Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Siksto koplyčios lubų freskos italų Renesanso dailininko Mikelandželo 1508 1512 m laikotarpyje sukurtos freskos Siksto k
Siksto koplyčios lubų freskos
Siksto koplyčios lubų freskos - italų Renesanso dailininko Mikelandželo 1508 - 1512 m. laikotarpyje sukurtos freskos Siksto koplyčioje Vatikane. Tai vienas iš garsiausių ir žinomiausių Vakarų kultūros dailės kūrinių.
Istorija
Bendro Siksto koplyčios dekoravimo metu, 1481-1484 m., lubos buvo padengtos dailininko Matteo d'Amelia mėlynu dangumi su žvaigždėmis, numanoma, vaizduojančiomis Zodiako ženklus. 1506 m. pradėjus gretimai esančios Šv. Petro bazilikos perstatymo darbus, plonas dažų sluoksnis pradėjo trupėti ir Siksto koplyčios lubos vietomis sutrūkinėjo. Giorgio Vasari liudijimu, Bramantė pateikė pasiūlymą popiežiui Julijui II, kad lubas atnaujintu Mikelandželas. Tuo esą Bramantė norėjo sukompromituoti Mikelandželą savo draugo Rafaelio labui, kadangi Mikelandželas niekuomet nebuvo dirbęs iki tol freskos technika. Šiuo metu manoma, kad tokia konspiracijos teorija greičiau yra tik paties Mikelandželo asmeninė nuostata, kadangi jis laikė save skulptoriumi ir visiškai nenorėjo prasidėti su tapyba, kurią laikė antraverčiu menu.
Tačiau popiežius Julijus II susižavėjo idėja. Anot Giorgio Vasari, kuo Mikelandželas labiau priešinosi, tuo labiau popiežius laikėsi savo pozicijos. Julijus II pats esą skatino Mikelandželą, kad tapybą, su kuria, anot Mikelandželo, neverta prasidėti dėl jos menkos vertės, jis, Mikelandželas, paverstų tokia, kuri patenkintų netgi jo skonį. Galų gale Julijus II atšaukė Mikelandželo darbus ties savo kapo skulptūrų projektu ir 1508 m. gegužės 10 d. pasirašė kontraktą darbams Siksto koplyčioje. Mikelandželas už tai pradėjo neapkęsti Bramantės, be to, apie Rafaelį liko nepergeriausios nuomonės.
Pagal Julijaus II planą lubose turėjo būti pavaizduoti apaštalai, kurie savo pozomis turėjo susieti apaštalų misiją su popiežių misijomis (kiek žemiau, tarp langų Siksto koplyčioje pavaizduoti pirmųjų popiežių portretai). Mikelandželui ši schema pasirodė per paprasta ir jis pasiūlė savąją. Tai buvo negirdėtas dalykas tais laikais, kad dailininkas atmestų užsakovo projektus, tačiau popiežius sutiko su tuo. Mikelandželas numatė papildyti žemiau esančias, 1481-1484 m. atliktas freskas Mozės ir Kristaus gyvenimo temomis, savosiomis Pasaulio sutvėrimo ir Kristaus protėvių istorijomis.
Nenuilstamą menininko talentą rodo, kad jis nesitenkino Bramantės sumanyta pastolių konstrukcija, dėl kurios teko išgręžti skyles Siksto koplyčios sienoje (jų pėdsakai ir dabar matyti). Paklausęs, ką Bramantė ruošiasi daryti su skylėmis, Mikelandželas sulaukė atsakymo, kad architektas apie tai pagalvos, kai Mikelandželas baigs savo darbus. Nepatenkintas Mikelandželas nusprendė pats suprojektuoti savuosius pastolius nenaudojant skylių sienoje. Pasakojama, kad vėliau jų ardymu užsiėmęs žmogus iš jų pasistatė namą.
Tradiciškai Mikelandželas planavo tokio užmojo darbą atlikti su padėjėjais. Tačiau, pamatęs kaip jie dirba, visus juos išvarė ir nusprendė atlikti freskas vienas. Tai buvo didžiulio pasiaukojimo ir sunkumo darbas. 20 m aukštyje Mikelandželas nenuilstamai dirbo užversta galva. Darbas ilgam pakenkė jo sveikatai ir negrįžtamai pažeidė regėjimą. Mikelandželas ypač slėpė freskas nuo pašalinių, netgi nuo popiežiaus, tačiau garsas apie jų grožį pasklido plačiai. Anot Giorgio Vasari, Bramantė, kuris turėjo raktus nuo Siksto koplyčios, įleido vieną naktį Rafaelį pasižiūrėti freskų. Po ko Rafaelis iškart nuėjo ir pertapė vieno savo pradėtų darbų figūrą.
