Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Sniego gniūžtės Žemė hipotetinis Žemės planetos apibūdinimas anot kurio Žemė praeityje buvo visa užšalusi padengta ledu
Sniego gniūžtės Žemė
Sniego gniūžtės Žemė – hipotetinis Žemės planetos apibūdinimas, anot kurio Žemė praeityje buvo visa užšalusi (padengta ledu) nuo ašigalių iki pusiaujo, išskyrus kalnų viršūnes.
Mintis, kad Žemė gali visa užšalti, buvo iškelta 1960-aisiais. Pagal rusų klimatologo Michailo Budyko skaičiavimus, jei ašigalių ledyniniai skydai pasiektų 30° platumą ir nusitęstų toliau pusiaujo link, tuomet visa Žemė užšaltų. „Sniego gniūžtės Žemės“ terminą 1992 m. įvedė JAV geobiologas Joseph Kirschvink iš Kalifornijos technologijos instituto. Jis taip pat pasiūlė Žemės atšilimo proceso modelį. Pasak hipotezės, Žemė buvo visa padengta ledynų keturis kartus tarp prieš 750 ir 580 mln. metų. Mokslininkai tiki, kad nustatė du iš šių apledėjimų: Sterto (apie prieš 710 mln. metų) ir Marinojaus (apie prieš 635 mln. metų). Abu šie apledėjimai baigėsi labai greitai, tikima, per 2000 metų ištirpus kontinentiniams ledynams. Vidutinė Žemės temperatūra apledėjimų metu galbūt siekė -50 °C, vandenynus dengė storesnis nei 1 km ledo sluoksnis. Žemės vidinė šiluma neleido vandenynams visiškai užšalti. Hipotezė sulaikė platesnio palaikymo 1998 m., kai geologas Paul Hoffman iš Harvardo publikavo naujus įrodymus apie tai, kad ledynai maždaug prieš 700 mln. metų buvo nusitęsę iki Žemės pusiaujo platumų.
Pasak hipotezės, tuo metu Žemės žemynai buvo mažesni tik ką skilus Rodinijos superžemynui ir jie buvo arti vienas kito bei jų vidinės sritys arčiau vandenynų. Žemynų masės tikriausiai buvo Žemės pusiaujo juostoje, kur iškrenta daugiau kritulių nei aukštesnėse platumose. Dėl gausių liūčių uolienos dūlėjo ir sąlytyje su atmosfera mineralai reagavo su oro anglies dvideginiu (CO2). Dėl mažėjančio „šiltnamio efekto“ temperatūra Žemėje krito, aukštikalnėse susiformavo ledyninės kepurės, kurios padidino planetos albedą ir temperatūra dar labiau krito privesdama prie „sniego gniūžtės Žemės“. Žemei užšalus užsibaigė vandens garavimas ir kritulių iškritimas. Ugnikalniai visgi tebeveikė ir palaipsniui pripildė atmosferą CO2 dujų, kurios, nesant kritulių, nebuvo nusodinamos. Maždaug po 10 mln. metų CO2 koncentracija pasiekė tokią ribą, kad sukėlė stiprų „šiltnamio efektą“. Ledynai tirpo dideliu greičiu, bet vandens garavimu ir lietumi vėl prasidėjęs CO2 pašalinimas iš atmosferos buvo kur kas lėtesnis, todėl vidutinė temperatūra Žemėje galėjo viršyti +50 °C, kol lietus ir uolienų dūlėjimas mažindami CO2 koncentraciją jos nesubalansavo.
