Skliaustai

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Skyrybos ženklai
apostrofas ( ' ) ( ’ ) skliausteliai ( ( ) ) ( [ ] ) ( { } ) ( ⟨ ⟩ ) dvitaškis ( : ) kablelis ( , ) brūkšnys ( ‒ ) ( – ) ( — ) ( ― ) daugtaškis ( … ) ( ... ) šauktukas ( ! ) taškas ( . ) brūkšnelis ( - ) ( ‐ ) klaustukas ( ? ) kabutės ( ‘ ’ ) ( “ ” ) ( „ “ ) ( « » ) kabliataškis ( ; ) pasvirasis brūkšnys ( / ) tarpas (   ) skirsnis ( § )
Tipografiniai ženklai
ampersandas ( & ) žvaigždutė ( * ) eta ( @ ) pasvirasis kairinis brūkšnys ( \ ) laipsnis ( ° ) grotelės ( # ) tildė ( ~ ) vertikalusis brūkšnys ( | ) dalybos ženklas ( ÷ )

Skliausteliai – šalutinis skyrybos ženklas, vartojamas nuo pagrindinio teksto nutolusioms pastaboms, paaiškinimams ir tekste esančioms nuorodoms išskirti. Kitų ženklų skliausteliai neatstoja.

Vartojimas

Skliausteliuose rašomi papildomas mintis ar paaiškinimus reiškiantys sakiniai:

1. Ji kniūbso prie menkos šviesos. (Seniai visi įmigo.)
2. Labai maža žinių pateikiama apie lietuvių kalbos priegaides. (Apskritai į tarties dalykus Jablonskis kreipė mažai dėmesio.)

Skliausteliais išskiriami įterptiniai sakiniai ar žodžiai, kurie reiškia pašalines, tarsi prabėgomis pasakytas pastabas:

1. Kasparas (juk visi pažįstat Kasparą smarkų), tas nevidons baisus, vis poniškai pasipūtęs nei erškėtis koks, nabagėlį gandina būrą.
2. Privalome save nuimt nuo pjedestalų (ne pjedestalais ji, poezija, gyva) ir Donelaitį pasodint prie darbo stalo.

Skliausteliuose rašomi atskirų teksto vietų ar žodžių paaiškinimai:

1. Porcelianas buvo žinomas Kinijoje jau labai seniai (mūsų eros pradžioje).
2. Literatūros ryšiai su kitomis meno šakomis (teatru, muzika, tapyba) veikale taip pat išsamiai išnagrinėti.

Skliausteliuose rašomi nurodymai, iš kur paimta citata ar mintis arba kur yra kalbamasis dalykas:

1. Vaižgantas yra rašęs, kad katalikybė „privalo būti Rymo, ne lenkų tikėjimas“ (Vaižganto raštai, K., 1922, t. 2, p. 44).
2. Apsakymuose apie vaikus („Kaip Jonelis raides pažino“, „Petriukas atsargus“, „Magdelė“) parodomas liaudies žmogaus troškimas siekti mokslo ir šviesos.

Skliausteliuose rašomi papildomų duomenų teikiantys sutrumpinimai, skaitmenys, sutartiniai ženklai:

1. Apie tai rašyta „Moksle ir gyvenime“ (1979, Nr. 11, p. 32).
2. Šie neįprasti, bet vaidingi sakiniai paimti iš gyvosios kalbos (1–4) ir grožinės literatūros (5–6).

Kartu su skliausteliais gali būti kuris nors kitas skiriamasis ženklas; jis dedamas prieš uždaromajį skliaustelį arba po jo:

1. Nuotraukoje matome Birutę Daukantienę (antroji iš dešinės), kuri konkurse laimėjo pirmąją vietą.
2. Kai atėjo pavasaris, tai jis (koks kvailumas!) neatskyrė viščiukų nuo žvirblių.