Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Smegenėlės lot cerebellum galvos smegenų dalis Jos vystosi iš rombinių smegenų pūslelės nugarinės sienos vidurio Iš nuga
Smegenėlės
Smegenėlės (lot. cerebellum) – galvos smegenų dalis. Jos vystosi iš rombinių smegenų pūslelės nugarinės sienos vidurio. Iš nugarinės pusės smegenėlės dengia pailgąsias smegenis ir tiltą. Smegenėlių viduryje yra anksčiausiai išsivysčiusi dalis – kirminas (lot. vermis cerebelli). Iš šono nuo jo – smegenėlių pusrutuliai (lot. hemispheria cerebelli). Paviršių dengia pilkoji medžiaga, kuri sudaro smegenėlių žievę. Po ja yra baltoji medžiaga. Pjūvyje smegenėlės primena išsišakojusį medį, todėl buvo pavadintos „gyvybės medžiu“ (lot. arbor vitae). Tai vienas iš svarbiausių judesių koordinacijos centrų.
Smegenėlių išorinė sandara
Smegenėlės, cerebellum, yra didžiausia užpakalinių smegenų dalis, užpildanti užpakalinę ir esanti dorsaliau pailgųjų smegenų ir keturkalnio. Sudarytos iš vidurinės neporinės dalies – kirmino, vermis cerebelli, kuris susijęs su raumenų tonuso, palaikymu, turi reikšmę akių judesiams ir porinių dalių – smegenėlių pusrutulių, hemispheria cerebelli, kurie yra susiję su kalba, tikslingais judesiai, labai svarbūs išmokimui. Sveria apie 150 g. Jose yra viršutinis ir apatinis paviršiai, kuriuos vieną nuo kito atskiria priekinis ir užpakalinis kraštai, margo anterior et margo posterior. Užpakaliniu kraštu eina smegenėlių horizontalinis plyšys, fissura horizontalis cerebelli. Smegenėlių paviršius išraižytas gausių lygiagrečių plyšių, fissurae cerebelli, skiriančių ilgus siaurus smegenėlių vingius, vadinamus smegenėlių lapais, filia cerebelli. Smegenėlių lapai jungiasi į skilteles. Smegenėlių plyšiai nuo pusrutulių nenutrūkstamai pereina ant kirmino paviršiaus ir jį padalija į nedideles skilteles. Kiekvieną kirmino skiltelę atitinka pusrutulių skiltelių pora. Visos šios skiltelės, kurių priskaičiuojama iki dešimties, turi savo pastovią formą, padėtį ir atskirus pavadinimus.
Smegenėlės skirstomos į 2 stambias dalis- kūną ir skiautės mazgelio skiltis:
Kūnas
Kūnas, corpus cerebelli. dalijamas į:
- Priekinę smegenėlių skiltį, lobus cerebelli anterior (kirmino II–V, smegenėlių pusrutulių HI-HV skiltelės) – apatinių ir viršutinių galūnių propriorecepcnio jutimo smegenėlinis centras.
- Užpakalinę smegenėlių skiltį, lobus cerebelli posterior (kirmino VI–IX ir pusrutulių HVI- HIX sklitelės) – somatomotorinės sistemos tvarkančios valingą judėjimą sudėtinė dalis.
Skiautės mazgelio skiltis
Skiautės mazgelio skiltis, lobus floculonodularis- sensorinės sistemos sudėtinė dalis. Ji sudaryta iš:
- Smegenėlių pusrutulių skiaučių floculus
- Kirmino mazgelio nodulus
- Smegenėlių kojyčių – jungiančių abi dalis.
Smegenėlių vidinė sandara
Smegenėlių paviršių dengia , kuri sudaro smegenėlių žievę, cortex cerebelli. Pilkosios medžiagos yra ne tik žievėje, bet ir viduje, kur ji sudaro smegenėlių porinius branduolius. Kirmino viduje, apsuptas baltosios medžiagos sluoksniu yra šelmeninis branduolys, nucleus fastigii. Pusrutulių baltojoje medžiagoje yra stambus dantytasis branduolys, nucleus dentatus. O medialiau nuo jo – kamštinis branduolys, nucleus emboliformis ir rutulinis branduolys, nucleus globosus.