Tikima, kad ir dar anksčiau Žemę galėjo ištikti superledynmečiai. To patvirtinimą mokslininkai įžvelgia tyrinėdami uolas. Pavyzdžiui, 2,4 mlrd. metų senumo mangano rūdos 45 metrų storio depozitas Kalaharyje galėjo susidaryti drastiško klimato pasikeitimo metu tirpstant ledynams. Randami akmenys, kurių Žemės magnetinio lauko užfiksavimas liudija juos buvus ties Žemės pusiauju, tačiau tokie akmenys paprastai susidaro esant ledo. Vienas iš svarbiausių iškilusių mokslininkams klausimų yra, kaip tuomet apledėjusioje Žemėje išliko gyvybė? Yra aišku, kad tokios sąlygos jai buvo ypač nepalankios, tačiau gyvybė galėjo egzistuoti prie , ugnikalnių šildomuose ežeruose ar šiltuose šaltiniuose kaip dabar Islandijoje. Dalies mokslininkų „sniego gniūžtės Žemės“ idėja neįtikino ir buvo iškelta „ižo gniūžtės Žemės“ ar „vandens juostos Žemės“ hipotezė, pagal kurią, šiais, ypač šaltais, laikotarpiais vandenynai ties pusiauju nebuvo užšalę, jais nuolat dreifavo ledai ir šioje zonoje gyvenę organizmai gaudavo Saulės šviesos ir nenutraukė fotosintezės procesų. Superledynmečių egzistavimas apytiksliai sutapo su svarbiais pakitimais gyvybės evoliucijos eigoje. Iškeltos hipotezės, kad prieš 2,45 mlrd. metų įvykęs superledynmetis paskatino eukariotų atsiradimą, o prieš 580 mln. metų užsibaigęs superledynmetis − gyvūnijos išsivystymą (Kambro sprogimas).
Šaltiniai
- David C. Catling. Astrobiology: A Very Short Introduction. OUP Oxford, 2013
- Peter D. Ward, Donald Brownlee. Rare Earth: Why Complex Life is Uncommon in the Universe. Springer, 2007, p. 115
- David C. Catling. Astrobiology: A Very Short Introduction. OUP Oxford, 2013
- Peter D. Ward, Donald Brownlee. Rare Earth: Why Complex Life is Uncommon in the Universe. Springer, 2007, p. 120, 121
Nuorodos
- Encyclopedia of Weather and Climate. Infobase Publishing, 2007, ISBN-10: 0816063508, p. 420
- Snowball Earth hypothesis (Encyclopaedia Britannica)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Sniego gniūžtės Žemė, Kas yra Sniego gniūžtės Žemė? Ką reiškia Sniego gniūžtės Žemė?
Sniego gniuztes Zeme hipotetinis Zemes planetos apibudinimas anot kurio Zeme praeityje buvo visa uzsalusi padengta ledu nuo asigaliu iki pusiaujo isskyrus kalnu virsunes source source source source source source Viena is Zemes uzsalimo simuliaciju su pavaizduota neuzsalusia pusiaujo sritimiFantastinis uzsalusios dabartines Zemes vaizdas Mintis kad Zeme gali visa uzsalti buvo iskelta 1960 aisiais Pagal rusu klimatologo Michailo Budyko skaiciavimus jei asigaliu ledyniniai skydai pasiektu 30 platuma ir nusitestu toliau pusiaujo link tuomet visa Zeme uzsaltu Sniego gniuztes Zemes termina 1992 m įvede JAV geobiologas Joseph Kirschvink is Kalifornijos technologijos instituto Jis taip pat pasiule Zemes atsilimo proceso modelį Pasak hipotezes Zeme buvo visa padengta ledynu keturis kartus tarp pries 750 ir 580 mln metu Mokslininkai tiki kad nustate du is siu apledejimu Sterto apie pries 710 mln metu ir Marinojaus apie pries 635 mln metu Abu sie apledejimai baigesi labai greitai tikima per 2000 metu istirpus kontinentiniams ledynams Vidutine Zemes temperatura apledejimu metu galbut sieke 50 C vandenynus denge storesnis nei 1 km ledo