Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Socialinė politika
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Socialinė politika – valdžios vykdoma politika, skirta teisiškai reguliuoti visuomenės poreikius, kylančias problemas. Socialinę politiką sudaro visuma valstybę valdančių partijų programų, kurias stengiamasi įgyvendinti. Taip pat socialine politika vadinamas visuomenės mokslas, tyrinėjantis valdžios socialinę politiką.
Į valstybės interesus įeina teisės, politiniai, socialiniai, ekonominiai ir kiti klausimai:
- edukacinė (švietimo) politika
- šeimos politika
- sveikatos politika
- būsto politika
- migracinė politika
- užimtumo politika (bedarbystės mažinimas)
- socialinė pagalba
Vystymosi etapai
Socialinės politikos vystymosi etapai:
- Skurdžių problemas spręsti pradėta dar Romos imperijoje. Jiems tiesiog buvo nemokamai dalinamos mažą energetinę vertę turinčios sriubos, bilietai į gladiatorių varžybas. Žlugus Romos imperijai, pirmas įstatymas apie skurdžių teises buvo išleistas 1601 m. Anglijoje, 1795 m. įvestos išmokos bedarbiams. Nuo XIX a. socialinė politika buvo glaudžiai susieta su darbo ir bedarbystės problemomis.
- Ankstyvajame kapitalizme nelabai kas rūpinosi benamiais, badaujančiais, bedarbiais, sergančiais. Tokios kategorijos buvo išstumtos iš ekonominio gyvenimo, kol valstybė jomis pradėjo rūpintis.
- 1880–1930 m. – eksperimentų ir ieškojimų metai, kai valstybė bandė įvairius socialinius projektus. Kaip pavyzdys pateikiamas vokiečių kancleris , kuris įvedė tris pašalpas:
- 1883 m. išmoka ligos atveju
- 1884 m. išmoka įvykus nelaimingam atsitikimui
- 1889 m. senatvės ir invalidumo išmokos
- Vokiečių pavyzdys davė stiprų impulsą ieškoti geresnių socialinių sprendimų, daug valstybių pradėjo sekti Vokietijos pavyzdžiu. Bismarkas tvirtino, kad valstybės kišimasis į socialinius klausimus ne tik galimas, bet ir reikalingas siekiant išlaikyti visuomeninį stabilumą ir pagerinti samdomų darbininkų padėtį.
- 1930-1950 m. – laikotarpis, kai valstybės kūrė socialines paslaugas. Vis naujos socialinės paslaugos buvo teikiamos vis didesniems žmonių grupėms. Pirma socialinės paslaugos apėmė pramonės darbuotojus, o paskui ir kaimo.
- 1950-1975 m. dauguma išsivysčiusių valstybių buvo kritikuojamos dėl kišimosi apimčių. Tuo tarpu dar labiau padidėjo valstybės socialinė politika, apėmė visus sluoksnius, padidėjo išmokų dydžiai ir laikotarpis.
Tuo laikotarpiu vienos žmonių grupės pasiekimų siekė ir kitos grupės.
- 1950-1975 m. dauguma išsivysčiusių valstybių buvo kritikuojamos dėl kišimosi apimčių. Tuo tarpu dar labiau padidėjo valstybės socialinė politika, apėmė visus sluoksnius, padidėjo išmokų dydžiai ir laikotarpis.
- Nuo 1975 m. iki XX a. pabaigos atėjo socialinės politikos pervertinimo laikas. Tuo laiku įvyko ir valstybės neturėjo tiek daug pinigų vykdyti savas socialines politikas. Tai periodas, kai dauguma spendimų priimtų socialinėje politikoje buvo nukreipta mažinti ir siaurinti socialines išmokas.
Įvyko socialinės politikos prioritetų pasikeitimas visu pirma jaunų ir ekonomiškai aktyvių žmonių atžvilgiu. Buvo stengiamasi juos perkvalifikuoti, mokyti, skatinti mobilumą. Buvo investuojama į žmogų.
Išsivysčiusiose valstybėse augant ūkiui (antriniam ir ) buvo pastebėta, kad užsidaro kai kurios ūkio šakos (pirminis ūkio sektorius), tokios kaip žemės ūkis, . Žmonės dirbę tokiose ūkio srityse prarasdavo darbą ir, jei nesugebėdavo persikvalifikuoti, o kartais ir pervažiuoti gyventi į kitą vietą, papildydavo bedarbių gretas. Valstybės, siekdamos išlaikyti žlungančias ūkio šakas, pradėjo jas subsidijuoti, taip išlaikydamos darbo vietas. Dabar pasigirsta siūlymų tokią praktiką plėsti kitoms, užsidarančioms ūkio šakoms, ar tiesiog bankrutuojančioms įmonėms.
Tikslai
Socialinės politikos pagrindiniai tikslai:
- socialinė apsauga, kuri garantuoja atsiradus socialinei rizikai (liga, senatvė, neįgalumas, mirtis, bedarbystė)
- investicijos į žmogų – lygių galimybių suteikimas, jaunos kartos mokymas (tai yra ekonominio vystymosi elementas, kuris labai priklauso nuo valstybinės politikos)
- socialinė ramybė – tai visuomeninio gyvenimo stabilizacija, bendradarbiavimas siekiant tikslo, tolerancijos tarp žmonių. Socialinė ramybė auga kartu su gerove ir politiniu stabilumu
- šeiminis gyvenimas – šeiminio gyvenimo akcentavimas, žmonių šiltų tarpusavio santykių puoselėjimas, saugumo šeimoje jausmo sudarymas. Naujų kartų auklėjimas.
