Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Mesopotamijos menas apima dailės architektūros literatūros ir amatų kūrinius sukurtus Tarpupio regione apytikriai dabart
Senovės Mesopotamijos menas
Mesopotamijos menas apima dailės, architektūros, literatūros ir amatų kūrinius, sukurtus Tarpupio regione (apytikriai dabartinis Irakas) nuo apie 3500 m. pr. m. e. Uruko miesto iškilimo iki 559 m. pr. m. e. regiono Persijos imperijos užkariavimo. Šiuo istoriniu laikotarpiu Tarpupyje gyvavo šumerų, Akado, Asirijos ir Babilonijos valstybės.
| Mesopotamijos istorija | |
| : | |
| > | Hasunos k., Chalafo k. |
| Šumeras | |
| Akado imperija | |
| Huritai | |
| III Ūro dinastija | |
| Amoritai | |
| Babilonija: | Asirija: |
| Isinas, Larsa, Ešnuna, I, din. | Senoji Asirija |
| Kasitai (III din.) | Mitanija |
| , , , , din. | |
| Naujoji Asirijos imperija (X din.) | |
| Naujoji Babilono karalystė (XI din.) | |
| Achemenidai > Seleukidai | |
| Partai > Sasanidai | |
| Irako istorija | |
Apžvalga
Mesopotamijoje (arba Tarpupyje), regione Artimuosiuose Rytuose tarp Tigro ir Eufrato upių IV tūkst. pr. m. e. neolito žmonių gyvenvietės peraugo į miestus, kuriuose galėjo gyventi iki 40 000 žmonių. Nors šiuo metu regionas pasižymi sausu, nepalankiu žemdirbystei klimatu, tačiau, kaip rodo rašytiniai šaltiniai ir archeologiniai duomenys, Mesopotamijos civilizacijos pradžioje regione buvo gausu augmenijos. Padedami drėkinimo sistemų žmonės išplėtė žemdirbystei tinkamos žemės plotus. Išrasti ratas ir plūgas padidino produktyvumą, pagyvino prekybą, atsirado pasiskirstymas tarp žemdirbių, prekiautojų. Išaugusiems miestams reikėjo gynybinių sienų, formavosi urbanistinė aplinka, administraciniai organai. Mesopotamija geografiškai išsiskyrusi į Tigro ir Eufrato žemupių aliuvines lygumas ir šiauriau esančią plynaukštę, Tigro ir Eufrato vidurupį. Šis pasiskirstymas atsispindi ir senovės Mesopotamijos kultūroje.
Apie 3400−3200 m. pr. m. e. sukurtas paremtas raštas, kuris apie 2900 m. pr. m. e. patobulėjo iki mažų, lenkto profilio ženklų rašto, vadinamo dantiraščiu. Rašto ženklai buvo įspaudžiami į molio lenteles − taip daromi administraciniai įrašai. Apie 2800 m. pr. m. e. datuojamos „Gilgamešo epo“ ištakos. Skirtingai nuo Egipto Nilo upės civilizacijos, kuri telkėsi apie siaurą Nilo drėkinamą ruožą, apsuptą dykumos, Mesopotamijos civilizacijos kūrėsi plačiame lygumų regione, be ypatingų gamtinių išskirtinumų, kurie galėtų tarnauti gynybai. Jame neaugo stambūs medžiai ir nebuvo akmeningų uolienų, todėl regiono gyventojai neturėjo patikimų medžiagų statyboms. Šiaurinėje regiono dalyje uolų buvo, bet akmenų gabenimas dėl molingo pagrindo iki miestų buvo prabanga. Regionu buvo lengva keliauti, jis buvo susiskirstęs į miestus-valstybes, kurie tarpusavyje nuolat kariavo, tačiau šių miestų kultūra pasižymėjo vienove.
Šumerų menas
Šumerų civilizacija buvo anksčiausia Mesopotamijos civilizacija, pradėjusi gyvuoti šiek tiek prieš 4000 m. pr. m. e. iki apie 2340 m. pr. m. e. Žinios apie šumerų kultūrą daugiausiai atsekamos iš rastų dantiraščio lentelių, skulptūros, reljefų ir puodininkystės pavyzdžių. Šumerų religija buvo skirta dievų įsiteikimui, kurie, šumerų tikėjimu, kotroliavo orą, vandenį. Kiekvienas miestas turėjo savo dievą-globėją, kurio atstovas buvo miesto valdytojas. Miesto administraciją atitiko dievo šventyklos administracija. Valstybėje visos sukurtos gėrybės priklausė dievui, atitinkamai − atiduodamos šventyklos administracijai, kuri paskirstydavo ir saugodavo derlių, buvo atsakinga už drėkinimo sistemų plėtojimą. Toks valdymo būdas vadinamas . Kadangi maisto gamyba ir paskirstymas buvo centralizuotai kontroliuojamas dalis gyventojų galėjo ar jiems teko užsiimti kita veikla.
