Archyvuota kopija 2012 06 16 is Wayback Machine projekto Falcon 9 launches final first generation DragonNuorodosVikiteka SpaceX Dragon vaizdine ir garsine medziagaOficiali svetaine spacex com dragon Archyvuota kopija 2017 04 12 is Wayback Machine projekto

Naujausi straipsniai
  • Rugpjūtis 13, 2025

    Novodomkai

  • Rugpjūtis 31, 2025

    Novini Barglovskiai

  • Rugpjūtis 13, 2025

    Novi Brusas

  • Rugpjūtis 29, 2025

    Nove Zakževas

  • Rugpjūtis 28, 2025

    Nove Viežbovas

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje