Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Serbijos didžioji kunigaikštystė

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Serbijos didžioji kunigaikštystė (serb. Велика кнежевина Србија) – viduramžių valstybė Balkanuose. Valstybė egzistavo XI–XIII a., iš pradžių kaip Duklios vasalė. Jos centrinis regionas buvo Raška su sostine Rase, todėl valstybė dar vadinama Raškos valstybe. Didžiausio išsiplėtimo laiku XII a. II pusėje kontroliavo dabartinės vakarų Serbijos (istoriniai regionai Raška, Šumadija, , ), Juodkalnijos, Kosovo teritorijas, taip pat valdė pietinę Dalmatiją (dab. Kroatijoje) ir Hercegoviną (dab. Bosnijoje ir Hercegovinoje).
Велика кнежевина Србија Serbijos didžioji kunigaikštystė | ||||
Duklios vasalė iki 1101 m. Bizantijos vasalė nuo 1105 m. | ||||
| ||||
Serbija XII a. | ||||
Sostinė | Rasas | |||
Kalbos | serbų kalba | |||
Valdymo forma | monarchija | |||
Serbų didieji kunigaikščiai | ||||
1060–1083 (pirmasis) | Petrislavas | |||
1204–1217 (paskutinis) | Stefanas Nemaničius | |||
Era | Viduramžiai | |||
- Įkuriama kaip Duklios dalis | 1060 m., 1060 | |||
- Tapo karalyste | 1217 m. | |||
Istorija
Po Serbijos kunigaikštystės kunigaikščio mirties apie 960 m. serbų žemes pasikeisdama valdė Bizantijos imperija ir Bulgarija. Istoriniame Duklios regione (dab. Juodkalnija) kilusi Duklios kunigaikštystė XI a. viduryje perėmė hegemoniją serbų teritorijose, tapdama svarbiausia tuometine jų valstybe. Apie 1050 m. jų kunigaikštis gavo didžiojo kunigaikščio titulą. Tuo metu jis jau valdė didžiumą serbų žemių.
Kažkuriuo metu tarp 1060–1074 m. Michailas paskyrė vieną savo sūnų, , Raškos (Serbijos) didžiuoju kunigaikščiu, kuris buvo susijęs su tėvu vasaliniais ryšiais. Apie 1091 m. didžiuoju kunigaikščiu tapo Petrislavo sūnus , kurio kandidatūrą patvirtino tuometinis Duklios valdovas . Kadangi Duklia silpo, Vukanas savarankiškai vykdė karus su Bizantija ir sugebėjo nuo jos apsiginti.
1101 m. mirus Konstantinui, Vukanas ir Serbija tapo visiškai nepriklausoma, o kartu ir stipriausia serbų valstybe. Jo įpėdiniams buvo sudėtinga išlaikyti nepriklausomybę, nes Serbija atsidūrė tarp dviejų tuometinių galybių – Bizantijos pietuose ir Vengrijos karalystės šiaurėje. Urošas I sugebėjo išlikti giminystės ryšių su Vengrijos sostu dėka. Jo įpėdinis Urošas II kovojo su Bizantija, bet galiausiai turėjo duoti jai vasalo priesaiką. Ją turėjo duoti ir įpėdinis Desa.
1166 m. Bizantija pasodino į Serbijos sostą sau palankų Tihomirą, nors Serbijos žemės buvo padalintos tarp jo brolių: Stracimiras valdė Moravos slėnį, Miroslavas – Zahumliją ir Travuniją, o Nemanja gavo žemes ir . Pastarasis, nesutardamas su Tihomiru, pradėjo sukilimą prieš savo brolį, 1166 m. jį nugalėdamas ir tapdamas Serbijos valdovu. Pasinaudodamas Bizantijos nusilpimu, jis nusiaubė šiaurines jos provincijas pasiekdamas net Sofiją. Jam pavyko didele dalimi suvienyti ir centralizuoti serbų žemes.
Tėvo žygius tęsė jo įpėdinis Stefanas II Nemaničius. 1217 m. jis buvo karūnuotas karaliumi, o Serbija tapo karalyste.