Smegenėlių žievės sandara
Smegenėlių žievė yra sudaryta iš trijų sluoksnių:
Molekulinis sluoksnis
Šiame sluoksnyje yra žvaigždinių ir krepšinių nervinių ląstelių. Jų ilgieji ir trumpieji dendritai tęsiasi žievės išorinio sluoksnio paviršiuje, statmenai smegenėlių lapų krypčiai, ir sąveikauja su aksonais, ateinančiais nuo giliojo sluoksnio grūdėtųjų ląstelių. Išorinio sluoksnio neuronų aksonai sąveikauja su Purkinė ląstelių dendritais. Žvaigždinės ir krepšinės ląstelės vykdo interneuronų funkciją. Jų neuromediatorius yra γ-aminosviesto rūgštis, todėl jos poveikis Purkinė ląstelėms yra slopinamasis.
Kriaušinių nervinių ląstelių sluoksnis
Jis sudarytas iš kriaušinių nervinių ląstelių, dažnai vadinamų Purkinė ląstelėmis. Jos turi gana stambius kriaušės formos kūnus, kurie išsirikiuoja vienoje eilėje. Nuo kūno smailiojo galo prasideda 2-3 dendritai, kurie pakyla į išorinį žievės sluoksnį Jie gausiai šakojasi vienoje plokštumoje, statmenai smegenėlių lapų krypčiai. Nuo kriaušinių ląstelių pamato prasideda aksonas, kuris per grūdėtąjį sluoksnį įeina į smegenėlių branduolius. Grūdėtajame sluoksnyje nuo aksonų atskyla kolatoralės, kurios sugrįžta į vidurinį sluoksnį ir sąveikauja su gretimomis Purkinė ląstelėmis. Purkinė ląstelių aksonai yra vienintelis smegenėlių žievės eferentinis ryšys su smegenėlių branduolių neuronais. Per šias skaidulas yra perduodamas slopinamasis poveikis, nes Purkinė ląstelių neuromediatorius yra gama aminosviesto rūgštis.
Grūdėtasis sluoksnis
Vyrauja smulkaus kūno, didelį branduolį turintys neuronai, vadinami grūdėtaisiais. Jų dendritai sąveikauja su į žievę ateinančiomis skaidulomis. Šie aksodentritų ryšiai panašūs į kamuolėlius, todėl vadinami smegenėlių glomerulais. Grūdėtųjų neuronų aksonai eina į išorinį bei vidinį žievės sluoksnius ir sąveikauja su šių sluoksnių neuronų dendritais. Per šiuos ryšius glūdėtieji neuronai perduoda į žievę ateinančių skaidulų jaudinamąjį poveikį. Grūdėtajame sluoksnyje yra slopinamosios funkcijos žvaigždinių neuronų. Vieni iš jų turi trumpus, kiti – ilgus aksonus. Trumpųjų aksonų žvaigždinių neuronų dendritai eina į žievės išorinį sluoksnį ir sąveikauja su čia atėjusių grūdėtųjų neuronų aksonais. Žvaigždinių neuronų trumpi aksonai baigiasi glomeruluose, todėl žvaigždiniai neuronai gali blokuoti samaninių skaidulų signalų perdavimą grūdėtiesiems neuronams. Jų labai šakoti dendritai baigiasi grūdėtajame sluoksnyje, o aksonai eina į smegenėlių baltąją medžiagą ir formuoja asociacinius laidus. Grūdėtajame sluoksnyje yra ir šeivinių neuronų. Jų dendritai šakojasi šiame ir Purkinė ląstelių sluoksniuose, o aksonai nueina į baltąją medžiagą.
Į smegenėlių žievę ateina daug skaidulų iš įvairių CNS dalių. Aferentinės skaidulos, atsižvelgiant į jų galinių šakų, terminalių, formą ir pabaigos vietą, skirstomos į samanines ir vijoklines. Samaninių skaidulų terminales yra labai šakotos ribotame plote ir įeina į smegenėlių glomerulų sudėtį. Dauguma samaninių skaidulų ateina iš nugaros smegenų ir smegenų kamieno. Vijoklinės skaidulos baigiasi smegenėlių žievės išoriniame sluoksnyje. Jų terminales apsivynioja apie Purkinė ląstelių dendritus ir baigiasi jaudinančiomis sinapsėmis. Vijoklinės skaidulos ateina iš apatinės alyvos branduolių. Į visus smegenėlių žievės sluoksnius ateina noradrenerginių skaidulų iš melsvosios dėmės, locus ceruleus, branduolių, dopaminerginių skaidulų – iš juodosios medžiagos, substantia nigra , ir serotoninerginių – iš siūlės branduolių. Šios skaidulos moduliuoja smegenėlių žievės neuronų aktyvumą.