Socialinė valstybė
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Socialinė politika, Kas yra Socialinė politika? Ką reiškia Socialinė politika?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Socialine politika valdzios vykdoma politika skirta teisiskai reguliuoti visuomenes poreikius kylancias problemas Socialine politika sudaro visuma valstybe valdanciu partiju programu kurias stengiamasi įgyvendinti Taip pat socialine politika vadinamas visuomenes mokslas tyrinejantis valdzios socialine politika Į valstybes interesus įeina teises politiniai socialiniai ekonominiai ir kiti klausimai edukacine svietimo politika seimos politika sveikatos politika busto politika migracine politika uzimtumo politika bedarbystes mazinimas socialine pagalbaVystymosi etapaiSocialines politikos vystymosi etapai Skurdziu problemas spresti pradeta dar Romos imperijoje Jiems tiesiog buvo nemokamai dalinamos maza energetine verte turincios sriubos bilietai į gladiatoriu varzybas Zlugus Romos imperijai pirmas įstatymas apie skurdziu teises buvo isleistas 1601 m Anglijoje 1795 m įvestos ismokos bedarbiams Nuo XIX a socialine politika buvo glaudziai susieta su darbo ir bedarbystes problemomis Ankstyvajame kapitalizme nelabai kas rupinosi benamiais badaujanciais bedarbiais serganciais Tokios kategorijos buvo isstumtos is ekonominio gyvenimo kol valstybe jomis pradejo rupintis 1880 1930 m eksperimentu ir ieskojimu metai kai valstybe bande įvairius socialinius projektus Kaip pavyzdys pateikiamas vokieciu kancleris kuris įvede tris pasalpas 1883 m ismoka ligos atveju 1884 m ismoka įvykus nelaimingam atsitikimui 1889 m senatves ir invalidumo ismokosVokieciu pavyzdys dave stipru impulsa ieskoti geresniu socialiniu sprendimu daug valstybiu pradejo sekti Vokietijos pavyzdziu Bismarkas tvirtino kad valstybes kisimasis į socialinius klausimus ne tik galimas bet ir reikalingas siekiant islaikyti visuomeninį stabiluma ir pagerinti samdomu darbininku padetį 1930 1950 m laikotarpis kai valstybes kure socialines paslaugas Vis naujos socialines paslaugos buvo teikiamos vis didesniems zmoniu grupems Pirma socialines paslaugos apeme pramones darbuotojus o paskui ir kaimo 1950 1975 m dauguma issivysciusiu valstybiu buvo kritikuojamos del kisimosi apimciu Tuo tarpu dar labiau padidejo valstybes socialine politika apeme visus sluoksnius padidejo ismoku dydziai ir laikotarpis Tuo laikotarpiu vienos zmoniu grupes pasiekimu sieke ir kitos grupes Nuo 1975 m iki XX a pabaigos atejo socialines politikos pervertinimo laikas Tuo laiku įvyko ir valstybes neturejo tiek daug pinigu vykdyti savas socialines politikas Tai periodas kai dauguma spendimu priimtu socialineje politikoje buvo nukreipta mazinti ir siaurinti socialines ismokas Įvyko socialines politikos prioritetu pasikeitimas visu pirma jaunu ir ekonomiskai aktyviu zmoniu atzvilgiu Buvo stengiamasi juos perkvalifikuoti mokyti skatinti mobiluma Buvo investuojama į zmogu Issivysciusiose valstybese augant ukiui antriniam ir buvo pastebeta kad uzsidaro kai kurios ukio sakos pirminis ukio sektorius tokios kaip zemes ukis Zmones dirbe tokiose ukio srityse prarasdavo darba ir jei nesugebedavo persikvalifikuoti o kartais ir pervaziuoti gyventi į kita vieta papildydavo bedarbiu gretas Valstybes siekdamos islaikyti zlungancias ukio sakas pradejo jas subsidijuoti taip islaikydamos darbo vietas Dabar pasigirsta siulymu tokia praktika plesti kitoms uzsidarancioms ukio sakoms ar tiesiog bankrutuojancioms įmonems TikslaiSocialines politikos pagrindiniai tikslai socialine apsauga kuri garantuoja atsiradus socialinei rizikai liga senatve neįgalumas mirtis bedarbyste investicijos į zmogu lygiu galimybiu suteikimas jaunos kartos mokymas tai yra ekonominio vystymosi elementas kuris labai priklauso nuo valstybines politikos socialine ramybe tai visuomeninio gyvenimo stabilizacija bendradarbiavimas siekiant tikslo tolerancijos tarp zmoniu Socialine ramybe auga kartu su gerove ir politiniu stabilumu seiminis gyvenimas seiminio gyvenimo akcentavimas zmoniu siltu tarpusavio santykiu puoselejimas saugumo seimoje jausmo sudarymas Nauju kartu auklejimas Socialine valstybePagrindinis straipsnis Socialine valstybe