Valdovai
- (1060–1083);
- (1083 – 1112/15)
- (1112/15 – 1131/1145)
- (1145–1155, 1155–1161)
- (1161)
- (116162 – 1165)
- (1165–1166)
- Stefanas Nemanja (1166–1196)
- Stefanas Nemaničius (1196–1202; 1204–1217)
- (1202–1204)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Serbijos didžioji kunigaikštystė, Kas yra Serbijos didžioji kunigaikštystė? Ką reiškia Serbijos didžioji kunigaikštystė?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Serbijos didzioji kunigaikstyste serb Velika knezhevina Srbiјa viduramziu valstybe Balkanuose Valstybe egzistavo XI XIII a is pradziu kaip Duklios vasale Jos centrinis regionas buvo Raska su sostine Rase todel valstybe dar vadinama Raskos valstybe Didziausio issipletimo laiku XII a II puseje kontroliavo dabartines vakaru Serbijos istoriniai regionai Raska Sumadija Juodkalnijos Kosovo teritorijas taip pat valde pietine Dalmatija dab Kroatijoje ir Hercegovina dab Bosnijoje ir Hercegovinoje Velika knezhevina Srbiјa Serbijos didzioji kunigaikstysteDuklios vasale iki 1101 m Bizantijos vasale nuo 1105 m 1060 1217 Location ofSerbija XII a Sostine RasasKalbos serbu kalbaValdymo forma monarchijaSerbu didieji kunigaiksciai 1060 1083 pirmasis Petrislavas 1204 1217 paskutinis Stefanas NemaniciusEra Viduramziai Įkuriama kaip Duklios dalis 1060 m 1060 Tapo karalyste 1217 m IstorijaPo Serbijos kunigaikstystes kunigaikscio mirties apie 960 m serbu zemes pasikeisdama valde Bizantijos imperija ir Bulgarija Istoriniame Duklios regione dab Juodkalnija kilusi Duklios kunigaikstyste XI a viduryje pereme hegemonija serbu teritorijose tapdama svarbiausia tuometine ju valstybe Apie 1050 m ju kunigaikstis gavo didziojo kunigaikscio titula Tuo metu jis jau valde didziuma serbu zemiu Kazkuriuo metu tarp 1060 1074 m Michailas paskyre viena savo sunu Raskos Serbijos didziuoju kunigaiksciu kuris buvo susijes su tevu vasaliniais rysiais Apie 1091 m didziuoju kunigaiksciu tapo Petrislavo sunus kurio kandidatura patvirtino tuometinis Duklios valdovas Kadangi Duklia silpo Vukanas savarankiskai vykde karus su Bizantija ir sugebejo nuo jos apsiginti Serbija XII a II puseje suvienyta Stefano Nemanjos 1101 m mirus Konstantinui Vukanas ir Serbija tapo visiskai nepriklausoma o kartu ir stipriausia serbu valstybe Jo įpediniams buvo sudetinga islaikyti nepriklausomybe nes Serbija atsidure tarp dvieju tuometiniu galybiu Bizantijos pietuose ir Vengrijos karalystes siaureje Urosas I sugebejo islikti giminystes rysiu su Vengrijos sostu deka Jo įpedinis Urosas II kovojo su Bizantija bet galiausiai turejo duoti jai vasalo priesaika Ja turejo duoti ir įpedinis Desa 1166 m Bizantija pasodino į Serbijos sosta sau palanku Tihomira nors Serbijos zemes buvo padalintos tarp jo broliu Stracimiras valde Moravos slenį Miroslavas Zahumlija ir Travunija o Nemanja gavo zemes ir Pastarasis nesutardamas su Tihomiru pradejo sukilima pries savo brolį 1166 m jį nugaledamas ir tapdamas Serbijos valdovu Pasinaudodamas Bizantijos nusilpimu jis nusiaube siaurines jos provincijas pasiekdamas net Sofija Jam pavyko didele dalimi suvienyti ir centralizuoti serbu zemes Tevo zygius tese jo įpedinis Stefanas II Nemanicius 1217 m jis buvo karunuotas karaliumi o Serbija tapo karalyste Valdovai 1060 1083 1083 1112 15 1112 15 1131 1145 1145 1155 1155 1161 1161 116162 1165 1165 1166 Stefanas Nemanja 1166 1196 Stefanas Nemanicius 1196 1202 1204 1217 1202 1204