Smegenėlių baltoji medžiaga
Smegenėlių baltoji medžiaga, užpildanti vidų, sudaryta iš asociacinių, komisūrinių ir projekcinių skaidulų. Asociacinės skaidulos jungia tos pačios pusės pusrutulių atskiras skilteles ir skiltis, o komisūrinės – priešingų pusių atitinkamas dalis. Vienas iš svarbiausių laidų yra nugarinis smegenėlių laidas, tractus spinocerebellaris. Jis sudarytas iš skaidulų, kuriomis propriorecepcinė informacija iš galūnių raumenų ir sąnarių perduodama į smegenėles. Ši informacija panaudojama tikslių judesių koordinacijai. Yra trys šios informacijos perdavimo į smegenėles keliai: užpakalinis ir priekinis nugarinis smegenėlių laidai ir pleištinio branduolio smegenėlių skaidulos. Nugarinių smegenėlių laidai propriorecepciniai signalai perduodami iš liemens ir apatinės kūno dalies. Projekcinės skaidulos įeina į aferentinių ir eferentinių laidų sudėtį. Šie laidai sudaro tris poras smegenėlių kojyčių.
Apatinės smegenėlių kojytės
Apatinės smegenėlių kojytės, pedunculi cerebellares inferiores, jungiačios pailgąsias smegenis su smegenėlėmis, daugiausia sudarytos iš aferentinių laidų:
- Užpakalinio nugaros smegenų-smegenėlių laidas, tractus spinocerebellaris posterior – prasideda iš nugaros smegenų VII plokštelės, nugarinio branduolio nucleus dorsalis, neuronų, gaunančių signalus iš raumenų verpsčių, sausgyslinių Goldžio receptorių, sanarių receptorių ir nedaug iš odos lietimo bei spaudimo mechanoreceptorių. Šio laido skaidulų pradžia sudaro baltosios medžiagos lauką šoninio pluošto užpakalinės dalies pakraštyje. Per apatines smegenėlių kojytes laidas įeina į smegenėles ir pasibaigia tos pačios pusės kirmino branduoliuose.
- Alyvos-smegenėlių laidas, tractus olivocerebellaris – panašios projekcijos (ateina vijoklinės skaidulos);
- Pusiausvyros organo-smegenėlių laidas, tractus vestibulocerebellaris – eina per apatines smegenėlių kojytes į smegenėlių skiautės ir mazgelio skiltį. Laidą sudaro prieangio mazgo ir pusiausvyros nervo branduolių neuronų skaidulos. Šiuo laidu į smegenėles ateina statokinetinė informacija iš vidinės ausies plėvinio labirinto ir pusiausvyros nervo branduolių;
- Tinklinio darinio-smegenėlių laidas, tractus reticulocerebellaris – jį sudaro smegenų kamieno tinklinio darinio šoninės grupės branduolių skaidulos, kurios ateina apatinėmis smegenėlių kojytėmis.
Apatinėse smegenėlių kojytėse yra nedaug ir eferentinių laidų:
- Smegenėlių-pusiausvyros organo laidas tractus cerebellovestibularis- jį sudaro tos pačios pusės šelmeninio branduolio, skiautės ir mazgelio Purkinė ląstelių skaidulos, kurios baigiasi pusiausvyros nervo branduoliuose;
- Smegenėlių-tinklinio darinio laidas, tractus cerebelloresticularis – sunjungia smegenėlių branduolius su tilto ir pailgųjų smegenų tinklinio darinio branduoliais. Nedaug šio laido skaidulų nusileidžia ir į nugaros smegenų tinklinį darinį;
Vidurinės smegenėlių kojytės
Vidurinės smegenėlių kojytės, pedunculi cerebellares medii, yra stambiausios ir jungia tiltą su smegenėlėmis. Jas sudaro vien tik aferentiniai laidai. Tai – tiltinės smegenėlių skaidulos, fibrae pontocerebellares, kurios prasideda nuo tilto pamato branduolių neuronų. Didesnė šių skaidulų dalis pasibaigia smegenėlių užpakalinėje skiltyje. Į smegenėlių kirmino žievę skaidulos ateina iš abiejų tilto branduolių pusių, o į pusrutulių žievę – iš priešingos pusės.
