Skiautiniai

Skiautinys – iš medžiagos gabalėlių sukurtas rankdarbis, paremtas siuvimu, daigstymu iš audinių skiaučių. Skiautinių technika – geometrinių formų menas, glaudžiai susijęs su tekstile. Skiautinio siuvimas – labai kruopštus darbas, reikalaujantis meninio supratimo, dažniausiai sukuriamas viską atliekant rankomis.

Skiautinio gamybos technologija – tai puošnaus gaminio siuvimas iš įvairaus dydžio ir geometrinių formų audinio skiaučių. Tikras skiautinys sudarytas iš trijų sudedamų vienas ant kito ir sudygsniuojamų tarpusavyje sluoksnių:

• viršutinis sluoksnis – tai pagrindinis, dekoratyvinis, susidedantis iš įvairių ornamentų ir sujungtų iš mažų skiautelių, kurios skiriasi spalva, dydžiu ir forma.
• vidurinis sluoksnis – tai šiltinamoji medžiaga, suteikianti skiautiniui putlumo, minkštumo, mažinanti jo šilumos laidumą.
• apatinis sluoksnis – tai pamušalas iš praktiško ir patvaraus audinio.

Visi trys skiautinio sluoksniai sudygsniuojami įvairiai: neryškiai, puošnaus rašto linijomis ir pan. Gaminys, laikomas užbaigtu po to, kai dailiai apsiuvami skiautinio kraštai.

Lietuvoje skiautiniai siuvami jau ne vieną šimtmetį, ką byloja etnografijos muziejų kolekcijos. Skiautininkių klubai veikia Vilniuje („Rūta“, nuo 1989 m., „Skiautinukė“, nuo 2003 m.), Kaune („Skiaučių menas“, nuo 1995 m.).

Literatūra

• Goda Janonytė-Jankauskienė, „Skiautelė, skiautinėlis, skiautinys: trumpa skiautinių istorija, atlikimo technika, siuvimo būdai, patarimai pradedantiesiems“, Jonava, 2003 m.- ISBN 9955-417-74-9

Nuorodos

• Auksarankių klubo skiautiniai Archyvuota kopija 2011-03-14 iš Wayback Machine projekto.