sluoksnis Zemes vidine siluma neleido vandenynams visiskai uzsalti Hipoteze sulaike platesnio palaikymo 1998 m kai geologas Paul Hoffman is Harvardo publikavo naujus įrodymus apie tai kad ledynai mazdaug pries 700 mln metu buvo nusitese iki Zemes pusiaujo platumu Pasak hipotezes tuo metu Zemes zemynai buvo mazesni tik ka skilus Rodinijos superzemynui ir jie buvo arti vienas kito bei ju vidines sritys arciau vandenynu Zemynu mases tikriausiai buvo Zemes pusiaujo juostoje kur iskrenta daugiau krituliu nei aukstesnese platumose Del gausiu liuciu uolienos dulejo ir salytyje su atmosfera mineralai reagavo su oro anglies dvideginiu CO2 Del mazejancio siltnamio efekto temperatura Zemeje krito aukstikalnese susiformavo ledynines kepures kurios padidino planetos albeda ir temperatura dar labiau krito privesdama prie sniego gniuztes Zemes Zemei uzsalus uzsibaige vandens garavimas ir krituliu iskritimas Ugnikalniai visgi tebeveike ir palaipsniui pripilde atmosfera CO2 duju kurios nesant krituliu nebuvo nusodinamos Mazdaug po 10 mln metu CO2 koncentracija pasieke tokia riba kad sukele stipru siltnamio efekta Ledynai tirpo dideliu greiciu bet vandens garavimu ir lietumi vel prasidejes CO2 pasalinimas is atmosferos buvo kur kas letesnis todel vidutine temperatura Zemeje galejo virsyti 50 C kol lietus ir uolienu dulejimas mazindami CO2 koncentracija jos nesubalansavo Tikima kad ir dar anksciau Zeme galejo istikti superledynmeciai To patvirtinima mokslininkai įzvelgia tyrinedami uolas Pavyzdziui 2 4 mlrd metu senumo mangano rudos 45 metru storio depozitas Kalaharyje galejo susidaryti drastisko klimato pasikeitimo metu tirpstant ledynams Randami akmenys kuriu Zemes magnetinio lauko uzfiksavimas liudija juos buvus ties Zemes pusiauju taciau tokie akmenys paprastai susidaro esant ledo Vienas is svarbiausiu iskilusiu mokslininkams klausimu yra kaip tuomet apledejusioje Zemeje isliko gyvybe Yra aisku kad tokios salygos jai buvo ypac nepalankios taciau gyvybe galejo egzistuoti prie ugnikalniu sildomuose ezeruose ar siltuose saltiniuose kaip dabar Islandijoje Dalies mokslininku sniego gniuztes Zemes ideja neįtikino ir buvo iskelta izo gniuztes Zemes ar vandens juostos Zemes hipoteze pagal kuria siais ypac saltais laikotarpiais vandenynai ties pusiauju nebuvo uzsale jais nuolat dreifavo ledai ir sioje zonoje gyvene organizmai gaudavo Saules sviesos ir nenutrauke fotosintezes procesu Superledynmeciu egzistavimas apytiksliai sutapo su svarbiais pakitimais gyvybes evoliucijos eigoje Iskeltos hipotezes kad pries 2 45 mlrd metu įvykes superledynmetis paskatino eukariotu atsiradima o pries 580 mln metu uzsibaiges superledynmetis gyvunijos issivystyma Kambro sprogimas SaltiniaiDavid C Catling Astrobiology A Very Short Introduction OUP Oxford 2013 Peter D Ward Donald Brownlee Rare Earth Why Complex Life is Uncommon in the Universe Springer 2007 p 115 David C Catling Astrobiology A Very Short Introduction OUP Oxford 2013 Peter D Ward Donald Brownlee Rare Earth Why Complex Life is Uncommon in the Universe Springer 2007 p 120 121NuorodosEncyclopedia of Weather and Climate Infobase Publishing 2007 ISBN 10 0816063508 p 420 Snowball Earth hypothesis Encyclopaedia Britannica