Viršutinės smegenėlių kojytės
Viršutinės smegenėlių kojytės, pedunculi cerebellares superior, jungia smegenėles su vidurinėmis smegenimis. Jos kartu su viršutine smegenine bure yra eferentinių ir aferentinių laidų kelias. Per šias kojytes išeina smegenėlių branduolių skaidulos į vidurinių smegenų dangtį ir iš čia plinta įvairiomis kryptimis: nueina į raudonąjį branduolį, tarpinių smegenų gumburo priekinio aukšto šoninius branduolius, į vidurinių smegenų tinklinio darinio branduolius, nedaug šių skaidulų prisijungia prie išilginio vidinio pluoštelio.
- Priekinis nugaros smegenų-smegenėlių laidas, tractus spinocerebellaris anterior – prasideda iš nugaros smegenų VI ir VII plokštelių, pamatinio ir nugarinio branduolių, nucleus basilaris et dorsalis, juosmeninių ir kryžmeninių segmentų atkarpoje. Jo skaidulos pereina į priešingą pusę, sudaro baltosios medžiagos lauką šoninio pluošto dalies pakraštyje, į šoną nuo šoninio nugarinio gumburo laido. Šis laidas eina pailgųjų smegenų bei tilto dangčiu ir per viršutines smegenėlių kojytes, dar kartą persikryžiavęs, pasibaigia tos pačios pusės kirmino branduoliuose.
- Keturkalnio-smegenėlių laidas, tractus tectocerebellaris – jungia požievinius klausos ir regos centrus su smegenėlėmis.
Smegenėlių kraujotaka
Arterinė smegenėlių kraujotaka
Smegenėles maitina vertebrobaziliarinio baseino kraujagyslės. Nuo slankstelinės arterijos (a. vertebralis) atsišakoja apatinė užpakalinė smegenėlių arterija, a. cerebelli inferior posterior, kuri prasideda netoli smegenų tilto. Ši arterija maitina šoninį pailgųjų smegenų paviršių, smegenėlių kirminą ir apatinį smegenėlių paviršių.
Ties riba tarp tilto ir pailgųjų smegenų susijungus dviem slankstelinėms arterijoms, susidaro pamatinė arterija, a.basiliaris. Nuo jos atsiskiria dvi šakos maitinančios smegenėles. tai būtų:
- Priekinė apatinė smegenėlių arterija, a. cerebelli inferior anterior. Ji maitina šoninį pailgųjų smegenų paviršių, tiltą, ketvirtąjį skilvelį, apatinį priekinį smegenėlių paviršių. Nuo šios arterijos atsišakoja labirinto arterija, a. labyrinthi, (30 proc. atvejų atsišakoja nuo a. basilaris).
- Viršutinė smegenėlių arterija, a. cerebelli superior, atsišakoja beveik pamatinės arterijos pabaigoje. Ji maitina šoninį tilto paviršių, vidurinių smegenų keturkalnį, viršutines smegenėlių kojytes ir viršutinį smegenėlių paviršių.
Literatūra
- R. Stropus, V. Vaičekauskas, J. Tutkuvienė, N. Pauža, D. H. Paužienė, A. Dabužinskienė, V. Gedrimas, V.Aželis, G.-H. Schumacher „Žmogaus anatomija 2“, KMU leidykla, Kaunas 2007 m. ISBN 978-9955-15-099-2
- S. Pavilionis, E. Burneckis, V. Gavelis, R. Mikėnienė, R. Stropus, K. Tamašauskas, A. Urbonas, S. Žvirdauskas „Žmogaus anatomija“, leidykla „Mokslas“, Vilnius 1984 m.
