Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
55 04 53 š pl 23 24 52 r ilg 55 0814 š pl 23 4144 r ilg 55 0814 23 4144 Seredžiaus šv Jono Krikštytojo bažnyčiaVyskupija
Seredžiaus Šv. Jono Krykštytojo bažnyčia
55°04′53″š. pl. 23°24′52″r. ilg. / 55.0814°š. pl. 23.4144°r. ilg.
| Seredžiaus šv. Jono Krikštytojo bažnyčia | |
|---|---|
| Vyskupija | Kauno |
| Dekanatas | Jurbarko |
| Savivaldybė | Jurbarko rajonas |
| Gyvenvietė | Seredžius |
| Adresas | P. Cvirkos g. 17A |
| Statybinė medžiaga | tinkuotas mūras |
| Pastatyta (įrengta) | 1913 m. |
| Stilius | neorenesansas |
| Klebonas | Linas Šipavičius |
Seredžiaus šv. Jono Krikštytojo bažnyčia – katalikų bažnyčia Seredžiaus miestelyje, Jurbarko rajone, prie Dubysos ir Nemuno santakos.
Parapija garsėja Švč. Mergelės Marijos gimimo (Šilinės) atlaidais.
Istorija
Pirmąją bažnyčią Nemuno apatinėje terasoje 1634 m. pastatė vaivada M. Pacas. 1634 m. įsteigta parapinė mokykla. Naugarduko vaivada Mikalojus Sapiega 1635 m. bažnyčiai dovanojo kaimą, klebonui skyrė 200 auksinų metinę pašalpą, įpareigojo jį išlaikyti mokytoją ir rūpintis giedojimu. XVII a. pabaigoje bažnyčia perstatyta. Ji 1806 m. buvo sena ir supuvusi, 1821 m. nugriauta, pastatyta laikina.
Nauja bažnyčia suręsta 1823 m., 1829 m. potvynio nuplauta ir sugriauta. 1830 m. vėl pastatyta laikina bažnyčia, kurioje buvo įrengtas vienas altorius iš surastų liekanų. Jau kitais metais bažnyčia buvo išplėsta, nes pagelbėjo Vilniaus gubernijos žemių teisėjas Vincentas Juozapavičius. Ji stovėjo jau aukštesnėje vietoje, dabartinių kapinių vietoje, kur negrėsė potvynis. Jos dydis buvo 11x7 sieksnių, turėjo tris altorius.
1841 m. laikinoji bažnyčia buvo begriūvanti. Medines atramas pakeitė pamūris, buvo sustiprintos sienos. Darbais rūpinosi tuometinis klebonas Juozas Jurgelevičius. Eiliniai remontai vyko iki pat XIX a. pabaigos.
Seredžiaus vikaras Juozapas Rozga 1863 m. iš sakyklos perskaitė sukilėlių atsišaukimą. Už tai jis 10–čiai metų buvo išsiųstas į katorgą.
1890 m. pradėta rūpintis naujos mūrinės bažnyčios statyba, iškeliant ją iš kapinių teritorijos. 1891 m. prašyta leisti statyti naują mūrinę bažnyčią, buvo vežami akmenys. 1892 m. kovo 31 d. perėmė bažnyčią iš Vitalijaus Kajetono Dembskio ir tęsė pradėtus organizacinius darbus. 1896 m. patvirtintas jos projektas. Statybos pradėtos 1897 m. Medinė bažnyčia, stovėjusi kapinių rytiniame kampe, 1907 m. gruodžio 5 d. sudegė. 1909 m. mirus klebonui F. Rudokui, mūrinės bažnyčios statyba užsitęsė (pastatyta 1913 m.).
1908 m. įkurtas „Saulės“ draugijos skyrius. Jam neleista įsteigti mokyklos, tik įkurta parapijos biblioteka. Per Pirmąjį pasaulinį karą nugriauti bažnyčios bokštai, 1931 m. atstatyti.
1938–1939 m. bažnyčia uždengta nauja cinkuota skarda. 1939 m. įvesta elektra.
Antrojo pasaulinio karo metais bažnyčia buvo nuniokota, tačiau vykę stambūs remontai jos erdvinės ir planinės struktūros nekeitė. 1967 m. remontu rūpinosi kunigas Ričardas Mikutavičius.
Parapijos klebonai
- Feliksas Ruibys, 1909 m.
- Jonas Breiva, 1909–1915 m.
- Petras Liepa, 1915–1919 m.
- Jonas Ruibys, 1919–1922 m.
- Klemensas Šovys, 1922–1944 m.
- Albinas Budrikis, 1961–1967 m.
- Ričardas Mikutavičius, 1967–1969 m.
- Pranciškus Bastys, 1969–1980 m.
- Antanas Jurgutis, 1980–1998 m.
- Gintautas Jankauskas, 1998–2002 m.
- Virginijus Lenktaitis, 2002–2013 m.
- Virgilijus Dudonis, 2013–dabar
Architektūra
Bažnyčią suprojektavo Piotras Serbinovičius. Ji neorenesansinė, stačiakampio plano, halinė, dvibokštė, su penkiasiene apside. Aukšti bokštai supa žemesnį frontoninį protarpsnį. Vidus 3 navų. Šventoriaus tvora tik priekyje mūrinė, ažūrinė, kitur – metalinė.
Galerija
- Bažnyčia 2016 m.
