Septintasis pėstininkų pulkas

Šis straipsnis apie Lietuvos Respublikos kariuomenės dalinį. Apie XVIII a. pabaigos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pulką panašiu pavadinimu skaitykite straipsnyje 7-asis LDK pėstininkų pulkas.

Septintasis pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulkas – Lietuvos kariuomenės karinis dalinys, veikęs 1919–1940 m., nuo 1923 m. dislokuotas Klaipėdoje bei Šilutėje, nuo 1934 m. Tauragėje.

Istorija

Pulko organizavimo pradžia laikoma 1919 m. sausio 9 d., kai prie Kauno miesto ir apskrities karo komendatūros buvo sudaryta kuopa, kurios pagrindu netrukus suformuotas Kauno batalionas. Jo vadu buvo paskirtas karininkas J. Petrauskas. 1919 m. spalio mėn. Kauno batalionas, vadovaujamas karininko Edvardo Adamkavičiaus, dalyvavo kovose su bermontininkais ties Baisogala, Raseiniais, Tauragės apylinkėse.

1920 m. sausio 9 d. batalionas pertvarkytas į pulką, jam suteiktas Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio vardas. Pulkas perkeltas į Ukmergę ginti nuo lenkų Veprių-Kurklių barą. Liepos 15 d., lenkams traukiantis iš Rytų Lietuvos, pulko dalis, vadovaujama leitenanto J. Černiaus, įžengė į Vilnių, o rugpjūčio 26 d. Vilniuje buvo dislokuotas visas pulkas. Po to pulkas buvo perkeltas prie Gardino, tačiau po pralaimėtų mūšių su lenkais, patyręs didelių nuostolių, sugrįžo į Vilnių, iš kur netrukus, spaudžiamas lenkų kariuomenės buvo priverstas trauktis Ukmergės pusėn. Drauge su kitais Lietuvos kariuomenės daliniais dalyvavo Giedraičių mūšyje, ties Giedraičiais ir Širvintomis ne tik sustabdė lenkų kariuomenės veržimąsi, bet ir smarkiai ją sumušė. Pagal planą, kurį parengė Septintojo pėstininkų pulko bataliono vadas Teodoras Balnas, naktį iš lapkričio 18 į 19 d. su 200 rinktinių karių apėjo lenkų Gardino pulką ir ankstų rytą puolė jį iš flango bei užnugario. Lenkai buvo iš 3 pusių apsupti ir sumušti. Lietuviai paėmė 200 belaisvių, jiems atiteko 2 patrankos, 24 sunkieji kulkosvaidžiai, apie 200 vežimų, 50 arklių, 250 šautuvų, 9 minosvaidžiai, 24 lauko virtuvės.

Kovoms su lenkais pasibaigus, pulkas saugojo demarkacijos liniją Ukmergės ir Trakų apskrityse. 1923 m. pulko daliniai dalyvavo Klaipėdos krašto sukilime, nuo kovo 1 d. ir visas pulkas perkeltas į Klaipėdą bei Šilutę. Klaipėdoje pulkas įsikūrė buvusiose Vokietijos kareivinėse, prie Šilutės – Macikų dvare.

1928 m. pulkui įteikta III laipsnio Vyčio Kryžiaus ordino vėliava su įrašu „Meilė Lietuvos mūs žingsnius telydi“.

Pulko kariai buvo ginkluoti vokiškais šautuvais „Mauser 98“ ir kulkosvaidžiais „MG 08“.

1934 m. balandžio 30 d. pulko štabas ir antrasis batalionas iš Klaipėdos perkelti į Tauragę, o iš pirmojo bataliono buvo atkurtas Šeštasis pėstininkų Pilėnų Kunigaikščio Margio pulkas. Netrukus pulkas jau vėl turėjo du batalionus ir 1500 karių. Pulkas įėjo į sudėtį.

Pulko vadai

• 1920 m. pulkininkas Edvardas Adamkavičius
• 1921 m. pulkininkas Julius Čaplikas
• 1923 m. pulkininkas Pranas Kaunas
• 1924 m. pulkininkas Petras Genys
• 1939 m. pulkininkas Antanas Breimelis

Šaltiniai

1. . Septintasis pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulkas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 509 psl.
2. A. Liekis Lietuvių karyba ir ginkluotė

Nuorodos

• 7-asis pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulkas 1929 metais (video)