- A. Vitkus, K. Baltrušaitis, A. Valančiūtė, A. Vitkus, J. Žukienė „Žmogaus histologija“, KMU Spaudos ir leidybos centro leidykla, Kaunas 2003 m. ISBN 9955-479-82-5
- , M. Illert, H. Hultborn ir kt. „Žmogaus fiziologija“, KMU leidykla, Kaunas 2006 m. ISBN 978-9955-15-091-6
Pailgosios smegenys - Užpakalinės smegenys - Vidurinės smegenys - Tarpinės smegenys - Galinės smegenys - Rombinės smegenys - Tiltas - Smegenėlės
| Šis straipsnis įtrauktas į Vertingų straipsnių kategoriją. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Smegenėlės, Kas yra Smegenėlės? Ką reiškia Smegenėlės?
Smegeneles lot cerebellum galvos smegenu dalis Jos vystosi is rombiniu smegenu pusleles nugarines sienos vidurio Is nugarines puses smegeneles dengia pailgasias smegenis ir tilta Smegeneliu viduryje yra anksciausiai issivysciusi dalis kirminas lot vermis cerebelli Is sono nuo jo smegeneliu pusrutuliai lot hemispheria cerebelli Pavirsiu dengia pilkoji medziaga kuri sudaro smegeneliu zieve Po ja yra baltoji medziaga Pjuvyje smegeneles primena issisakojusį medį todel buvo pavadintos gyvybes medziu lot arbor vitae Tai vienas is svarbiausiu judesiu koordinacijos centru Smegeneliu vaizdas apatiniame smegenu pavirsiuje Nr 5 Smegeneliu isorine sandaraSmegeneliu isorine sandara Virsutinis pavirsiusSmegeneliu isorine sandara Apatinis pavirsius Smegeneles cerebellum yra didziausia uzpakaliniu smegenu dalis uzpildanti uzpakaline ir esanti dorsaliau pailguju smegenu ir keturkalnio Sudarytos is vidurines neporines dalies kirmino vermis cerebelli kuris susijes su raumenu tonuso palaikymu turi reiksme akiu judesiams ir poriniu daliu smegeneliu pusrutuliu hemispheria cerebelli kurie yra susije su kalba tikslingais judesiai labai svarbus ismokimui Sveria apie 150 g Jose yra virsutinis ir apatinis pavirsiai kuriuos viena nuo kito atskiria priekinis ir uzpakalinis krastai margo anterior et margo posterior Uzpakaliniu krastu eina smegeneliu horizontalinis plysys fissura horizontalis cerebelli Smegeneliu pavirsius israizytas gausiu lygiagreciu plysiu fissurae cerebelli skirianciu ilgus siaurus smegeneliu vingius vadinamus smegeneliu lapais filia cerebelli Smegeneliu lapai jungiasi į skilteles Smegeneliu plysiai nuo pusrutuliu nenutrukstamai pereina ant kirmino pavirsiaus ir jį padalija į nedideles skilteles Kiekviena kirmino skiltele atitinka pusrutuliu skilteliu pora Visos sios skilteles kuriu priskaiciuojama iki desimties turi savo pastovia forma padetį ir atskirus pavadinimus Smegeneles skirstomos į 2 stambias dalis kuna ir skiautes mazgelio skiltis Kunas Kunas corpus cerebelli dalijamas į Priekine smegeneliu skiltį lobus cerebelli anterior kirmino II V smegeneliu pusrutuliu HI HV skilteles apatiniu ir virsutiniu galuniu propriorecepcnio jutimo smegenelinis centras Uzpakaline smegeneliu skiltį lobus cerebelli posterior kirmino VI IX ir pusrutuliu HVI HIX skliteles somatomotorines sistemos tvarkancios valinga judejima sudetine dalis Skiautes mazgelio skiltis Skiautes mazgelio skiltis lobus floculonodularis sensorines sistemos sudetine dalis Ji sudaryta is Smegeneliu pusrutuliu skiauciu floculus Kirmino mazgelio nodulus Smegeneliu kojyciu jungianciu abi dalis Smegeneliu vidine sandaraSmegeneliu vidine sandara Smegeneles primena issisakojusį medį todel buvo pavadintos gyvybes medziu Smegeneliu zieves sandaraSmegeneliu zieves histologine sandara desineje molekulinis sluoksnis rodyklemis pazymeta Purkinje lasteles kaireje grudetuju lasteliu sluoksnisSmegeneliu zieves II