Freskos buvo atidengtos 1512 m. spalio 31 d., prieš Visų Šventųjų dieną ir sukėlė visos Romos susižavėjimą. Anot Giorgio Vasari, tarsi Dangaus šviesa nušvietė Žemės tamsybes ir visas pasaulis subėgo į tai pasižiūrėti. Johanas Volfgangas Gėtė vėliau pasakys, kad nemačius Siksto koplyčios lubų freskų, negalima kalbėti apie tai, ką sugeba vienas žmogus.
1980-1989 m. laikotarpyje vyko kapitalinis Siksto koplyčios lubų restauravimas. Jo metu buvo pašalinti suodžiai, dulkės, sutvarkyti mažesnieji įtrūkimai sienoje. Restauravimas sukėlė dviprasmišką vertinimą, ir susižavėjimą, ir kritiką. Daugelis per šimtmečius įprastų freskų detalių pranyko (kaip pavyzdys dešinėje), tačiau popiežius Jonas Paulius II liko darbu labai patenkintas.
Freskų schema
Lubų centrinėje dalyje, pakaitomis, vaizduojamos pagrindinės scenos: 5 mažosios ir 4 didžiosios. Mažosios scenos įrėmintos medalionais ir nuogų vyrų atvaizdais, vadinamaisiais ignudi. Iš kiekvienos mažosios scenos pusės skliautiniame paviršiuje vaizduojami biblijinis pranašas ir antikinė pranašautoja - sibilė. Iš kiekvienos didžiosios scenos pusės lubas laikančiose trikampėse atramose vaizduojamos Kristaus protėvių šeimos. Šios scenos nedokumentuotos ir sunku pasakyti, kurios personalijos jose vaizduojamos. Lubų priekyje ir gale vaizduojama po biblijinį pranašą ir lubų kampinėse atramose - po biblijinę sceną. Visa kompozicija susieta iliuzionistinėmis (tapytomis) architektūrinėmis detalėmis ir bronzinės spalvos nuogomis figūromis. Į lubų kompoziciją įeina ir liunetės, pieštos ant vertikalių sienų (apatiniame paveikslėlyje nesimato). Jose vaizduojami Kristaus giminės linija, kaip aprašyta evangelijose, pažymint kiekvieno protėvio vardą. Šios liunetės susietos su trikampių atramų šeimų scenomis.
| Freskų temos (iš kairės, į dešinę) | Įėjimo į Siksto koplyčią pusė |
|---|---|
| |
| |
| |
| |
| |
| |
| |
| |
| |
| |
|
Freskų fragmentai
Didžiosios ir mažosios scenos
Pagrindines 9 freskų scenas sudaro 3 grupės po 3 freskas pagal tematiką: Nojaus, Adomo ir Ievos ir Pasaulio sutvėrimo istorijos. Žymiausia iš jų yra „Adomo sutvėrimas“.
- „Saulės, Mėnulio ir augalų sutvėrimas“
-
- „Ievos sutvėrimas“
- „Girtasis Nojus“
Pranašai ir sibilės
Freskose vaizduojami pranašai ir sibilės, išpranašavę Jėzaus Kristaus atėjimą. Sibilės buvo antikinės pagonių pranašautojos. Tik daug vėliau joms krikščioniškoji teologija priskyrė Jėzaus Kristaus išpranašavimą. Garsiausios šių atvaizdų figūros: Libijos sibilė ir pranašas Danielius.
- „Libijos sibilė“
- „Pranašas Danielius“
- „Eritrėjos sibilė“
- „Pranašas Zacharijas“
Kampinės atramos ir medalionai
Kampinėse atramose ir medalionuose vaizduojamos biblijinės istorijos, daugiausia įkūnijančios izraelitų kovą su pagonimis. Medalionai nupiešti kaip skydo atvaizdai. Juose vienintelėje vietoje freskose panaudotas auksas. Vienas medalionas paliktas tuščiu. Kampinės atramos scenoje „Judita ir Holofernas“ nukirstoje Holoferno galvoje atpažįstamas Mikelandželo autoportretas.
