Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Serbų respublika
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Serbų Respublikos himnas | |
| Serbų Respublika Europos politiniame žemėlapyje | |
| Sostinė | (de jure) Sarajevas, (de facto) Banja Luka |
| Oficialios kalbos | serbų, bosnių ir kroatų |
| Valdymas | |
| - Prezidentas | |
| - Premjeras | |
| Plotas | |
| – Visas | 25 053 km² |
| – Vanduo (%) | n/d |
| Gyventojai | |
| – 2006 est. | 1 600 000 |
| – Gyventojų tankumas | 60 žm./km² |
| – Etninė sudėtis (2006 apsk.) | serbai: 88 % bosniai: 11 % kiti: 1 % |
| Valiuta | {KM} |
| Laiko zona | (UTC +1) |
Serbų Respublika (serb. Република Српска, kro., bosn. Republika Srpska) – vienas iš dviejų politinių darinių, sudarantis Bosniją ir Hercegoviną. Likusi šalies dalis – Bosnijos ir Hercegovinos federacija. Juridinė Serbų Respublikos sostinė – Sarajevas, tačiau faktinė – Banja Luka.
Istorija
1991 m. žlungant Jugoslavijos federacijai susikūrė , atstovaujanti Bosnijoje gyvenantiems serbams. Dauguma serbų prieštaravo Bosnijos ir Hercegovinos pasitraukimui iš Jugoslavijos. Bosnijos serbai sudarė apie trečdalį Bosnijos ir Hercegovinos gyventojų. vadovaujama ėmė formuoti Serbų autonomines provincijas Bosnijos sudėtyje. 1991 m. Bosnijos serbai surengė referendumą, kuriame pasisakė už pasilikimą Serbijoje. 1992 m. sausio 9 d. Bosnijos serbų asamblėja paskelbė Serbų tautos respubliką Bosnijoje ir Hercegovinoje (Република српског народа Босне и Херцеговина). Pagal vasario 28 d. patvirtintą konstituciją, visos Bosnijos ir Hercegovinos teritorijos, kurių daugumą gyventojų sudaro serbai, turi pasilikti Jugoslavijos sudėtyje. Bosnija ir Hercegovina pasmerkė tokius Bosnijos serbų veiksmus ir Serbų Respubliką laikė nekonstitucine ir negaliojančia. 1992 m. kovą Bosnija surengė referendumą dėl atsiskyrimo nuo Jugoslavijos. Dauguma Bosnijos serbų referendumą boikotavo, todėl dauguma balsų buvo už nepriklausomybę. Netrukus Bosnija ir Hercegovina paskelbė nepriklausomybę. Netrukus į šalį buvo įvestos pajėgos. 1992 m. balandžio 7 d. Serbų tautos respublika Bosnijoje ir Hercegovinoje paskelbė nepriklausomybę, o vėliau pavadinimą pakeitė tiesiog į Serbų Respubliką.
1992–1995 m. regione vyko Bosnijos karas. Jugoslavijos pasienyje esanti Serbų Respublika nuolat gavo karinę paramą iš Jugoslavijos vyriausybės. Bosnijos serbai suformavo , visapusiškai remiamą Jugoslavijos. Bosnijos serbai regione pradėjo tautinį valymą ir masinį genocidą (Srebrenicos žudynės), siekdami išnaikinti čia gyvenusius bosnius ir kroatus, griauti jų miestus ir kultūrinį palikimą. Bosniai taip pat vykdė karo nusikaltimus. 1994 m. JTO duomenimis, Serbų Respubliką buvo priversti palikti apie 0,5 mln. ne serbų tautybės gyventojų. 1996 m. 96,8 % Serbų Respublikos gyventojų buvo serbai. 1995 m. išsekus Serbijos karinėms galioms ir prisidėjus NATO taikdariams Serbų Respublika buvo priversta pasiduoti. Pasibaigus karui daugelis Bosnijos serbų vadų paskelbti karo nusikaltėliais. Pagal ir vėliau sudarytą naują Bosnijos ir Hercegovinos konstituciją Serbų Respublika tapo lygiaverte Bosnijos ir Hercegovinos dalimi. Dalis karo nusikaltėlių suimta ir perduota , o pagrindinis Bosnijos serbų vadas, Radovanas Karadžičius buvo suimtas 2008 metais ir nuteistas 40 metų laisvės atėmimo bausme.
