Zdravljica TostasOriginalus poemos rankraštisNacionalinis šios šalies himnas SlovėnijaŽodžių autoriusFrance Prešeren 184
Slovėnijos himnas

Tostas | ||||||||
Originalus poemos rankraštis | ||||||||
Nacionalinis šios šalies himnas | Slovėnija | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Žodžių autorius | France Prešeren, 1844 | |||||||
Kompozitorius | Stanko Premr, 1905 | |||||||
Himnas nuo | 1989 | |||||||
|
Tostas (slovėniškai Zdravljica arba Zdravica) yra oficialus Slovėnijos himnas. Žodžius 1844 m. sukūrė nacionalinis Slovėnijos poetas France Prešeren. Nuo 1989 rugsėjo 27 dienos septintasis dainos posmas pripažintas oficialiu šalies himnu.
Tostas sukurta kaip užstalės daina. Joje poetas išaukština laisvamanius slovėnus, slavų vienybę, norą suvienyti Slovėniją.
Istorija
1844 metais sukurtos dainos Austrijos imperijos cenzūra neleido spausdinti. Poetas France Prešeren norėjo įtraukti dainą į savo poezijos rinkinį Poezije (Poemos) ir vengdamas cenzūros pašalino trečiąjį dainos posmą, kuriame kviečiamasi dangaus pagalbos sunaikinant slovėnu priešus (austrus), raginama nutraukti praeities grandines ir iškovoti nepriklausomybę. Tačiau cenzūra neleido publikuoti ir ketvirtojo posmo, kur įžvelgė slavų vienybės šūkius. Prešeren manydamas, kad be trečiojo ir ketvirtojo posmo daina praras savo reikšmingumą atsisakė idėjos įtraukti ją į poezijos rinkinį. Pirmą kartą daina išspausdinta po 1848 metų balandžio 26 dieną jau panaikinus cenzūrą.
Tostas nacionaliniu Slovėnijos socialistinės respublikos himnu paskelbtas 1989 metais dar prieš išyrant Jugoslavijai, naujai susikūrusi Slovėnijos respublika tik perėmė valstybinį himną.
Eilės
Visi dainos posmeliai parašyti specialia eiliavimo techniką ir kiek primena vyno taurę.
Spet trte so rodile,
|
Nuorodos
- Slovėnijos himno garso įrašas (vokalinė versija), vertimas į lietuvių kalbą - tinklalapis Himnai.lt
- Instrumentinė himno versija MP3 formatu Archyvuota kopija 2011-07-26 iš Wayback Machine projekto.
Airija · Albanija · Andora · Armėnija · Austrija · Azerbaidžanas · Baltarusija · Belgija · Bosnija ir Hercegovina · Bulgarija · Čekija · Danija · Didžioji Britanija (JK) · Estija · Graikija · Gruzija · Islandija · Ispanija · Italija · Juodkalnija · Kazachstanas · Kipras · Kroatija · Latvija · Lenkija · Lichtenšteinas · Lietuva · Liuksemburgas · Makedonija · Malta · Moldavija · Monakas · Norvegija · Nyderlandai · Portugalija · Prancūzija · Rumunija · Rusija · San Marinas · Serbija · Slovakija · Slovėnija · Suomija · Švedija · Šveicarija · Turkija · Ukraina · Vatikanas · Vengrija · Vokietija |
Valstybių atributika: Valstybinių vėliavų galerija · Valstybiniai himnai · Herbai |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Slovėnijos himnas, Kas yra Slovėnijos himnas? Ką reiškia Slovėnijos himnas?
