Slovakijos Vengrijos karasSlovakijos žemėlapyje 1 Vengrijos dalis iki 1947 m spalio 15 d 2 Pietų Slovakija Vienos arbitr
Slovakijos Vengrijos karas

Slovakijos-Vengrijos karas | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
Slovakijos žemėlapyje: | |||||||
1 – Vengrijos dalis iki 1947 m. spalio 15 d. 2 – Pietų Slovakija, Vienos arbitražo sprendimu nuo 1938 m. lapkričio 2 d. iki 1945 m. atitekusi Vengrijai 3 – Rytų Slovakijos teritorija aplink Stakčiną ir Sobrancę 4 – Devinas ir Petržalka (dab. Bratislavos miesto dalys), 1938-1945 m. priklausiusios Vokietijai 5 – Vokietijos „gynybos zona“ pagal gynybos sutartį su Slovakija. | |||||||
| |||||||
Priešininkai | |||||||
Pirmoji Slovakijos respublika | |||||||
Vadai | |||||||
Augustín Malár | András Littay | ||||||
Pajėgos | |||||||
20 000 kareivių 3 pėstininkų batalionai 2 artilerijos pulkai 9 šarvuočiai 3 tankai | 30 000 kareivių 5 pėstininkų batalionai 2 kavalerijos batalionai 1 motorizuotas batalionas 3 šarvuočiai 70 tankečių 5 lengvieji tankai | ||||||
Aukos | |||||||
Slovakijos armija: 22 aukos, 360 slovakų ir 211 čekų karo belaisvių Slovakų civiliai: 36 aukos | Vengrijos armija: 8 aukos, 30 sužeistų |
Slovakijos-Vengrijos karas (svk. Malá vojna, veng. Kis háború) – trumpas ginkluotas konfliktas tarp Slovakijos respublikos ir kariuomenių 1939 m. kovo mėn. pabaigoje, vykęs rytų Slovakijoje. Slovakijoje dar vadinamas Mažuoju karu. Baigėsi Vengrijos taktine pergale ir siauros pasienio teritorijos rytų Slovakijoje nusavinimu.
Ištakos
Po Miuncheno sutarties, susilpninusios Čekoslovakiją, ties jos sienomis susitelkė Vengrijos kariniai daliniai. 1938 m. lapkričio 2 d. įpareigojo Čekoslovakiją perduoti Vengrijai 11 833 km² savo teritorijos pietryčių Slovakijoje, apgyvendintos etniniais vengrais ir rusinais. Čia gyveno apie milijoną žmonių. Apie 67 tūkst. vengrų bei antras pagal dydį Košicės miestas liko Slovakijos teritorijoje. Be to, vengrai pretendavo į Bratislavą, kažkada buvusia Vengrijos karalystės sostine. Arbitražo sprendimas netenkino nei vienos pusės, todėl pasienyje nuolat vyko ginkluoti išpuoliai, pareikalavę aukų.
1939 m. kovo 14 d. Slovakija paskelbė savo nepriklausomybę. Vokietija tą pačią naktį užėmė Bohemiją ir Moraviją. Kovo 15 d. Vengrija pripažino nepriklausomą Slovakiją, tačiau tą pačią dieną nesėkmingai pamėgino užimti aukštumą prie Užgorodo slovakų pusėje. Kovo 14-17 d. Vengrija užėmė ir aneksavo (ukr. Карпатська Україна), tada buvusią Čekoslovakijos dalimi, vienašališkai pasiskelbusia nepriklausoma. Konflikte dalyvavo ir sukarinti būriai.
Eiga
Vengrija, palaikoma Vokietijos, spaudė Slovakiją perduoti jai daugiau teritorijų, apgyvendintų vengrais. Sudaryta šalių komisija paruošė teritorijos perdavimo sutartį, kurią kovo 23 d. pasirašė Vokietijos užsienio reikalų ministras J. Ribentropas.