Po karo dalis bosnių ir kroatų grįžo į savo namus Serbų Respublikoje, neserbų dalis išaugo iki 10 %. Tačiau regione išliko daug etninių problemų ir nacionalizmo židinių. Serbų Respublikai didesnę įtaką darė Serbija, o ne oficiali Sarajevo valdžia. Suklestėjo korupcija. Serbų Respublikoje vis dar gajos nepriklausomybės nuo Bosnijos idėjos.
Geografija
Serbų Respublika užima rytinę Bosnijos ir Hercegovinos dalį (Serbijos pasienyje), ir šiaurinę dalį (Kroatijos pasienyje). Brčko apygardą Serbų Respublika dalijasi su Bosnijos ir Hercegovinos federacija. Šių administracinių sričių sieną saugo tarptautiniai taikdariai. Didžiąją Serbų Respublikos dalį užima Dinarų kalnai, šiaurėje – Panonijos lyguma. Svarbiausios upės – Drina, Sava, Vrbasas. Serbų Respublika padalinta į 63 savivaldybes.
Didžiausi miestai:
- Banja Luka,
- Rytų Sarajevas,
- Prniavoras,
- Brčkas,
- Bijeljina,
- Prijedoras,
- Trebinė,
- Dobojus,
- Mrkonič Gradas,
- Foča,
- Bilečia,
- Gradiška.
Demografija
Serbų Respublika užima 49 % Bosnijos ir Hercegovinos ploto, čia gyvena 34 % šalies gyventojų. Demografiniai duomenys dėl karų, tautinių valymų ir dabartinių etninių nesutarimų nėra patikimi. 2005 m. apskaičiavimais, Serbų Respublikos tautinė sudėtis tokia:
- serbai – 88,4 %,
- bosniai – 10,7 %,
- kroatai – 0,9 %.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Serbų respublika, Kas yra Serbų respublika? Ką reiškia Serbų respublika?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Serbu Respublika Republika Srpska Republika Srpska Serbu Respublikos himnasSerbu Respublika Europos politiniame zemelapyjeSostine de jure Sarajevas de facto Banja LukaOficialios kalbos serbu bosniu ir kroatuValdymas Prezidentas PremjerasPlotas Visas 25 053 km Vanduo n dGyventojai 2006 est 1 600 000 Gyventoju tankumas 60 zm km Etnine sudetis 2006 apsk serbai 88 bosniai 11 kiti 1 Valiuta KM Laiko zona UTC 1 Serbu Respublika serb Republika Srpska kro bosn Republika Srpska vienas is dvieju politiniu dariniu sudarantis Bosnija ir Hercegovina Likusi salies dalis Bosnijos ir Hercegovinos federacija Juridine Serbu Respublikos sostine Sarajevas taciau faktine Banja Luka Istorija1991 m zlungant Jugoslavijos federacijai susikure atstovaujanti Bosnijoje gyvenantiems serbams Dauguma serbu priestaravo Bosnijos ir Hercegovinos pasitraukimui is Jugoslavijos Bosnijos serbai sudare apie trecdalį Bosnijos ir Hercegovinos gyventoju vadovaujama eme formuoti Serbu autonomines provincijas Bosnijos sudetyje 1991 m Bosnijos serbai surenge referenduma kuriame pasisake uz pasilikima Serbijoje 1992 m sausio 9 d Bosnijos serbu asambleja paskelbe Serbu tautos respublika Bosnijoje ir Hercegovinoje Republika srpskog naroda Bosne i Hercegovina Pagal vasario 28 d patvirtinta konstitucija visos Bosnijos ir Hercegovinos teritorijos kuriu dauguma gyventoju sudaro serbai turi pasilikti Jugoslavijos sudetyje Bosnija ir