Zdravljica TostasOriginalus poemos rankrastisNacionalinis sios salies himnas SlovenijaZodziu autoriusFrance Preseren 1844KompozitoriusStanko Premr 1905Himnas nuo1989Instrumentine versija track track track track track track track track track track track track track track track track track source source Problemos klausantis sio failo Pabandykite Tostas sloveniskai Zdravljica arba Zdravica yra oficialus Slovenijos himnas Zodzius 1844 m sukure nacionalinis Slovenijos poetas France Preseren Nuo 1989 rugsejo 27 dienos septintasis dainos posmas pripazintas oficialiu salies himnu Tostas sukurta kaip uzstales daina Joje poetas isaukstina laisvamanius slovenus slavu vienybe nora suvienyti Slovenija Istorija1844 metais sukurtos dainos Austrijos imperijos cenzura neleido spausdinti Poetas France Preseren norejo įtraukti daina į savo poezijos rinkinį Poezije Poemos ir vengdamas cenzuros pasalino treciajį dainos posma kuriame kvieciamasi dangaus pagalbos sunaikinant slovenu priesus austrus raginama nutraukti praeities grandines ir iskovoti nepriklausomybe Taciau cenzura neleido publikuoti ir ketvirtojo posmo kur įzvelge slavu vienybes sukius Preseren manydamas kad be treciojo ir ketvirtojo posmo daina praras savo reiksminguma atsisake idejos įtraukti ja į poezijos rinkinį Pirma karta daina isspausdinta po 1848 metu balandzio 26 diena jau panaikinus cenzura Tostas nacionaliniu Slovenijos socialistines respublikos himnu paskelbtas 1989 metais dar pries isyrant Jugoslavijai naujai susikurusi Slovenijos respublika tik pereme valstybinį himna EilesVisi dainos posmeliai parasyti specialia eiliavimo technika ir kiek primena vyno taure Spet trte so rodile prijat li vince nam sladko ki nam ozivlja zile srce razjasni in oko ki utopi vse skrbi v potrtih prsih up budi Komu narpred veselo zdravljico bratje cmo zapet Bog naso nam dezelo Bog zivi ves slovenski svet brate vse kar nas je sinov slovece matere V sovraznike z oblakov rodu naj nas ga tresci grom prost ko je bil ocakov naprej naj bo Slovencov dom naj zdrobe njih roke si spone ki jim se teze Edinost sreca sprava k nam naj nazaj se vrnejo otrok kar ima Slava vsi naj si v roke sezejo de oblast in z njo cast ko pred spet nasa bode last Bog zivi vas Slovenke prelepe zlahtne rozice ni take je mladenke ko nase je krvi dekle naj sinov zarod nov iz vas bo strah sovraznikov Mladenci zdaj se pije zdravljica vasa vi nas up ljubezni domacije noben naj vam ne usmŕti strup ker po nas bode vas jo sŕcno branit klical cas Zive naj vsi narodi ki hrepene docakat dan da koder sonce hodi prepir iz sveta bo pregnan da rojak prost bo vsak ne vrag le sosed bo mejak Nazadnje se prijatlji kozarce zase vzdignimo ki smo zato se zbrat li ker dobro v srcu mislimo dokaj dni naj zivi vsak kar nas dobrih je ljudi NuorodosSlovenijos himno garso įrasas vokaline versija vertimas į lietuviu kalba tinklalapis Himnai lt Instrumentine himno versija MP3 formatu Archyvuota kopija 2011 07 26 is Wayback Machine projekto Europos valstybiu himnai Airija Albanija Andora Armenija Austrija Azerbaidzanas Baltarusija Belgija Bosnija ir Hercegovina Bulgarija Cekija Danija Didzioji Britanija JK Estija Graikija Gruzija Islandija Ispanija Italija Juodkalnija Kazachstanas Kipras Kroatija Latvija Lenkija Lichtensteinas Lietuva Liuksemburgas Makedonija Malta Moldavija Monakas Norvegija Nyderlandai Portugalija Prancuzija Rumunija Rusija San Marinas Serbija Slovakija Slovenija Suomija Svedija Sveicarija Turkija Ukraina Vatikanas Vengrija VokietijaValstybiu atributika Valstybiniu veliavu galerija Valstybiniai himnai Herbai