Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Sergejus ParadžanovasS Paradžanovas 1978 m nuotraukaGimimo vardas Sarkis ParadžanianGimė 1924 m sausio 9 d Tbilisis TSRS
Sergejus Paradžanovas
| Sergejus Paradžanovas | |
|---|---|
| S. Paradžanovas, 1978 m. nuotrauka | |
| Gimimo vardas | Sarkis Paradžanian |
| Gimė | 1924 m. sausio 9 d. Tbilisis, TSRS |
| Mirė | 1990 m. liepos 20 d. (66 metai) Jerevanas, TSRS |
| Palaidotas (-a) | Komitaso panteonas |
| Tautybė | armėnas |
| Tėvai | Josifas ir Siran Paradžanovai |
| Veikla | režisierius, scenaristas, menininkas |
| Alma mater | Maskvos kinematografijos institutas |
| Žinomas (-a) už | „Granatų spalva“, „Užmirštų protėvių šešėliai“ |
| Žymūs apdovanojimai | |
| Ukrainos TSR liaudies menininkas (1990 m.) | |
| Vikiteka | Sergejus Paradžanovas |
Sergejus Paradžanovas (rus. Сергей Иосифович Параджанов, tikr. Sarkisas Paradžanianas, arm. արգիս Փարաջանյան, 1924 m. sausio 9 d. – 1990 m. liepos 23 d.) – armėnų kilmės TSRS kino režisierius, scenaristas, menininkas. Ukrainos ir Armėnijos TSR nusipelnęs liaudies menininkas.
Biografija
Gimė armėnų šeimoje Tbilisyje. Baigęs mokyklą dirbo žaislų fabrike. 1943–1945 m. mokėsi (dainavimo klasėje) ir Tbilisio geležinkelio transporto inžinierių institute, mokėsi šokti Tbilisio operos teatre. 1945 m. išvyko į Maskvą, kur pradėjo mokytis konservatorijoje, bet netrukus jį patraukė kino menas ir Paradžanovas įstojo į Kinematografijos institutą, mokėsi pas .
Sergejus Paradžanovas laikėsi disidentiškai, 1948 m. jam lankantis Tbilisyje inkriminuotas homoseksualizmas. Režisierius nuteistas 5 metams kalėjimo, bet po kasacijos paleistas. 1951 m. vedė totorę Nigjar Serajevą, bet ją užmušė giminės už religijos išsižadėjimą.
Nuo 1949 m. gyveno Kijeve, dirbo O. Dovženkos kino studijoje. 1952 m. baigė Kinematografijos institutą Maskvoje. Su 1965 m. filmu „Užmirštų protėvių šešėliai“ Sergejus Paradžanovas pradėjo naująją tarybinio kino bangą, nukreiptą į dvasinių ir estetinių vertybių paiešką. Už šį filmą Sergejus Paradžanovas buvo apkaltintas vadinamuoju , socialistinio realizmo estetikos nepaisymu. 1965–1968 m. pasisakė prieš Ukrainos intelektualų persekiojimą. Neleidus režisieriui kurti filmų, jis ėmėsi rašyti scenarijus.
1974–1977 m., inkriminavus homoseksualizmą, Paradžanovas buvo įkalintas. Jis nuolat buvo perkeliamas į skirtingas įkalinimo įstaigas, kentėjo nuo žiaurios kalėjimo kastų sistemos, sunkiai susirgo, mėgino nusižudyti. Kalėjime piešė, rašė noveles. Prieš Paradžanovo įkalinimą pasisakė daug žymių TSRS ir užsienio menininkų (Andrejus Tarkovskis, Jurijus Nikulinas, Lilia Brik, , Federikas Felinis, Robertas De Niras ir kt.). Prancūzų rašytojas , atsiimdamas Lenino premiją, asmeniškai prašė Leonido Brežnevo paleisti Paradžanovą.
Sergejus Paradžanovas buvo paleistas iš kalėjimo metais anksčiau ir išvyko į Tbilisį. Ten po kurio laiko vėl nuteistas, inkriminuojant kyšininkavimą. Po 9 mėnesių kalėjime paleistas. 1983 m. priimtas į „Gruzija-film“ studiją, galėjo vėl imtis darbo su kinu. 1987 m. lankėsi , vėliau Miunchene, Venecijoje, Niujorke. 1989 m. perėjo dirbti į „Armenfilm“, bet netrukus susirgo plaučių vėžiu ir mirė.