Tą pačią naktį, dar nepasirašius Ribentropui sutarties, Vengrijos daliniai jau pajudėjo per Užo upę į naująsias teritorijas, kurios turėjo jiems atitekti pagal sutartį, nelaukdami Slovakijos parlamento pritarimo. Vengrai puolė rytų Slovakiją iš Karpatų Rusios (svk. Podkarpatská Rus) pusės trimis kryptimis, nesutikdami rimto pasipriešinimo: – Uličas – Starina, – Ublia – Stakčinas ir Užgorodas – Tibava – . Slovakams ši ataka buvo netikėta, be to, vengrai blokavo vienintelę geležinkelio liniją, vedusią į šalies rytus, todėl buvo sunku nusiųsti kariuomenei į mūšius pastiprinimą. Atsitraukiančiai slovakų armijai padėjo šarvuotoji technika. Tik kitą dieną slovakams pavyko atskiruose punktuose atremti puolimą ar kontratakuoti (, Sobrancė). Spaudžiant Vokietijai, kovo 26 d. tarp šalių paskelbtos paliaubos. Nors tą pačią dieną į Michailovcę atvyko nemažas slovakų pastiprinimas, bet priešintis ir rengti kontrataką nebuvo prasmės, nes vengrų pajėgos tai dienai buvo daug gausesnės.
Kariniai veiksmai vyko ir ore. Slovakijos aviacija bombardavo Rožniavą, Mukačevę ir Užgorodą. Vengrijos itališki lėktuvai kovo 25 d. atakavo slovakų karinę bazę Spišska Nova Vesėje. Per karą Slovakija prarado 11 naikintuvų ir bombonešių, kurie buvo numušti arba priversti nutūpti priešo teritorijoje. Vengrai neprarado nei vieno lėktuvo.
Pasekmės
Nepaisant sudarytos „Gynybos sutarties“ su Vokietija, Slovakija iš jos nesulaukė pagalbos per slovakų ir vengrų derybas balandžio 4 d. Derybos lėmė, kad Slovakija turėjo atiduoti Vengrijai 1 697 km² teritorijos su 69 930 gyventojais dabartinių ir Sobrancės miestų rajonuose. Kare žuvo 36 Slovakijos piliečiai
Literatūra
- Axworthy, Mark W.A., Axis Slovakia – Hitler’s Slavic Wedge, 1938–1945, Bayside, N.Y. : Axis Europa Books, 2002, ISBN 1-891227-41-6
- Niehorster, Dr. Leo W.G., The Royal Hungarian Army 1920–1945, Volume 1, New York : Axis Europa Books, 1998, ISBN 1-891227-19-X
- Ladislav Deák, Malá vojna (The Little War), Bratislava 1993, ISBN 80-88750-02-4.
Nuorodos
- Slovakijos-Vengrijos konfliktas
- Malá vojna I Archyvuota kopija 2007-06-06 iš Wayback Machine projekto.
- Malá vojna II Archyvuota kopija 2007-06-06 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Slovakijos Vengrijos karas, Kas yra Slovakijos Vengrijos karas? Ką reiškia Slovakijos Vengrijos karas?
Slovakijos Vengrijos karasSlovakijos zemelapyje 1 Vengrijos dalis iki 1947 m spalio 15 d 2 Pietu Slovakija Vienos arbitrazo sprendimu nuo 1938 m lapkricio 2 d iki 1945 m atitekusi Vengrijai 3 Rytu Slovakijos teritorija aplink Stakcina ir Sobrance 4 Devinas ir Petrzalka dab Bratislavos miesto dalys 1938 1945 m priklausiusios Vokietijai 5 Vokietijos gynybos zona pagal gynybos sutartį su Slovakija Data 1939 kovo 23 d 1939 balandzio 4 d Vieta Rytu SlovakijaRezultatas Vengrijos taktine pergalePriesininkaiPirmoji Slovakijos respublikaVadaiAugustin Malar Andras LittayPajegos20 000 kareiviu 3 pestininku batalionai 2 artilerijos pulkai 9 sarvuociai 3 tankai 30 000 kareiviu 5 pestininku batalionai 2 kavalerijos batalionai 1 motorizuotas batalionas 3 sarvuociai 70 tankeciu 5 lengvieji tankaiAukosSlovakijos armija 22 aukos 360 slovaku ir 211 ceku karo belaisviu Slovaku civiliai 36 aukos Vengrijos armija 8 aukos 30 suzeistu Slovakijos Vengrijos karas svk Mala vojna veng Kis haboru trumpas ginkluotas konfliktas tarp Slovakijos respublikos ir kariuomeniu 1939 m kovo men pabaigoje vykes rytu Slovakijoje Slovakijoje dar vadinamas Mazuoju karu Baigesi