Hercegovina pasmerke tokius Bosnijos serbu veiksmus ir Serbu Respublika laike nekonstitucine ir negaliojancia 1992 m kova Bosnija surenge referenduma del atsiskyrimo nuo Jugoslavijos Dauguma Bosnijos serbu referenduma boikotavo todel dauguma balsu buvo uz nepriklausomybe Netrukus Bosnija ir Hercegovina paskelbe nepriklausomybe Netrukus į salį buvo įvestos pajegos 1992 m balandzio 7 d Serbu tautos respublika Bosnijoje ir Hercegovinoje paskelbe nepriklausomybe o veliau pavadinima pakeite tiesiog į Serbu Respublika 1992 1995 m regione vyko Bosnijos karas Jugoslavijos pasienyje esanti Serbu Respublika nuolat gavo karine parama is Jugoslavijos vyriausybes Bosnijos serbai suformavo visapusiskai remiama Jugoslavijos Bosnijos serbai regione pradejo tautinį valyma ir masinį genocida Srebrenicos zudynes siekdami isnaikinti cia gyvenusius bosnius ir kroatus griauti ju miestus ir kulturinį palikima Bosniai taip pat vykde karo nusikaltimus 1994 m JTO duomenimis Serbu Respublika buvo priversti palikti apie 0 5 mln ne serbu tautybes gyventoju 1996 m 96 8 Serbu Respublikos gyventoju buvo serbai 1995 m issekus Serbijos karinems galioms ir prisidejus NATO taikdariams Serbu Respublika buvo priversta pasiduoti Pasibaigus karui daugelis Bosnijos serbu vadu paskelbti karo nusikalteliais Pagal ir veliau sudaryta nauja Bosnijos ir Hercegovinos konstitucija Serbu Respublika tapo lygiaverte Bosnijos ir Hercegovinos dalimi Dalis karo nusikalteliu suimta ir perduota o pagrindinis Bosnijos serbu vadas Radovanas Karadzicius buvo suimtas 2008 metais ir nuteistas 40 metu laisves atemimo bausme Po karo dalis bosniu ir kroatu grįzo į savo namus Serbu Respublikoje neserbu dalis isaugo iki 10 Taciau regione isliko daug etniniu problemu ir nacionalizmo zidiniu Serbu Respublikai didesne įtaka dare Serbija o ne oficiali Sarajevo valdzia Suklestejo korupcija Serbu Respublikoje vis dar gajos nepriklausomybes nuo Bosnijos idejos GeografijaSerbu Respublika raudona Bosnijoje ir Hercegovinoje zalia pavaldi abiem salies regionams Serbu Respublika uzima rytine Bosnijos ir Hercegovinos dalį Serbijos pasienyje ir siaurine dalį Kroatijos pasienyje Brcko apygarda Serbu Respublika dalijasi su Bosnijos ir Hercegovinos federacija Siu administraciniu sriciu siena saugo tarptautiniai taikdariai Didziaja Serbu Respublikos dalį uzima Dinaru kalnai siaureje Panonijos lyguma Svarbiausios upes Drina Sava Vrbasas Serbu Respublika padalinta į 63 savivaldybes Didziausi miestai Banja Luka Rytu Sarajevas Prniavoras Brckas Bijeljina Prijedoras Trebine Dobojus Mrkonic Gradas Foca Bilecia Gradiska DemografijaSerbu Respublika uzima 49 Bosnijos ir Hercegovinos ploto cia gyvena 34 salies gyventoju Demografiniai duomenys del karu tautiniu valymu ir dabartiniu etniniu nesutarimu nera patikimi 2005 m apskaiciavimais Serbu Respublikos tautine sudetis tokia serbai 88 4 bosniai 10 7 kroatai 0 9