Baisogalos valsčius

55°38′š. pl. 23°43′r. ilg. / 55.64°š. pl. 23.72°r. ilg. / 55.64; 23.72

Baisogalos valsčius
Laikotarpis: XIX a. – 1950 m.

Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Skėmiai (XIX a.), Baisogala (XX a.)

Rusijos imperija
Kauno gubernija	Šiaulių apskritis (186?–1915)

Lietuva
	Kėdainių apskritis (1919–1940)

Nacistinė Vokietija
Ostlandas	Kėdainių apskritis (1941–1944)

Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Kėdainių apskritis (1944–1947) Radviliškio apskritis (1947–1950)

Baisogalos valsčius (iki I pasaulinio karo Skėmių valsčius, rus. Скемская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės Lietuvos teritorijoje. Centras – Baisogala (carmečiu – Skėmiai).

Istorija

redaguoti

Skėmių valsčius minimas nuo XIX a. vidurio Kauno gubernijoje.^[1]1919 m. jis pervadintas Baisogalos valsčiumi. 1923 m. valsčiuje buvo 1038 ūkiai, 142 gyvenamosios vietovės. XX a. tarpukariu valsčiaus būstinė buvo Maironio g. 34 name.^[2] Valsčiuje buvo aptikta ~200 pilkapių. 1936 m. sausio 1 d. jam priskirtos 2 gyvenvietės iš Grinkiškio valsčiaus. 1947 m. dalis teritorijos perduota naujam Sidabravo valsčiui. Baisogalos valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Radviliškio rajonui (1 apylinkė) ir Šeduvos rajonui (7 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1877 m.		5328	425 kiemai ^[3]	6 seniūnijos	52
1923 m. (išsamiau)	252	7658	1615		142 gyvenvietės ^[4]
1932 m.	241	8500		12 seniūnijų ^[5]
1949-01-01 (išsamiau)	186			8 apylinkės ^[6]

Vadovai

redaguoti

Matas Bložė, 1932 m.^[7]

Suskirstymas

redaguoti

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.^[8]	Apylinkė, 1949 m.^[9]
Augmėnai	Augmėnų seniūnija	Augmėnų apylinkė
Baisogala	Baisogalos seniūnija	Baisogalos apylinkė
Čelkiai	Čelkių seniūnija	Čelkių apylinkė
Legečiai	-	Legečių apylinkė
Paberžėliai	Paberželių seniūnija	-
Pakiršinys	Pakiršinio seniūnija	Pakiršinio apylinkė
Palonai	Palonų seniūnija	Palonų apylinkė
Pašakiai	Pašakių seniūnija	-
Piepaliai	Pepalių seniūnija	-
Sirutiškiai	Sirutiškių seniūnija	-
Skėmiai	Skėmių seniūnija	Skėmių apylinkė
Vabaliai	Vabalių seniūnija	-
Vakarai	Vakarų seniūnija	Vakarų apylinkė
Iš viso:	12 apylinkių	8 apylinkės

Gyvenvietės

redaguoti

1923 m. surašymo metu valsčiuje buvo 1038 ūkiai, 7568 gyventojai ir šios gyvenvietės:

Andriūnų k.
Antanavos dv.
Augmėnų k. (Augmenų k.)
Avižiškių dv.
Avižiškių k.
Ažaičių k.
Bagdonų dv.
Baisogalos dv.
Baisogalos mstl.
Berezinos dv.
Biliūnų k.
Biliūnų-Užsienio (Komarišk.) k.
Blusinės vs.
Breiviškės vs.
Buniškės vs.
Bučiūnų (Vaitkūnų Senių) dv.
Būdų (Valatkonių) vs.
Būdų vs.
Dakniškės dv.
Dambavos vs.
Degesių (Vypalų) k.
Deveikių k.
Diauderių k.
Dišlių dv.
Dišlių k.
Gaukių k.
Gaukių-Užusienio vs.
Gegužynės vs.
Gliukių (Bizdelių) vs.
Grikynės k.
Grubų k.
Jadvinpolio dv.
Januškonių (Žandariš., Kozlov.)
Jaskynės vs.
Jasnagurgos vs.
Juodupių k.
Kablių k.
Kalvelių k.
Kaspariškės vs.
Kemėrų k. (Kemerų k.)
Kliucų vs.
Komariškių k.
Kubiliūnų k.
Kujališkių vs.
Kutiškės vs.
Lopų k.
Malinuvkos vs.
Marilinės dv.
Mederdavos plv.
Mikonių k.
Miškinio (Rubežiškio) vs.
Moniūnų dv.
Moniūnų k.
Naulickų dv.
Navadolės dv.
Paberželių k.
Paberžių vs.
Paberžėlių k.
Pabiržių dv.
Pagojelių k.
Pagojų vs.
Pagraužupės vs.
Pakapės vs.
Pakiršinų I dv.
Pakiršinų II dv.
Pakutenių k.
Palonų dv.
Palonų k.
Pašakių dv.
Pašakių k.
Pašlapelės k.
Pepaliukų k.
Pepalių k.
Petrų vs.
Plikių vs.
Ponikelpių dv.
Ponikelpių k.
Praščiūnų (Rapališkių, Plaukų)
Praščiūnų dv.
Puočgalos dv.
Randžių k.
Ritikių k.
Salvos vs.
Simuniškių k.
Sirutiškių dv.
Sirutiškių k.
Skapiškės dv.
Skenių k.
Slabados-Užpurvių vs.
Slabutkos vs.
Stančiškės vs.
Trebiškio vs.
Treigių dv.
Užkapės k.
Užpurvių k.
Vabalių (Mamačiuvkos) vs.
Vabalių dv.
Vabalių k.
Vainiūnų dv.
Vainiūnų k.
Valatkonių dv.
Valatkonių k.
Vardukšnių k.
Vertimų k.
Vilaikių dv.
Vilaikių k.
Vilgirdaičių (Rucko) dv.
Vilgirdaičių k.
Vladislavos (Girvalakių) dv.
Zažečos dv.
Čialkų dv.
Čialkų k.
Šabiškio vs.
Šasienių k.
Šilaliukų k.
Šilalių k.
Šulnelių vs.