- Kampinė atrama „Judita ir Holofernas“
- Tuščiasis medalionas
- Medalionas „Urijaus mirtis“
- Kampinė atrama „Dovydas ir Galijotas“
Ignudi ir kt. detalės
Mažasias pagrindines scenas įrėmina nuogų vyrų atvaizdai, vadinamieji ignudi, kurių yra 20. Šių figūrų prasmė ir paskirtis neaiški. Galimas dalykas, kad jie pavaduoja Renesanso dailėje įprastus vaizduoti nuogų vaikų, angeliukų įvaizdžius. Visa freskų kompozicija įrėminta į iliuzionistinius architektūrinių detalių piešinius, kuriuose dar yra mažesnių nuogų figūrų, vadinamų bronziniais ignudi, dėl jų bronzinių skulptūrų imitavimo.
- Vienas iš garsiausių ir ikoninių ignudi atvaizdų
- Kitas ignudi
- Dar vienas ignudi
- Bronziniai ignudi ir pieštos architektūrinės detalės: kolonos ir skulptūros
Kristaus protėviai
Šoninėse, trikampėse lubų atramose ir po jomis esančiose liunetėse vaizduojamas Kristaus genealoginis medis, kaip išvardinta evangelijose. Liunetėse kartu parašyti vaizduojamųjų veikėjų vardai, tačiau šoninių atramų trikampiuose vaizduojamų scenų atitikimą biblijinėms sunku atsekti. Tipiškai čia pavaizduotos šeimos, dažnai su sėdinčia moters poza, primenančią Renesanso dailėje įprastą evangelinę Mergelės Marijos ir Šv. Juozapo šeimos poilsio kelionėje į Egiptą sceną. Altorinėje koplyčios sienoje buvusios dvi liunetės neišliko, nes buvo pašalintos atlaisvinant vietos Mikelandželo „Paskutiniojo teismo“ freskai.
- Kristaus protėvių šeima su bronziniais ignudi ir pieštomis architektūrinėmis detalėmis
- Viena liunečių
- Viena liunečių
- Kristaus protėvių šeima
Taip pat skaitykite
- Mikelandželas Wiki
- Siksto koplyčia
- Paskutinis teismas (Mikelandželas)
- Siksto koplyčios lubų istorija Giorgio Vasari „Le Vite“ (anglų k.) Archyvuota kopija 2014-11-23 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Siksto koplyčios lubų freskos, Kas yra Siksto koplyčios lubų freskos? Ką reiškia Siksto koplyčios lubų freskos?
Siksto koplycios lubu freskos italu Renesanso dailininko Mikelandzelo 1508 1512 m laikotarpyje sukurtos freskos Siksto koplycioje Vatikane Tai vienas is garsiausiu ir zinomiausiu Vakaru kulturos dailes kuriniu Dievo desineje ranka perduodanti Adomui gyvybe arba siela vienas is zinomiausiu Siksto koplycios lubu fragmentuIstorijaBendro Siksto koplycios dekoravimo metu 1481 1484 m lubos buvo padengtos dailininko Matteo d Amelia melynu dangumi su zvaigzdemis numanoma vaizduojanciomis Zodiako zenklus 1506 m pradejus gretimai esancios Sv Petro bazilikos perstatymo darbus plonas dazu sluoksnis pradejo trupeti ir Siksto koplycios lubos vietomis sutrukinejo Giorgio Vasari liudijimu Bramante pateike pasiulyma popieziui Julijui II kad lubas atnaujintu Mikelandzelas Tuo esa Bramante norejo sukompromituoti Mikelandzela savo draugo Rafaelio labui kadangi Mikelandzelas niekuomet nebuvo dirbes iki tol freskos technika Siuo metu manoma kad tokia konspiracijos teorija greiciau yra tik paties Mikelandzelo asmenine nuostata kadangi jis laike save skulptoriumi ir visiskai nenorejo prasideti su tapyba kuria laike antraverciu menu Taciau popiezius Julijus II susizavejo ideja Anot Giorgio Vasari kuo Mikelandzelas labiau priesinosi tuo labiau popiezius laikesi savo pozicijos Julijus II pats esa skatino Mikelandzela kad tapyba su kuria anot Mikelandzelo neverta prasideti del jos menkos vertes jis Mikelandzelas paverstu tokia kuri patenkintu netgi jo skonį Galu gale Julijus II atsauke Mikelandzelo darbus ties savo kapo skulpturu projektu ir 1508 m geguzes 10 d pasirase kontrakta darbams Siksto