Vengrijos taktine pergale ir siauros pasienio teritorijos rytu Slovakijoje nusavinimu IstakosMedalis uz Slovakijos gynyba Po Miuncheno sutarties susilpninusios Cekoslovakija ties jos sienomis susitelke Vengrijos kariniai daliniai 1938 m lapkricio 2 d įpareigojo Cekoslovakija perduoti Vengrijai 11 833 km savo teritorijos pietryciu Slovakijoje apgyvendintos etniniais vengrais ir rusinais Cia gyveno apie milijona zmoniu Apie 67 tukst vengru bei antras pagal dydį Kosices miestas liko Slovakijos teritorijoje Be to vengrai pretendavo į Bratislava kazkada buvusia Vengrijos karalystes sostine Arbitrazo sprendimas netenkino nei vienos puses todel pasienyje nuolat vyko ginkluoti ispuoliai pareikalave auku 1939 m kovo 14 d Slovakija paskelbe savo nepriklausomybe Vokietija ta pacia naktį uzeme Bohemija ir Moravija Kovo 15 d Vengrija pripazino nepriklausoma Slovakija taciau ta pacia diena nesekmingai pamegino uzimti aukstuma prie Uzgorodo slovaku puseje Kovo 14 17 d Vengrija uzeme ir aneksavo ukr Karpatska Ukrayina tada buvusia Cekoslovakijos dalimi vienasaliskai pasiskelbusia nepriklausoma Konflikte dalyvavo ir sukarinti buriai EigaVengrija palaikoma Vokietijos spaude Slovakija perduoti jai daugiau teritoriju apgyvendintu vengrais Sudaryta saliu komisija paruose teritorijos perdavimo sutartį kuria kovo 23 d pasirase Vokietijos uzsienio reikalu ministras J Ribentropas Ta pacia naktį dar nepasirasius Ribentropui sutarties Vengrijos daliniai jau pajudejo per Uzo upe į naujasias teritorijas kurios turejo jiems atitekti pagal sutartį nelaukdami Slovakijos parlamento pritarimo Vengrai puole rytu Slovakija is Karpatu Rusios svk Podkarpatska Rus puses trimis kryptimis nesutikdami rimto pasipriesinimo Ulicas Starina Ublia Stakcinas ir Uzgorodas Tibava Slovakams si ataka buvo netiketa be to vengrai blokavo vienintele gelezinkelio linija vedusia į salies rytus todel buvo sunku nusiusti kariuomenei į musius pastiprinima Atsitraukianciai slovaku armijai padejo sarvuotoji technika Tik kita diena slovakams pavyko atskiruose punktuose atremti puolima ar kontratakuoti Sobrance Spaudziant Vokietijai kovo 26 d tarp saliu paskelbtos paliaubos Nors ta pacia diena į Michailovce atvyko nemazas slovaku pastiprinimas bet priesintis ir rengti kontrataka nebuvo prasmes nes vengru pajegos tai dienai buvo daug gausesnes Kariniai veiksmai vyko ir ore Slovakijos aviacija bombardavo Rozniava Mukaceve ir Uzgoroda Vengrijos italiski lektuvai kovo 25 d atakavo slovaku karine baze Spisska Nova Veseje Per kara Slovakija prarado 11 naikintuvu ir bombonesiu kurie buvo numusti arba priversti nutupti prieso teritorijoje Vengrai neprarado nei vieno lektuvo PasekmesNepaisant sudarytos Gynybos sutarties su Vokietija Slovakija is jos nesulauke pagalbos per slovaku ir vengru derybas balandzio 4 d Derybos leme kad Slovakija turejo atiduoti Vengrijai 1 697 km teritorijos su 69 930 gyventojais dabartiniu ir Sobrances miestu rajonuose Kare zuvo 36 Slovakijos pilieciaiLiteraturaAxworthy Mark W A Axis Slovakia Hitler s Slavic Wedge 1938 1945 Bayside N Y Axis Europa Books 2002 ISBN 1 891227 41 6 Niehorster Dr Leo W G The Royal Hungarian Army 1920 1945 Volume 1 New York Axis Europa Books 1998 ISBN 1 891227 19 X Ladislav Deak Mala vojna The Little War Bratislava 1993 ISBN 80 88750 02 4 NuorodosSlovakijos Vengrijos konfliktas Mala vojna I Archyvuota kopija 2007 06 06 is Wayback Machine projekto Mala vojna II Archyvuota kopija 2007 06 06 is Wayback Machine projekto