Kūryba
Ankstyviesiems filmams būdinga žanrinio populiariojo kino stiliaus bruožai. S. Paradžanovo režisūros ekspresyvi romantinė maniera susiklostė filme „Užmirštų protėvių šešėliai“, kuris tapo Ukrainos poetinio kino mokyklos pradžia. Vėlyvieji filmai puošnios formos, turtingos faktūros, juose susilieja įvairių tautų (huculų, armėnų, gruzinų, persų) mitai, legendos, archetipai ir simboliai, aukštinamas grynasis grožis. Jiems būdinga statiški kadrai, tautinės tapatybės išsaugojimo motyvai, pabrėžiamas ryšys su nacionaline tradicija, folkloru, nagrinėjamas meno vaidmuo, dvasingumo paieškos.
Sergejus Paradžanovas sukūrė savo filmų scenarijų (apie 20 neįgyvendintų), trumpametražių filmų, , grafikos kūrinių. 1991 m. Jerevane įsteigtas S. Paradžanovo muziejus.
Filmografija
- Andriešas (Андриеш, 1954 m., rež.)
- Pirmasis vaikinas (Первый парень, 1958 m., rež.)
- Auksinės rankos (Золотые руки, 1960 m., rež.)
- Ukrainiečių rapsodija (Украинская рапсодия, 1961 m., rež.)
- Gėlė ant akmens (Цветок на камне, 1962 m., rež.)
- (Тіні забутих предків, 1965 m., scen. ir rež., pagal )
- (Цвет граната 1968 m., rež. ir scen., permontuotas režisieriaus , parodytas 1973 m., apie armėnų dainių Sajatą Novą)
- (Легенда о Сурамской крепости, 1986 m., rež., pagal M. Lermontovą)
- Arabeskos pagal Pirosmanio temą (Арабески на тему Пиросмани, 1985 m., rež.)
- (Ашик-Кериб, 1988 m., rež. su )
- Gulbių ežeras. Zona (Лебединое озеро. Зона, 1990 m., scen.; rež. )
Šaltiniai
- Григорян Л. Р. Параджанов. – М.: Молодая гвардия, 2011.
- Катанян В. В. Параджанов. Цена вечного праздника. – М.: Четыре искусства, 1994.
- Laura Blynaitė. Sergej Paradžanov. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Sergejus Paradžanovas, Kas yra Sergejus Paradžanovas? Ką reiškia Sergejus Paradžanovas?
Sergejus ParadzanovasS Paradzanovas 1978 m nuotraukaGimimo vardas Sarkis ParadzanianGime 1924 m sausio 9 d Tbilisis TSRSMire 1990 m liepos 20 d 66 metai Jerevanas TSRSPalaidotas a Komitaso panteonasTautybe armenasTevai Josifas ir Siran ParadzanovaiVeikla rezisierius scenaristas menininkasAlma mater Maskvos kinematografijos institutasZinomas a uz Granatu spalva Uzmirstu proteviu seseliai Zymus apdovanojimaiUkrainos TSR liaudies menininkas 1990 m Armenijos TSR liaudies menininkas 1990 m Nika premija 1990 m Vikiteka Sergejus Paradzanovas Sergejus Paradzanovas rus Sergej Iosifovich Paradzhanov tikr Sarkisas Paradzanianas arm արգիս Փարաջանյան 1924 m sausio 9 d 1990 m liepos 23 d armenu kilmes TSRS kino rezisierius scenaristas menininkas Ukrainos ir Armenijos TSR nusipelnes liaudies menininkas Armenijoje S Paradzanovo atminimui isleistas pasto zenklu blokasBiografijaGime armenu seimoje Tbilisyje Baiges mokykla dirbo zaislu fabrike 1943 1945 m mokesi dainavimo klaseje ir Tbilisio gelezinkelio transporto inzinieriu institute mokesi sokti Tbilisio operos teatre 1945 m isvyko į Maskva kur pradejo mokytis konservatorijoje bet netrukus jį patrauke kino menas ir Paradzanovas įstojo į Kinematografijos instituta mokesi pas Sergejus Paradzanovas laikesi disidentiskai 1948 m jam lankantis Tbilisyje inkriminuotas homoseksualizmas