sluoksnio Purkinje lasteleSmegeneles per smegeneliu kojytes yra sujungtos su smegenu kamienu nugaros smegenimis tarpiniu smegenu gumburuSmegeneliu kojytes Smegeneliu pavirsiu dengia kuri sudaro smegeneliu zieve cortex cerebelli Pilkosios medziagos yra ne tik zieveje bet ir viduje kur ji sudaro smegeneliu porinius branduolius Kirmino viduje apsuptas baltosios medziagos sluoksniu yra selmeninis branduolys nucleus fastigii Pusrutuliu baltojoje medziagoje yra stambus dantytasis branduolys nucleus dentatus O medialiau nuo jo kamstinis branduolys nucleus emboliformis ir rutulinis branduolys nucleus globosus Smegeneliu zieves sandara Smegeneliu zieve yra sudaryta is triju sluoksniu Molekulinis sluoksnis Siame sluoksnyje yra zvaigzdiniu ir krepsiniu nerviniu lasteliu Ju ilgieji ir trumpieji dendritai tesiasi zieves isorinio sluoksnio pavirsiuje statmenai smegeneliu lapu krypciai ir saveikauja su aksonais ateinanciais nuo giliojo sluoksnio grudetuju lasteliu Isorinio sluoksnio neuronu aksonai saveikauja su Purkine lasteliu dendritais Zvaigzdines ir krepsines lasteles vykdo interneuronu funkcija Ju neuromediatorius yra g aminosviesto rugstis todel jos poveikis Purkine lastelems yra slopinamasis Kriausiniu nerviniu lasteliu sluoksnis Jis sudarytas is kriausiniu nerviniu lasteliu daznai vadinamu Purkine lastelemis Jos turi gana stambius kriauses formos kunus kurie issirikiuoja vienoje eileje Nuo kuno smailiojo galo prasideda 2 3 dendritai kurie pakyla į isorinį zieves sluoksnį Jie gausiai sakojasi vienoje plokstumoje statmenai smegeneliu lapu krypciai Nuo kriausiniu lasteliu pamato prasideda aksonas kuris per grudetajį sluoksnį įeina į smegeneliu branduolius Grudetajame sluoksnyje nuo aksonu atskyla kolatorales kurios sugrįzta į vidurinį sluoksnį ir saveikauja su gretimomis Purkine lastelemis Purkine lasteliu aksonai yra vienintelis smegeneliu zieves eferentinis rysys su smegeneliu branduoliu neuronais Per sias skaidulas yra perduodamas slopinamasis poveikis nes Purkine lasteliu neuromediatorius yra gama aminosviesto rugstis Grudetasis sluoksnis Vyrauja smulkaus kuno didelį branduolį turintys neuronai vadinami grudetaisiais Ju dendritai saveikauja su į zieve ateinanciomis skaidulomis Sie aksodentritu rysiai panasus į kamuolelius todel vadinami smegeneliu glomerulais Grudetuju neuronu aksonai eina į isorinį bei vidinį zieves sluoksnius ir saveikauja su siu sluoksniu neuronu dendritais Per siuos rysius gludetieji neuronai perduoda į zieve ateinanciu skaidulu jaudinamajį poveikį Grudetajame sluoksnyje yra slopinamosios funkcijos zvaigzdiniu neuronu Vieni is ju turi trumpus kiti ilgus aksonus Trumpuju aksonu zvaigzdiniu neuronu dendritai eina į zieves isorinį sluoksnį ir saveikauja su cia atejusiu grudetuju neuronu aksonais Zvaigzdiniu neuronu trumpi aksonai baigiasi glomeruluose todel zvaigzdiniai neuronai gali blokuoti samaniniu skaidulu signalu perdavima grudetiesiems neuronams Ju labai sakoti dendritai baigiasi grudetajame sluoksnyje o aksonai eina į smegeneliu baltaja medziaga ir formuoja asociacinius laidus Grudetajame sluoksnyje yra ir seiviniu neuronu Ju dendritai sakojasi siame ir Purkine lasteliu sluoksniuose o aksonai nueina į baltaja medziaga Į smegeneliu zieve ateina daug skaidulu is įvairiu CNS daliu Aferentines skaidulos atsizvelgiant į ju galiniu saku terminaliu forma ir pabaigos vieta skirstomos į samanines ir vijoklines Samaniniu skaidulu terminales yra labai sakotos ribotame plote ir įeina į smegeneliu glomerulu sudetį