Sofija Veiverytė 1926 m balandžio 13 d Naujatrobių kaime Kauno rajonas 2009 m liepos 23 d Vilnius Lietuvos monumentalios
Sofija Veiverytė

Sofija Veiverytė ( 1926 m. balandžio 13 d., Naujatrobių kaime, Kauno rajonas – 2009 m. liepos 23 d. Vilnius) – Lietuvos monumentaliosios ir dekoratyvinės tapybos dailininkė, profesorė.
Biografija
1935 m. baigė Kauno Saulės gimnaziją, 1941 m. – Kauno suaugusiųjų gimnaziją, 1949 m. baigė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą, kur studijavo monumentaliąją tapybą (vad. Stasys Ušinskas). Lietuvos dailininkų sąjungos narė nuo 1957 m.
1948 m., dar nebaigusi studijuoti buvo pakviesta dėstyti piešimą . Nuo 1952 m. LTSR valstybiniame Dailės institute Vilniuje dėstė piešimą, vėliau tekstilės katedroje. 1968 m. pradėjo vadovauti freskos ir mozaikos studijai. Dailininkė gilinosi į molbertinės tapybos specifiką, nuo 1978 m. tapybos katedros tapybos studijos vadovė. Nuo 1966 m. docentė, nuo 1982 m. profesorė.
Kūryba
Dailininkės kūryboje galima išskirti tris sritis: monumentaliąją dailę, molbertinę tapybą ir piešinį. Figūrinėse kompozicijose, portretuose ryškus autorės sugebėjimas perteikti vaizduojamo asmens dvasios būseną, monumentaliai ir drąsiai apibendrinti psichologinį tipą. Kartais autorė naudoja grotesko, deformavimo, neišbaigtumo raišką, kartu pabrėždama stipraus, gražaus žmogaus idėją. Nuo 9-o dešimtmečio S. Veiverytės kūryboje ima vyrauti romantizuoti žvėrių, žirgų motyvai, istorinės temos. Atsiskleidžia improvizacinė dailininkės prigimtis, minkštėja linijų plastika. Kūriniai monumentalūs, ekspresyvūs, didelės apimties, jiems būdinga raiškus piešinys, subtilūs tonų ir pustonių deriniai. Sukūrė A. Savicko, N. Ambrazaitytės, R. Staliliūnaitės, J. Kuzminskio, R. Katiliaus, K. Simanonio ir kt. portretus. 13 darbų yra P. M. Tretjakovo galerijoje ir Puškino muziejuje, 3 paveikslai Sofijos nacionalinėje galerijoje. Nemažai darbų įsigiję įvairių šalių kolekcininkai.
Premijos ir apdovanojimai
- 1971 m. visasąjunginės parodos Maskvoje garbės raštas už paveikslus „Fechtuotojai“ ir „Žokėjai".
- 1972 m. Pabaltijo bienalės pirmoji premija.
- 1973 m. respublikinė premija.
- 1974 m. LTSR nusipelniusi meno veikėja.
- 1974 m. LTSR valstybinė premija.
- 1976 m. LTSR liaudies dailininkės garbės vardas.
- 1981 m. TSRS valstybinė premija.
- 1981 m. TSRS Dailės akademijos sidabro medalis už paveikslą „Jaunoji šeima".
- 1981 m. Pabaltijo trienalės pirmoji premija.
- 1984 m. tarptautinės portreto bienalės Jugoslavijoje (Tuzla) premija.
- 1986 m. Tautų draugystės ordinas.
- 1996 m. Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino 3 laipsnio ordinas.
- 2004 m. Estijos Valstybės Baltosios Žvaigždės ordinas.
- 2006 m. I-a premija piešinių konkurse.
- 2006 m. P. Aleksandravičiaus vardo premija
- 2009 m. Vyriausybės kultūros ir meno premija
Taip pat diplomai ir garbės raštai Lietuvoje ir užsienyje.
Nuorodos
- [1][neveikianti nuoroda]
- [2] Archyvuota kopija 2008-03-23 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Sofija Veiverytė, Kas yra Sofija Veiverytė? Ką reiškia Sofija Veiverytė?
Sofija Veiveryte 1926 m balandzio 13 d Naujatrobiu kaime Kauno rajonas 2009 m liepos 23 d Vilnius Lietuvos monumentaliosios ir dekoratyvines tapybos dailininke profesore Biografija1935 m baige Kauno Saules gimnazija 1941 m Kauno suaugusiuju gimnazija 1949 m baige Kauno taikomosios ir dekoratyvines dailes instituta kur studijavo monumentaliaja tapyba vad Stasys Usinskas Lietuvos dailininku sajungos nare nuo 1957 m 1948 m dar nebaigusi studijuoti buvo pakviesta destyti piesima Nuo 1952 m LTSR valstybiniame Dailes institute Vilniuje deste piesima veliau tekstiles katedroje 1968 m pradejo vadovauti freskos ir mozaikos studijai Dailininke gilinosi į molbertines tapybos specifika nuo 1978 m tapybos katedros tapybos studijos vadove Nuo 1966 m docente nuo 1982 m profesore KurybaDailininkes kuryboje galima isskirti tris sritis monumentaliaja daile molbertine tapyba ir piesinį Figurinese kompozicijose portretuose ryskus autores sugebejimas perteikti vaizduojamo asmens dvasios busena monumentaliai ir drasiai apibendrinti psichologinį tipa Kartais autore naudoja grotesko deformavimo neisbaigtumo raiska kartu pabrezdama stipraus grazaus zmogaus ideja Nuo 9 o desimtmecio S Veiverytes kuryboje ima vyrauti romantizuoti zveriu zirgu motyvai istorines temos Atsiskleidzia improvizacine dailininkes prigimtis minksteja liniju plastika Kuriniai monumentalus ekspresyvus dideles apimties jiems budinga raiskus piesinys subtilus tonu ir pustoniu deriniai Sukure A Savicko N Ambrazaitytes R Staliliunaites J Kuzminskio R Katiliaus K Simanonio ir kt portretus 13 darbu yra P M Tretjakovo galerijoje ir Puskino muziejuje 3 paveikslai Sofijos nacionalineje galerijoje Nemazai darbu įsigije įvairiu saliu kolekcininkai Premijos ir apdovanojimai1971 m visasajungines parodos Maskvoje garbes rastas uz paveikslus Fechtuotojai ir Zokejai 1972 m Pabaltijo bienales pirmoji premija 1973 m respublikine premija 1974 m LTSR nusipelniusi meno veikeja 1974 m LTSR valstybine premija 1976 m LTSR liaudies dailininkes garbes vardas 1981 m TSRS valstybine premija 1981 m TSRS Dailes akademijos sidabro medalis uz paveiksla Jaunoji seima 1981 m Pabaltijo trienales pirmoji premija 1984 m tarptautines portreto bienales Jugoslavijoje Tuzla premija 1986 m Tautu draugystes ordinas 1996 m Lietuvos Didziojo Kunigaikscio Gedimino 3 laipsnio ordinas 2004 m Estijos Valstybes Baltosios Zvaigzdes ordinas 2006 m I a premija piesiniu konkurse 2006 m P Aleksandraviciaus vardo premija 2009 m Vyriausybes kulturos ir meno premija Taip pat diplomai ir garbes rastai Lietuvoje ir uzsienyje Nuorodos 1 neveikianti nuoroda 2 Archyvuota kopija 2008 03 23 is Wayback Machine projekto 3 https www lrt lt mediateka irasas 2000171048 legendos siandien ir visados zinomi kurejai prisimena dailininke sofija veiveryte uztekdavo kad ji eitu koridoriumi 1