Rezisierius nuteistas 5 metams kalejimo bet po kasacijos paleistas 1951 m vede totore Nigjar Serajeva bet ja uzmuse gimines uz religijos issizadejima Nuo 1949 m gyveno Kijeve dirbo O Dovzenkos kino studijoje 1952 m baige Kinematografijos instituta Maskvoje Su 1965 m filmu Uzmirstu proteviu seseliai Sergejus Paradzanovas pradejo naujaja tarybinio kino banga nukreipta į dvasiniu ir estetiniu vertybiu paieska Uz sį filma Sergejus Paradzanovas buvo apkaltintas vadinamuoju socialistinio realizmo estetikos nepaisymu 1965 1968 m pasisake pries Ukrainos intelektualu persekiojima Neleidus rezisieriui kurti filmu jis emesi rasyti scenarijus 1974 1977 m inkriminavus homoseksualizma Paradzanovas buvo įkalintas Jis nuolat buvo perkeliamas į skirtingas įkalinimo įstaigas kentejo nuo ziaurios kalejimo kastu sistemos sunkiai susirgo megino nusizudyti Kalejime piese rase noveles Pries Paradzanovo įkalinima pasisake daug zymiu TSRS ir uzsienio menininku Andrejus Tarkovskis Jurijus Nikulinas Lilia Brik Federikas Felinis Robertas De Niras ir kt Prancuzu rasytojas atsiimdamas Lenino premija asmeniskai prase Leonido Breznevo paleisti Paradzanova Sergejus Paradzanovas buvo paleistas is kalejimo metais anksciau ir isvyko į Tbilisį Ten po kurio laiko vel nuteistas inkriminuojant kysininkavima Po 9 menesiu kalejime paleistas 1983 m priimtas į Gruzija film studija galejo vel imtis darbo su kinu 1987 m lankesi veliau Miunchene Venecijoje Niujorke 1989 m perejo dirbti į Armenfilm bet netrukus susirgo plauciu veziu ir mire KurybaAnkstyviesiems filmams budinga zanrinio populiariojo kino stiliaus bruozai S Paradzanovo rezisuros ekspresyvi romantine maniera susikloste filme Uzmirstu proteviu seseliai kuris tapo Ukrainos poetinio kino mokyklos pradzia Velyvieji filmai puosnios formos turtingos fakturos juose susilieja įvairiu tautu huculu armenu gruzinu persu mitai legendos archetipai ir simboliai aukstinamas grynasis grozis Jiems budinga statiski kadrai tautines tapatybes issaugojimo motyvai pabreziamas rysys su nacionaline tradicija folkloru nagrinejamas meno vaidmuo dvasingumo paieskos Sergejus Paradzanovas sukure savo filmu scenariju apie 20 neįgyvendintu trumpametraziu filmu grafikos kuriniu 1991 m Jerevane įsteigtas S Paradzanovo muziejus FilmografijaAndriesas Andriesh 1954 m rez Pirmasis vaikinas Pervyj paren 1958 m rez Auksines rankos Zolotye ruki 1960 m rez Ukrainieciu rapsodija Ukrainskaya rapsodiya 1961 m rez Gele ant akmens Cvetok na kamne 1962 m rez Tini zabutih predkiv 1965 m scen ir rez pagal Cvet granata 1968 m rez ir scen permontuotas rezisieriaus parodytas 1973 m apie armenu dainiu Sajata Nova Legenda o Suramskoj kreposti 1986 m rez pagal M Lermontova Arabeskos pagal Pirosmanio tema Arabeski na temu Pirosmani 1985 m rez Ashik Kerib 1988 m rez su Gulbiu ezeras Zona Lebedinoe ozero Zona 1990 m scen rez SaltiniaiGrigoryan L R Paradzhanov M Molodaya gvardiya 2011 Katanyan V V Paradzhanov Cena vechnogo prazdnika M Chetyre iskusstva 1994 Laura Blynaite Sergej Paradzanov Visuotine lietuviu enciklopedija T XVII On Peri Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2010