Socialistična republika Slovenija 1944 1990 Valstybinė kalba slovėnų italų ir vengrųSostinė LiublianaPlotas 20 246 km Gy
Slovėnijos socialistinė respublika

| |||||
| |||||
Valstybinė kalba | slovėnų, italų ir vengrų | ||||
Sostinė | Liubliana | ||||
Plotas | 20 246 km² | ||||
Gyventojų – Tankis | 1,9 mln 95/km² | ||||
Valiuta | Jugoslavijos dinaras | ||||
Laiko juosta – Vasaros laikas | UTC +/-X UTC +/-X arba - | ||||
Susikūrė | 1944 vasario 19 | ||||
Žlugo | 1990 kovo 8 | ||||
Valstybinis himnas | Slovėnijos himnas |
Slovėnijos Socialistinė Respublika (slovėn. Socialistična republika Slovenija) − buvusi valstybė Europos pietryčiuose, viena iš 6 respublikų, sudariusių Jugoslaviją. Iki 1963 m. buvo vadinama Slovėnijos liaudies respublika. Egzistavo nuo 1944 m. iki 1990 m. Dabar − Slovėnijos respublika.
Ribojosi su Italija, Austrija, Vengrija, .
Istorija
1918 m. Slovėnija išsivadavo iš Austrijos−Vengrijos priklausomybės ir įėjo į Serbų, chorvatų ir slovėnų karalystę (nuo 1929 m. Jugoslavija). 1919 m. Versalio taika dalis slovėnų žemių atiteko Austrijai ir Italijai. 1937 m. įkurta Slovėnijos komunistų partija. nutarimu 1947 m. prie Jugoslavijos buvo prijungta dalis Italijos buvusios teritorijos, kurioje daugiausia gyveno slovėnai ir kroatai. 1946 m. sukurta Slovėnijos Liaudies Respublika (nuo 1963 m. Slovėnijos Socialistinė Respublika) − viena iš 6 sąjunginių Jugoslavijos respublikų.
Slovėnija buvo pažangiausia ir labiausiai klestinti respublika Jugoslavijoje.
Ekonomika
Slovėnija buvo labiausiai ekonomiškai išsivysčiusi Jugoslavijos respublika. 1971 m. Slovėnijos pramonė davė 42 % visuminio visuomeninio produkto, prekyba − 19,5 %, žemės ūkis − 11,5 %, statyba − 8,4 %. Buvo kasamos polimetalų rūdos, boksitas, žėrutis, gyvsidabris. Klestėjo juodoji metalurgija (Jesenicės, , gamyklos), lydomas cinkas, Kidričeve − aliuminis. Automobilių gamyba (Maribore), elektrotechnikos (Liublianoje, Kranyje), tekstilės, medžio apdirbimo, chemijos, maisto, poligrafijos pramonė. Pramonės didžiausi centrai − Mariboras, Liubliana, Kranis, Celė, Koperis.
Iš 837 000 dirbančių Slovėnijos gyventojų (1971 m.) pramonėje, amatuose ir statyboje dirbo ~ 43 %, žemės ir miškų ūkyje, žvejyboje ~ 30 %, transporte ~ 4,5 %, prekyboje ir kitose aptarnavimo srityse ~ 4 %.
Šaltiniai
- Slovėnijos Socialistinė Respublika. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Slovėnijos socialistinė respublika, Kas yra Slovėnijos socialistinė respublika? Ką reiškia Slovėnijos socialistinė respublika?
Socialisticna republika Slovenija 1944 1990 Valstybine kalba slovenu italu ir vengruSostine LiublianaPlotas 20 246 km Gyventoju Tankis 1 9 mln 95 km Valiuta Jugoslavijos dinarasLaiko juosta Vasaros laikas UTC X UTC X arba Susikure 1944 vasario 19Zlugo 1990 kovo 8Valstybinis himnas Slovenijos himnas Slovenijos Socialistine Respublika sloven Socialisticna republika Slovenija buvusi valstybe Europos pietryciuose viena is 6 respubliku sudariusiu Jugoslavija Iki 1963 m buvo vadinama Slovenijos liaudies respublika Egzistavo nuo 1944 m iki 1990 m Dabar Slovenijos respublika Ribojosi su Italija Austrija Vengrija Istorija1918 m Slovenija issivadavo is Austrijos Vengrijos priklausomybes ir įejo į Serbu chorvatu ir slovenu karalyste nuo 1929 m Jugoslavija 1919 m Versalio taika dalis slovenu zemiu atiteko Austrijai ir Italijai 1937 m įkurta Slovenijos komunistu partija nutarimu 1947 m prie Jugoslavijos buvo prijungta dalis Italijos buvusios teritorijos kurioje daugiausia gyveno slovenai ir kroatai 1946 m sukurta Slovenijos Liaudies Respublika nuo 1963 m Slovenijos Socialistine Respublika viena is 6 sajunginiu Jugoslavijos respubliku Slovenija buvo pazangiausia ir labiausiai klestinti respublika Jugoslavijoje EkonomikaSlovenija buvo labiausiai ekonomiskai issivysciusi Jugoslavijos respublika 1971 m Slovenijos pramone dave 42 visuminio visuomeninio produkto prekyba 19 5 zemes ukis 11 5 statyba 8 4 Buvo kasamos polimetalu rudos boksitas zerutis gyvsidabris Klestejo juodoji metalurgija Jesenices gamyklos lydomas cinkas Kidriceve aliuminis Automobiliu gamyba Maribore elektrotechnikos Liublianoje Kranyje tekstiles medzio apdirbimo chemijos maisto poligrafijos pramone Pramones didziausi centrai Mariboras Liubliana Kranis Cele Koperis Is 837 000 dirbanciu Slovenijos gyventoju 1971 m pramoneje amatuose ir statyboje dirbo 43 zemes ir misku ukyje zvejyboje 30 transporte 4 5 prekyboje ir kitose aptarnavimo srityse 4 SaltiniaiSlovenijos Socialistine Respublika Lietuviskoji tarybine enciklopedija X t Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 1983 T X Samnitai Sternbergas