Dauguma samaniniu skaidulu ateina is nugaros smegenu ir smegenu kamieno Vijoklines skaidulos baigiasi smegeneliu zieves isoriniame sluoksnyje Ju terminales apsivynioja apie Purkine lasteliu dendritus ir baigiasi jaudinanciomis sinapsemis Vijoklines skaidulos ateina is apatines alyvos branduoliu Į visus smegeneliu zieves sluoksnius ateina noradrenerginiu skaidulu is melsvosios demes locus ceruleus branduoliu dopaminerginiu skaidulu is juodosios medziagos substantia nigra ir serotoninerginiu is siules branduoliu Sios skaidulos moduliuoja smegeneliu zieves neuronu aktyvuma Smegeneliu baltoji medziaga Smegeneliu baltoji medziaga uzpildanti vidu sudaryta is asociaciniu komisuriniu ir projekciniu skaidulu Asociacines skaidulos jungia tos pacios puses pusrutuliu atskiras skilteles ir skiltis o komisurines priesingu pusiu atitinkamas dalis Vienas is svarbiausiu laidu yra nugarinis smegeneliu laidas tractus spinocerebellaris Jis sudarytas is skaidulu kuriomis propriorecepcine informacija is galuniu raumenu ir sanariu perduodama į smegeneles Si informacija panaudojama tiksliu judesiu koordinacijai Yra trys sios informacijos perdavimo į smegeneles keliai uzpakalinis ir priekinis nugarinis smegeneliu laidai ir pleistinio branduolio smegeneliu skaidulos Nugariniu smegeneliu laidai propriorecepciniai signalai perduodami is liemens ir apatines kuno dalies Projekcines skaidulos įeina į aferentiniu ir eferentiniu laidu sudetį Sie laidai sudaro tris poras smegeneliu kojyciu Apatines smegeneliu kojytes Apatines smegeneliu kojytes pedunculi cerebellares inferiores jungiacios pailgasias smegenis su smegenelemis daugiausia sudarytos is aferentiniu laidu Uzpakalinio nugaros smegenu smegeneliu laidas tractus spinocerebellaris posterior prasideda is nugaros smegenu VII ploksteles nugarinio branduolio nucleus dorsalis neuronu gaunanciu signalus is raumenu verpsciu sausgysliniu Goldzio receptoriu sanariu receptoriu ir nedaug is odos lietimo bei spaudimo mechanoreceptoriu Sio laido skaidulu pradzia sudaro baltosios medziagos lauka soninio pluosto uzpakalines dalies pakrastyje Per apatines smegeneliu kojytes laidas įeina į smegeneles ir pasibaigia tos pacios puses kirmino branduoliuose Alyvos smegeneliu laidas tractus olivocerebellaris panasios projekcijos ateina vijoklines skaidulos Pusiausvyros organo smegeneliu laidas tractus vestibulocerebellaris eina per apatines smegeneliu kojytes į smegeneliu skiautes ir mazgelio skiltį Laida sudaro prieangio mazgo ir pusiausvyros nervo branduoliu neuronu skaidulos Siuo laidu į smegeneles ateina statokinetine informacija is vidines ausies plevinio labirinto ir pusiausvyros nervo branduoliu Tinklinio darinio smegeneliu laidas tractus reticulocerebellaris jį sudaro smegenu kamieno tinklinio darinio sonines grupes branduoliu skaidulos kurios ateina apatinemis smegeneliu kojytemis Apatinese smegeneliu kojytese yra nedaug ir eferentiniu laidu Smegeneliu pusiausvyros organo laidas tractus cerebellovestibularis jį sudaro tos pacios puses selmeninio branduolio skiautes ir mazgelio Purkine lasteliu skaidulos kurios baigiasi pusiausvyros nervo branduoliuose Smegeneliu tinklinio darinio laidas tractus cerebelloresticularis sunjungia smegeneliu branduolius su tilto ir pailguju smegenu tinklinio darinio branduoliais Nedaug sio laido skaidulu nusileidzia ir į nugaros smegenu tinklinį darinį Vidurines smegeneliu kojytes Vidurines smegeneliu kojytes pedunculi cerebellares medii yra stambiausios ir jungia tilta su smegenelemis Jas