Smilgių valsčius (vok. Amtsbezirk Schmilgen) – Rytų Prūsijos administracinis teritorinis vienetas, gyvavęs 1874–1945 m. dabartinės Kaliningrado srities rytinėje dalyje. Priklausė Pilkalnio apskričiai. Valsčiaus centras buvo Smilgiuose.
| Smilgių valsčius Amtsbezirk Schmilgen | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
| Smilgių valsčius Pilkalnio apskrityje | ||||
| Valstybė | Vokietija | |||
| Provincija | Rytų Prūsija | |||
| Administracinis centras | Smilgiai | |||
| 1874–1945 | Pilkalnio apskritis | |||
| Gyventojų | 2 022 (1905) | |||
| Plotas | 40,6 km² (1905) | |||
Istorija
Suformuotas 1874 m. pagal 1872 m. priimtus „Apskričių nuostatus Prūsijos, Brandenburgo, Pomeranijos, Poznanės, Silezijos ir Saksonijos provincijoms“ iš 10 kaimo bendruomenių ir 4 dvaro apygardų. 1922 m. Smilgių valsčiui iš Baltrušėlių valsčiaus perduotas Blumentalio kaimas, 1928 m. prie gretimų kaimų prijungtos Birkenfeldės, Karklaukių ir Ragupėnų, 1929 m. – Kelmiškaičių dvaro apygardos. 1937 m. Mažųjų Šorelių kaimo teritorija prijungta prie Didžiųjų Šorelių ir Smilgių kaimo bendruomenių. 1937–1945 m. valsčių sudarė 10 kaimo bendruomenių: Blumentalio, Didžiųjų Šorelių, Duoblindžių, Mažųjų Tulių, Meškinyčios, Noidorfo, Plampų, Smilgių, Stablaukių ir Šaltų.
Valsčius buvo vakarinėje apskrities dalyje, prie Būdupės ir jos baseino upelių: Ragupės, Meškupės, Vilkupės, Rudupės. Į šiaurę nuo valsčiaus plytėjo Šorelių giria. 1893 m. per valsčių nutiestas Tilžės–Stalupėnų geležinkelis.
1905 m. valsčiuje buvo 2022 gyventojai, iš jų 123 lietuviai (6,1 %). Daugiausia lietuvių gyveno Mažuosiuose Tuliuose (18 %). Didžiausios gyvenvietės 1939 m. buvo Meškinyčia (407 gyv.), valsčiaus centras Smilgiai (321 gyv.) ir bažnytkaimis Didieji Šoreliai (256 gyv.).
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Smilgių valsčius (Pilkalnis), Kas yra Smilgių valsčius (Pilkalnis)? Ką reiškia Smilgių valsčius (Pilkalnis)?