- Šis straipsnis apie socialinę lyties sampratą. Apie biologinę lyties sampratą skaitykite straipsnyje lytis.
Socialinė lytis (angl. gender) – asmens savybių, lemiančių vyrišką ir moterišką savivoką, visuma. Egzistuoja du pagrindiniai požiūriai į socialinę lytį: pagal dvinarės lyties (angl. binary) teoriją, jų yra tik dvi, tuo tarpu pagal nedvinarės lyties (angl. non-binary) teoriją kiekvieno asmens lyties tapatybė egzistuoja tariamame vyriškumo–moteriškumo spektre. Požiūris, visai atmetantis socialinės lyties sampratą ir pripažįstantis vien biologinę lytį, vadinamas lytiniu esencializmu. Nors daugumoje pasaulio visuomenių tradiciškai priimtas dualistinis lyties vertinimas, kai kuriose Pietų Azijos kultūrose nuo senovės gyvuoja ir trečiosios lyties samprata, taikoma hidžams – interlyčiams, translyčiams bei eunuchams.
1945 m. Medison Bentli (Madison Bentley) socialinę lytį apibrėžė kaip „socializuotą biologinės lyties aversą“, tuo tarpu 1949 m. Simon Debuvua (Simone de Beauvoir) knygoje „Antroji lytis“ šis terminas buvo laikomas biologinės lyties nuo socialinės lyties atskyrimo feminizmo teorijoje pradžia.Seksologas Džonas Manis (John Money) dažnai laikomas pirmuoju, kuris 1955 m. įvedė terminologinį skirtumą tarp biologinės lyties ir lyties vaidmens, kuris pagal tuometinį apibrėžimą, apėmė tiek lyties vaidmens, tiek socialinės lyties dabartines sąvokas. Manio socialinės lyties suformuluota samprata išpopuliarėjo XX a. 8 deš., kuomet feminizmo teorija pradėjo propaguoti šio termino vartojimą. Dauguma šiuolaikinių socialinių mokslų mokslininkų ir biologų, taip pat teisinių sistemų, vyriausybinių institucijų bei tarpvyriausybinių agentūrų, tokių kaip PSO, pripažįsta, jog socialinė lytis nuo biologinės lyties skiriasi.
Socialiniai mokslai turi lyčių studijoms skirtą šaką. Kiti mokslai, tokie, kaip seksologija ir neurologija, taip pat domisi šia tema. Socialiniai mokslai kartais socialinę lytį traktuoja kaip socialinį konstruktą, tuo tarpu gamtos mokslai labiau aiškinasi, ar biologiniai moterų ir vyrų skirtumai turi įtakos žmogaus lyties raidai. Abi mokslų grupės prisideda nagrinėdamos, kiek biologiniai skirtumai nulemia lyties tapatybės formavimąsi bei lytinį elgesį. Kai kurioje anglų literatūroje taip pat yra trichotomija tarp biologinės lyties, psichologinės lyties ir socialinio lyties vaidmens. Ši sistema pirmą kartą pasirodė 1978 m. feministiniame darbe apie transseksualumą.
Lyties tapatybė ir vaidmenys
Sociologai socialinę lytį paprastai vertina kaip socialinį konstruktą, o įvairūs tyrinėtojai, tarp jų ir daugelis feminisčių, mano, kad biologinė lytis tėra biologijos mokslui rūpimas klausimas, nesusijęs su socialiniais ar kultūriniais vertinimais. Pavyzdžiui, seksologas Džonas Manis siūlo atskirti biologinę lytį ir lyties vaidmenį. Be to, sociologijos ir socialinės politikos profesorė Ana Oukli (Ann Oakley) tvirtina, jog „reikia pripažinti lyties pastovumą, bet taip pat ir lyties kintamumą“. Tuo tarpu Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad „biologinė lytis“ reiškia biologines ir fiziologines savybes, kurios apibrėžia vyrus ir moteris“, o „socialinė lytis“ reiškia socialiai sukonstruotus vaidmenis, elgesį, veiklą ir požymius, kuriuos atitinkama visuomenė laiko deramais vyrams bei moterims“. Taigi, biologinė lytis vertinama kaip kategorija, nagrinėjama biologijoje (gamtos moksluose), o socialinė lytis – humanitariniuose ir socialiniuose moksluose. Feministė biologė Linda Berka (Lynda Birke) teigia, kad „biologija nėra laikoma tuo, kas gali kisti“. Todėl teigiama, kad biologinė lytis yra tai, kas nekinta, o socialinė lytis gali keistis pagal socialinę struktūrą.
Tačiau yra ir akademikų, manančių, jog biologinė lytis taip pat yra socialinis konstruktas. Pavyzdžiui, lyčių teoretikė Judita Batler (Judith Butler) teigia, kad „galbūt šis konstruktas, vadinamas „biologine lytimi“, yra toks pat kultūriškai sukonstruotas kaip ir socialinė lytis; išties, galbūt ji visuomet ir tebuvo socialinė lytis, o skirtumas tarp biologinės lyties ir socialinės lyties yra toks, jog jo nėra“.
Pasak jos:
„Tokiu atveju nebūtų prasmės socialinę lytį apibrėžti kaip kultūrinę biologinės lyties interpretaciją, jei pastaroji pati savaime yra į socialinę lytį orientuota kategorija. Socialinė lytis neturėtų būti suvokiama tik kaip kultūrinis prasmės užrašas, pagrįstas tam tikra biologine lytimi (juridinė samprata); socialinė lytis taip pat turi nurodyti patį gamybos aparatą, kuriuo nustatomos pačios biologinės lytys. <...> Šią biologinės lyties, kaip išankstinio diskursyvo, gamybą reikėtų suprasti kaip kultūros konstravimo aparato, įvardinto socialine lytimi, poveikį.“
Tuo tarpu istorijos ir moterų studijų profesorė Linda Nikolson (Linda Nicholson) teigia, kad žmonių kūnų, kaip lytiškai dimorfinių, supratimas istoriškai pripažintas nebuvo. Ji teigia, kad vyrų ir moterų lytiniai organai Vakarų visuomenėje buvo laikomi vienodais iki XVIII a. Anuomet moterų lytiniai organai buvo laikomi nepilnais vyrų lytiniais organais, o skirtumas tarp jų buvo pateikiamas kaip laipsniškumo klausimas – buvo manoma, kad asmens biologinės lyties raida yra tam tikrame spektre. Vis dėlto tokie mokslininkai kaip Helen King (Helen King), Džo Kedenas (Joan Cadden) bei Maiklas Stolbergas (Michael Stolberg) kritikavo tokią istorijos interpretaciją. Kedenas pažymi, kad „vienos lyties“ modelis buvo ginčijamas net senovės ir viduramžių medicinoje, o Stolbergas nurodo, kad jau XVI a. medicina pradėjo judėti dviejų lyčių modelio link.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Socialinė lytis, Kas yra Socialinė lytis? Ką reiškia Socialinė lytis?