sudaro vien tik aferentiniai laidai Tai tiltines smegeneliu skaidulos fibrae pontocerebellares kurios prasideda nuo tilto pamato branduoliu neuronu Didesne siu skaidulu dalis pasibaigia smegeneliu uzpakalineje skiltyje Į smegeneliu kirmino zieve skaidulos ateina is abieju tilto branduoliu pusiu o į pusrutuliu zieve is priesingos puses Virsutines smegeneliu kojytes Virsutines smegeneliu kojytes pedunculi cerebellares superior jungia smegeneles su vidurinemis smegenimis Jos kartu su virsutine smegenine bure yra eferentiniu ir aferentiniu laidu kelias Per sias kojytes iseina smegeneliu branduoliu skaidulos į viduriniu smegenu dangtį ir is cia plinta įvairiomis kryptimis nueina į raudonajį branduolį tarpiniu smegenu gumburo priekinio auksto soninius branduolius į viduriniu smegenu tinklinio darinio branduolius nedaug siu skaidulu prisijungia prie isilginio vidinio pluostelio Priekinis nugaros smegenu smegeneliu laidas tractus spinocerebellaris anterior prasideda is nugaros smegenu VI ir VII ploksteliu pamatinio ir nugarinio branduoliu nucleus basilaris et dorsalis juosmeniniu ir kryzmeniniu segmentu atkarpoje Jo skaidulos pereina į priesinga puse sudaro baltosios medziagos lauka soninio pluosto dalies pakrastyje į sona nuo soninio nugarinio gumburo laido Sis laidas eina pailguju smegenu bei tilto dangciu ir per virsutines smegeneliu kojytes dar karta persikryziaves pasibaigia tos pacios puses kirmino branduoliuose Keturkalnio smegeneliu laidas tractus tectocerebellaris jungia pozievinius klausos ir regos centrus su smegenelemis Smegeneliu kraujotakaArterine smegeneliu kraujotaka Smegeneles maitina vertebrobaziliarinio baseino kraujagysles Nuo slankstelines arterijos a vertebralis atsisakoja apatine uzpakaline smegeneliu arterija a cerebelli inferior posterior kuri prasideda netoli smegenu tilto Si arterija maitina soninį pailguju smegenu pavirsiu smegeneliu kirmina ir apatinį smegeneliu pavirsiu Ties riba tarp tilto ir pailguju smegenu susijungus dviem slankstelinems arterijoms susidaro pamatine arterija a basiliaris Nuo jos atsiskiria dvi sakos maitinancios smegeneles tai butu Priekine apatine smegeneliu arterija a cerebelli inferior anterior Ji maitina soninį pailguju smegenu pavirsiu tilta ketvirtajį skilvelį apatinį priekinį smegeneliu pavirsiu Nuo sios arterijos atsisakoja labirinto arterija a labyrinthi 30 proc atveju atsisakoja nuo a basilaris Virsutine smegeneliu arterija a cerebelli superior atsisakoja beveik pamatines arterijos pabaigoje Ji maitina soninį tilto pavirsiu viduriniu smegenu keturkalnį virsutines smegeneliu kojytes ir virsutinį smegeneliu pavirsiu LiteraturaR Stropus V Vaicekauskas J Tutkuviene N Pauza D H Pauziene A Dabuzinskiene V Gedrimas V Azelis G H Schumacher Zmogaus anatomija 2 KMU leidykla Kaunas 2007 m ISBN 978 9955 15 099 2 S Pavilionis E Burneckis V Gavelis R Mikeniene R Stropus K Tamasauskas A Urbonas S Zvirdauskas Zmogaus anatomija leidykla Mokslas Vilnius 1984 m A Vitkus K Baltrusaitis A Valanciute A Vitkus J Zukiene Zmogaus histologija KMU Spaudos ir leidybos centro leidykla Kaunas 2003 m ISBN 9955 479 82 5 M Illert H Hultborn ir kt Zmogaus fiziologija KMU leidykla Kaunas 2006 m ISBN 978 9955 15 091 6 v rZmogaus organu sistemos Nervu sistema Galvos smegenys Pailgosios smegenys Uzpakalines smegenys Vidurines smegenys Tarpines smegenys Galines smegenys Rombines smegenys Tiltas Smegeneles Sis straipsnis įtrauktas į Vertingu straipsniu kategorija Vikiteka Smegeneles vaizdine ir garsine medziaga