1934 m. valsčiuje buvę kaimai:^[10]

Andriūnai
Avižiškiai
Augmenai
Ažaičiai
Biliūnai
Čelkai
Degesiai (Vypalai)
Deveikiai
Dauderiai
Dišliai
Gaukiai
Grikynė
Grubai
Januškoniai
Juodupė
Kabliai
Kalveliai
Kemeriai
Komariškiai
Lopai
Mikoniai
Moniūnai
Paberželiai
Pagojėliai
Pakutėnai
Palonai, bažnytkaimis
Panekelpiai
Pašakniai
Pašlapelė
Piepaliai
Piepaliukai
Praščiūnai
Randžiai
Ritikiai
Simuniškiai
Sirutiškiai
Skemiai
Šasienai
Šilaliai
Šilaliukai
Užkapė
Užpurvė
Vabaliai
Vainiūnai
Valatkoniai
Vardukšniai
Vertimai
Vilaikiai

Dvarai:

Antanava
Avižiškiai
Bagdonai
Berezinė
Bučiūnai
Čelkai
Dakniškės
Dišliai
Jadvinpolis
Marilinė
Mederdavas
Moniūnai
Naulickai
Navadolė
Pakiršinai
Palonai
Panekelpiai
Pašakiai
Praščiūnai
Puočgala
Sirutiškiai
Skapiškiai
Treigiai
Vabaliai
Vainiūnai
Valatkoniai
Vilaikiai
Vilgirdaičiai
Vladislava (Girvalakiai)
Zažečė

Gyventojai

redaguoti

Žymūs žmonės

redaguoti

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1894	Komariškiai	Juozas Šarauskas, Lietuvos karininkas, pulkininkas, Skautų sąjungos vyriausiasis skautininkas	1941
1897	Maralinė	Janina Lašienė, gydytoja	1993
1906	Biliūnai	Jurgis Jankus, rašytojas	2002
1914	Kemėrai	Vladas Bložė, veterinaras	1995
1918	Piepaliai	Antanas Butkus, agronomas ir biochemikas	1997
1921	Palonai	Vaclovas Balčiūnas, architektas	1996
1924	Palonai	Vytautas Kazimieras Balčiūnas, architektas	1978
1927	Vabaliai	Jonas Linkevičius, literatūros tyrinėtojas	2026
1932	Juodupiai	Vladas Algis Gapšys, inžinierius mechanikas	2019
1932	Vertimai	Stasys Budrys, dailėtyrininkas	1970
1932	Augmėnai	Leonas Jasiulis, dailėtyrininkas	2004
1933	Vertimai	Romualdas Budrys, dailėtyrininkas
1934	Augmėnai	Vincas Kisarauskas, tapytojas	1988
1938	Lopai	Virgilijus Citvaras, veterinaras	2016
1939	Vertimai	Algirdas Budrys, klarnetininkas
1947	Jaskynė	Kazimieras Kuzminskas, politikas	2023
1949	Palonai	Gintautas Akelaitis, kalbininkas	2020

Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
https://www.facebook.com/photo/?fbid=466330956806901
Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 28 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 88
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 583–595 psl.
Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 104
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 584 psl.
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 589–590 psl.
Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 104–105
Baisogalos valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, II t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1933-1934. T. 2: Atskilėlis–Batoras, XVI p., 743 psl.

[1] Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.

[2] ttps://www.facebook.com/photo/?fbid=466330956806901

[3] Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 28 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).

[4] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 88

[5] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 583–595 psl.

[6] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 104

[7] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 584 psl.

[8] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 589–590 psl.

[9] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 104–105

[10] Baisogalos valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, II t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1933-1934. T. 2: Atskilėlis–Batoras, XVI p., 743 psl.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]