- Galinis fasadas
- Šventorius
- Kryžius
- Bažnyčios statytojo F. Rudoko kapas (priekyje)
Nuorodos
- Seredžiaus šv. Jono Krikštytojo parapija Archyvuota kopija 2016-11-28 iš Wayback Machine projekto.
- Seredžiaus bažnyčia Kauno arkivyskupijos puslapyje
- Povilas Spurgevičius. Seredžiaus bažnyčios istorija. „Lietuvos valsčių“ monografija „Seredžius“, Vilnius, Versmė, 2003, p. 140-158
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Seredžiaus Šv. Jono Krykštytojo bažnyčia, Kas yra Seredžiaus Šv. Jono Krykštytojo bažnyčia? Ką reiškia Seredžiaus Šv. Jono Krykštytojo bažnyčia?
55 04 53 s pl 23 24 52 r ilg 55 0814 s pl 23 4144 r ilg 55 0814 23 4144 Seredziaus sv Jono Krikstytojo baznyciaVyskupija KaunoDekanatas JurbarkoSavivaldybe Jurbarko rajonasGyvenviete SeredziusAdresas P Cvirkos g 17AStatybine medziaga tinkuotas murasPastatyta įrengta 1913 m Stilius neorenesansasKlebonas Linas SipaviciusInterjeras Seredziaus sv Jono Krikstytojo baznycia kataliku baznycia Seredziaus miestelyje Jurbarko rajone prie Dubysos ir Nemuno santakos Parapija garseja Svc Mergeles Marijos gimimo Silines atlaidais IstorijaPirmaja baznycia Nemuno apatineje terasoje 1634 m pastate vaivada M Pacas 1634 m įsteigta parapine mokykla Naugarduko vaivada Mikalojus Sapiega 1635 m baznyciai dovanojo kaima klebonui skyre 200 auksinu metine pasalpa įpareigojo jį islaikyti mokytoja ir rupintis giedojimu XVII a pabaigoje baznycia perstatyta Ji 1806 m buvo sena ir supuvusi 1821 m nugriauta pastatyta laikina Nauja baznycia suresta 1823 m 1829 m potvynio nuplauta ir sugriauta 1830 m vel pastatyta laikina baznycia kurioje buvo įrengtas vienas altorius is surastu liekanu Jau kitais metais baznycia buvo isplesta nes pagelbejo Vilniaus gubernijos zemiu teisejas Vincentas Juozapavicius Ji stovejo jau aukstesneje vietoje dabartiniu kapiniu vietoje kur negrese potvynis Jos dydis buvo 11x7 sieksniu turejo tris altorius 1841 m laikinoji baznycia buvo begriuvanti Medines atramas pakeite pamuris buvo sustiprintos sienos Darbais rupinosi tuometinis klebonas Juozas Jurgelevicius Eiliniai remontai vyko iki pat XIX a pabaigos Seredziaus vikaras Juozapas Rozga 1863 m is sakyklos perskaite sukileliu atsisaukima Uz tai jis 10 ciai metu buvo issiustas į katorga 1890 m pradeta rupintis naujos murines baznycios statyba iskeliant ja is kapiniu teritorijos 1891 m prasyta leisti statyti nauja murine baznycia buvo vezami akmenys 1892 m kovo 31 d pereme baznycia is Vitalijaus Kajetono Dembskio ir tese pradetus organizacinius darbus 1896 m patvirtintas jos projektas Statybos pradetos 1897 m Medine baznycia stovejusi kapiniu rytiniame kampe 1907 m gruodzio 5 d sudege 1909 m mirus klebonui F Rudokui murines baznycios statyba uzsitese pastatyta 1913 m 1908 m įkurtas Saules draugijos skyrius Jam neleista įsteigti mokyklos tik įkurta parapijos biblioteka Per Pirmajį pasaulinį kara nugriauti baznycios bokstai 1931 m atstatyti 1938 1939 m baznycia uzdengta nauja cinkuota skarda 1939 m įvesta elektra Antrojo pasaulinio karo metais baznycia buvo nuniokota taciau vyke stambus remontai jos erdvines ir planines strukturos nekeite 1967 m remontu rupinosi kunigas Ricardas Mikutavicius Parapijos klebonaiFeliksas Ruibys 1909 m Jonas Breiva 1909 1915 m Petras Liepa 1915 1919 m Jonas Ruibys 1919 1922 m Klemensas Sovys 1922 1944 m Albinas Budrikis 1961 1967 m Ricardas Mikutavicius 1967 1969 m Pranciskus Bastys 1969 1980 m Antanas Jurgutis 1980 1998 m Gintautas Jankauskas 1998 2002 m Virginijus Lenktaitis 2002 2013 m Virgilijus Dudonis 2013 dabarArchitekturaBaznycia suprojektavo Piotras Serbinovicius Ji neorenesansine staciakampio plano haline dvibokste su penkiasiene apside Auksti bokstai supa zemesnį frontoninį protarpsnį Vidus 3 navu Sventoriaus tvora tik priekyje murine azurine kitur metaline GalerijaBaznycia 2016 m Galinis fasadas Sventorius Kryzius Baznycios statytojo F Rudoko kapas priekyje NuorodosVikiteka Seredziaus sv Jono Krikstytojo baznycia vaizdine ir garsine medziagaSeredziaus sv Jono Krikstytojo parapija Archyvuota kopija 2016 11 28 is Wayback Machine projekto Seredziaus baznycia Kauno arkivyskupijos puslapyje Povilas Spurgevicius Seredziaus baznycios istorija Lietuvos valsciu monografija Seredzius Vilnius Versme 2003 p 140 158