koplycioje Mikelandzelas uz tai pradejo neapkesti Bramantes be to apie Rafaelį liko nepergeriausios nuomones Pagal Julijaus II plana lubose turejo buti pavaizduoti apastalai kurie savo pozomis turejo susieti apastalu misija su popieziu misijomis kiek zemiau tarp langu Siksto koplycioje pavaizduoti pirmuju popieziu portretai Mikelandzelui si schema pasirode per paprasta ir jis pasiule savaja Tai buvo negirdetas dalykas tais laikais kad dailininkas atmestu uzsakovo projektus taciau popiezius sutiko su tuo Mikelandzelas numate papildyti zemiau esancias 1481 1484 m atliktas freskas Mozes ir Kristaus gyvenimo temomis savosiomis Pasaulio sutverimo ir Kristaus proteviu istorijomis Po 1980 89 m restauracijos viena Kristaus proteviu seimos figuru prarado akis Nenuilstama menininko talenta rodo kad jis nesitenkino Bramantes sumanyta pastoliu konstrukcija del kurios teko isgrezti skyles Siksto koplycios sienoje ju pedsakai ir dabar matyti Paklauses ka Bramante ruosiasi daryti su skylemis Mikelandzelas sulauke atsakymo kad architektas apie tai pagalvos kai Mikelandzelas baigs savo darbus Nepatenkintas Mikelandzelas nusprende pats suprojektuoti savuosius pastolius nenaudojant skyliu sienoje Pasakojama kad veliau ju ardymu uzsiemes zmogus is ju pasistate nama Tradiciskai Mikelandzelas planavo tokio uzmojo darba atlikti su padejejais Taciau pamates kaip jie dirba visus juos isvare ir nusprende atlikti freskas vienas Tai buvo didziulio pasiaukojimo ir sunkumo darbas 20 m aukstyje Mikelandzelas nenuilstamai dirbo uzversta galva Darbas ilgam pakenke jo sveikatai ir negrįztamai pazeide regejima Mikelandzelas ypac slepe freskas nuo pasaliniu netgi nuo popieziaus taciau garsas apie ju grozį pasklido placiai Anot Giorgio Vasari Bramante kuris turejo raktus nuo Siksto koplycios įleido viena naktį Rafaelį pasiziureti fresku Po ko Rafaelis iskart nuejo ir pertape vieno savo pradetu darbu figura Freskos buvo atidengtos 1512 m spalio 31 d pries Visu Sventuju diena ir sukele visos Romos susizavejima Anot Giorgio Vasari tarsi Dangaus sviesa nusviete Zemes tamsybes ir visas pasaulis subego į tai pasiziureti Johanas Volfgangas Gete veliau pasakys kad nemacius Siksto koplycios lubu fresku negalima kalbeti apie tai ka sugeba vienas zmogus 1980 1989 m laikotarpyje vyko kapitalinis Siksto koplycios lubu restauravimas Jo metu buvo pasalinti suodziai dulkes sutvarkyti mazesnieji įtrukimai sienoje Restauravimas sukele dviprasmiska vertinima ir susizavejima ir kritika Daugelis per simtmecius įprastu fresku detaliu pranyko kaip pavyzdys desineje taciau popiezius Jonas Paulius II liko darbu labai patenkintas Fresku schemaLubu centrineje dalyje pakaitomis vaizduojamos pagrindines scenos 5 mazosios ir 4 didziosios Mazosios scenos įremintos medalionais ir nuogu vyru atvaizdais vadinamaisiais ignudi Is kiekvienos mazosios scenos puses skliautiniame pavirsiuje vaizduojami biblijinis pranasas ir antikine pranasautoja sibile Is kiekvienos didziosios scenos puses lubas laikanciose trikampese atramose vaizduojamos Kristaus proteviu seimos Sios scenos nedokumentuotos ir sunku pasakyti kurios personalijos jose vaizduojamos Lubu priekyje ir gale vaizduojama po biblijinį pranasa ir lubu kampinese atramose po biblijine scena Visa kompozicija susieta iliuzionistinemis tapytomis architekturinemis detalemis ir bronzines spalvos nuogomis figuromis Į lubu kompozicija įeina ir liunetes piestos ant vertikaliu sienu apatiniame paveikslelyje nesimato Jose vaizduojami Kristaus gimines