| Soso Balos kultūrinė erdvė | |
|---|---|
| Nematerialusis pasaulio paveldas | |
| Ceremonija 2017 m. Ją atlieka Elhadj Filani Sékou Kouyaté | |
| Vieta | Gvinėja |
| Regionas** | Afrika |
| Įrašas | 2001/2008 |
| Nuorodos | |
| Nuoroda | |
| Vikiteka: | Soso BalaVikiteka |
| * Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. | |
Soso Bala (manink. Sosso Bala, ߛߏ߬ߛߏ߬ ߓߟߊ) – sudievintas muzikos instrumentas, balafonas, religinė relikvija turinti ypatingą prasmę Vakarų Afrikos tautose (ypač tarp mandingų). Šio instrumento pavadinimas reiškia „Soso (senovinės karalystės) balafonas“, ir jis laikomas visų pasaulio balafonų pirmtaku. Taip pat tai yra mandingų tautų didingos istorijos, tapatybės simbolis.
Jis yra saugomas Niagasolos (Nyasola ߢߊ߰ߛߏ߬ߟߊ߫) miestelyje, kuris yra Gvinėjos šiaurės rytuose, netoli sienos su Maliu (Kankano regionas, Sigirio prefektūra). Aplink jo legendą sukurta garbinimo tradicija, kuri tęsiama iki dabar. Ši tradicija 2001 m. buvo įrašyta į UNESCO žodinio ir nematerialaus žmonijos paveldo šedevrų sąrašą kaip Soso Balos kultūrinė erdvė. Tai - vienas pirmųjų elementų pasaulyje, patekęs į šį sąrašą.
Raida
Senovinė legenda, pasakojama Sundiatos epe, teigia, kad XIII a. pradžioje keliaujantis dainius Bala Faséké Kouyaté įtikino Soso karalystės valdovą Sumanguru Kante įdarbinti jį rūmuose po to, kai atliko nuostabų kūrinį balafonu. Pasak kitų versijų, instrumentą pasigamino pats valdovas arba gavo jį iš džino.
Vėliau Malio imperijos įkūrėjas Sundiata Keita (ߛߏ߲߬ߖߘߊ߬ ߞߋߕߊ߬) nukariavo Soso karalystę, nuvertė šį karalių, o garsųjį balafoną išsivežė. Nuo tada per šimtmečius jis kelis kartus keitė savo vietą. Šiuo metu jis saugomas Niagasoloje, o dainiaus palikuonių šeima Kouyaté puoselėja muzikines tradicijas iki mūsų laikų.
Sundiata Keita laikais Bala Faséké Kouyaté buvo paskirtas instrumento saugotoju, atsakingu už ritualų priežiūrą, ir jis vienintelis galėjo juo groti. Saugotojas perdavė šią teisę savo palikuonims. Jie yra vadinami Balatigui („balafono šeimininkais“) ir turi ypatingą statusą mandingų kultūroje. Balatigui dinastija tęsiama iki mūsų dienų, ir ši teisė priklauso Dökala giminei. 2022 m. naujuoju balatigui tapo Siriman Dokala Kouyaté.
Pats instrumentas yra apie 1,5 m ilgio, sudarytas iš 20 klavišų. Jis įtvirtintas į spacialius rėmus, ir papildytas moliūginiais rezonatoriais. Instrumentas kartu su kitomis relikvijomis saugomas nedidelėje molinėje lūšnelėje. Pastaraisiais dešimtmečiais tradicijos tęstinumas susiduria su naujais iššūkiais dėl vietos gyventojų migracijos į kitus miestus, prastos infrastruktūros. Tačiau Balatigui siekia tęsti tradiciją. Kasmet vyksta ceremonija, sutraukianti daug piligrimų.
Susijusios pasaulio paveldo tradicijos
- Gongų kultūrinė erdvė (2005, Vietnamas)
- Kultūrinės apraiškos, susiję su balafonu ir kolintangu Malyje, Burkina Fase, Dramblio Kaulo Krante ir Indonezijoje (2012, Burkina Fasas, Dramblio Kaulo Krantas, Malis, nuo 2024 Indonezija)
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Soso Bala, Kas yra Soso Bala? Ką reiškia Soso Bala?