linija kaip aprasyta evangelijose pazymint kiekvieno protevio varda Sios liunetes susietos su trikampiu atramu seimu scenomis Fresku temos is kaires į desine Įejimo į Siksto koplycia puseDovydas ir Galijotas Judita irGirtas NojusKristaus proteviai Didysis tvanas Kristaus proteviaiNojaus auka po Didziojo tvano Pranasas IzaijasKristaus proteviai Adomo ir Ievos nusidejimas isvarymas is rojaus Kristaus proteviaiIevos sutverimasKristaus proteviai Adomo sutverimas Kristaus proteviaiVandens ir zemes atskyrimas Pranasas DanieliusKristaus proteviai Saules Menulio ir augalu sutverimas Kristaus proteviaiSviesos ir tamsos atskyrimasHamano bausme Pranasas Jona Moze su bronzine gyvateFresku fragmentaiDidziosios ir mazosios scenos Pagrindines 9 fresku scenas sudaro 3 grupes po 3 freskas pagal tematika Nojaus Adomo ir Ievos ir Pasaulio sutverimo istorijos Zymiausia is ju yra Adomo sutverimas Saules Menulio ir augalu sutverimas Adomo sutverimas Ievos sutverimas Girtasis Nojus Pranasai ir sibiles Freskose vaizduojami pranasai ir sibiles ispranasave Jezaus Kristaus atejima Sibiles buvo antikines pagoniu pranasautojos Tik daug veliau joms krikscioniskoji teologija priskyre Jezaus Kristaus ispranasavima Garsiausios siu atvaizdu figuros Libijos sibile ir pranasas Danielius Libijos sibile Pranasas Danielius Eritrejos sibile Pranasas Zacharijas Kampines atramos ir medalionai Kampinese atramose ir medalionuose vaizduojamos biblijines istorijos daugiausia įkunijancios izraelitu kova su pagonimis Medalionai nupiesti kaip skydo atvaizdai Juose vieninteleje vietoje freskose panaudotas auksas Vienas medalionas paliktas tusciu Kampines atramos scenoje Judita ir Holofernas nukirstoje Holoferno galvoje atpazįstamas Mikelandzelo autoportretas Kampine atrama Judita ir Holofernas Tusciasis medalionas Medalionas Urijaus mirtis Kampine atrama Dovydas ir Galijotas Ignudi ir kt detales Mazasias pagrindines scenas įremina nuogu vyru atvaizdai vadinamieji ignudi kuriu yra 20 Siu figuru prasme ir paskirtis neaiski Galimas dalykas kad jie pavaduoja Renesanso daileje įprastus vaizduoti nuogu vaiku angeliuku įvaizdzius Visa fresku kompozicija įreminta į iliuzionistinius architekturiniu detaliu piesinius kuriuose dar yra mazesniu nuogu figuru vadinamu bronziniais ignudi del ju bronziniu skulpturu imitavimo Vienas is garsiausiu ir ikoniniu ignudi atvaizdu Kitas ignudi Dar vienas ignudi Bronziniai ignudi ir piestos architekturines detales kolonos ir skulpturosKristaus proteviai Soninese trikampese lubu atramose ir po jomis esanciose liunetese vaizduojamas Kristaus genealoginis medis kaip isvardinta evangelijose Liunetese kartu parasyti vaizduojamuju veikeju vardai taciau soniniu atramu trikampiuose vaizduojamu scenu atitikima biblijinems sunku atsekti Tipiskai cia pavaizduotos seimos daznai su sedincia moters poza primenancia Renesanso daileje įprasta evangeline Mergeles Marijos ir Sv Juozapo seimos poilsio kelioneje į Egipta scena Altorineje koplycios sienoje buvusios dvi liunetes neisliko nes buvo pasalintos atlaisvinant vietos Mikelandzelo Paskutiniojo teismo freskai Kristaus proteviu seima su bronziniais ignudi ir piestomis architekturinemis detalemis Viena liuneciu Viena liuneciu Kristaus proteviu seimaTaip pat skaitykiteVikiteka Siksto koplycios lubu freskos vaizdine ir garsine medziagaMikelandzelas Wiki Siksto koplycia Paskutinis teismas Mikelandzelas Siksto koplycios lubu istorija Giorgio Vasari Le Vite anglu k Archyvuota kopija 2014 11 23 is Wayback Machine projekto