Iš šumerų architektūros beveik nieko neišliko, nes savo namams ir šventovėms statyti jie naudojo saulėje degtas (džiovintas) plytas iš molio ir augalinių priedų. Ši statybinė medžiaga per laiką lengvai dūlėjo. Mokslininkai įžvelgia du šumerų šventyklų tipus: žemutinę ir aukštutinę. Žemutinė šventykla buvo žemės paviršiaus lygyje, jos kampai orientuoti į pasaulio kryptis pagal kompasą. Šios šventyklos buvo sudarytos iš trijų dalių: savotiškų priėmimo kambarių (biurų), šventikų ar žynių gyvenamųjų patalpų ir sandėliavimo patalpų. Aukštutinės šventyklos buvo tokios pačios, tačiau statomos ant pakylėtų pagrindų. Kartais šių pagrindų buvo daug ir formuodavo kažką panašaus į laiptuotą piramidę, kurios viršuje buvo šventykla. Šio tipo statinys vadinamas zikuratu. Kartais jie siekdavo 12−15 metrų aukščio. Tikėtina, kad jo viršūnėje žynys, šumerų tikėjimu, susisiekdavo su dievu.
Apie 3500 m. pr. m. e. tarp visų šumerų miestų savo kultūra ir galia iškilo Urukas. Svarbiausiu statiniu jame buvo Baltosios šventyklos zikuratas. Uruko karaliumi buvo legendinis Gilgamešas, kuriam skirtas šumerų Gilgamešo epas (priskiriamas pačiam Gilgamešui, jo anksčiausi teksto fragmentai išlikę iš akadų laikotarpio, vėliau nei 2150 m. pr. m. e.). Epe tvirtinama, kad Gilgamešas pastatęs Uruko sienas ir Eanos šventyklą. Šventyklose tikriausiai buvo dievų statulų, bet iš jų nieko neišliko. Moters skulptūrinė kaukė iš kalkakmenio, rasta Eanos šventykloje, rodo, kaip jos galbūt atrodė apie 3200−3000 m. pr. m. e. Ešnunos miesto vietovėje rastos 12 skulptūrų, kurios sukurtos apie 500 metų vėliau, rodo pasikeitusį šumerų meninį stilių. Vienas iš geriausiai išlikusių šumero meno pavyzdžių yra antspaudai − cilindro pavidalo reljefu dekoruoti akmens dirbiniai, kuriais būdavo antspauduojami indai, sandėlių durys. Daug šumerų vėlyvojo meno objektų, datuojamų nuo apie 2600 m. pr. m. e. iki apie 2000 m. pr. m. e., buvo rasti Uro miesto kapinyne. Vienas iš garsiausių pavyzdžių − karališkasis Uro standartas, dvipusė medinė panelė, inkrustuota jūros kriauklėmis ir pusbrangiais akmenimis, kurioje vaizduojamos pasakojamo pobūdžio karo ir aukojimo dievams scenos.
- Skulptūrinė kaukė iš Uruko Eanos šventyklos (apie 3100 m. pr. m. e., )
- Sėdinčio jaučio skulptūrėlė iš Uruko (apie 3000 m. pr. m. e., Luvras)
- Dievų garbintojo statula iš Ešnunos (apie 2700 m. pr. m. e., Metropoliteno meno muziejus)
- Karališkasis Uro standartas (apie 2600 m. pr. m. e., Britų muziejus, Londonas)
Akadai ir šumerų kultūros atgaivinimas
Apie 2350 m. pr. m. e. į Šumerą pradėjo veržti semitų genčių įsibrovėliai iš šiaurės. Apie 2334 m. pr. m. e. visą Šumerą, taip pat Elamą ir dalį Sirijos, užkariavo ir suvienijo Sargonas, savo sostinę turėjęs Akado mieste (vietovė nežinoma). Sargonas suvienijo šumerų ir akadų dievų panteonus, akadai perėmė daug šumerų kultūros bruožų. Savo absoliutinę galią Akado monarchai įamžino ir propagavo meno pagalba. Ninevijoje rasta akadų valdovo varinė galva (tikriausiai pavaizduotas , valdė apie 2254–2218 m. m. pr. m. e.) vaizduoja suabsoliutinta monarcho vaizdinį. Tai pasiekiama griežta skulptūros simetrija, frontaliu vaizdu, suabstraktintu barzdos ir plaukų vaizdavimu. Galva tikriausiai buvo apgadinta VII a. Nineviją užėmus medams. Siparo mieste pastatyta stela vaizduoja Naram-Sino pergalę prieš Zagroso kalnų tautą. Steloje pavaizduoti tvarkingai žyguojantys akadų kariai ir pakrikę priešai. pavaizduotas kalno viršūnėje, tarsi danguje, jam suteikta karūna su ragais, kaip anksčiau Šumere buvo vaizduojami tik dievai.
Apie 2154 m. pr. m. e. Akado imperija žlugo įsiveržus klajoklių gutijų gentims. Apie 2112 m. pr. m. e. šumerai juos išvijo ir buvo suvienyti Uro karaliaus Urnamu. 100 metų po to trukusiame laikotarpyje vyko senosios šumerų kultūros atgaivinimas. Svarbiausias šio laikotarpio statinys buvo Didysis Uro zikuratas, pastatytas karaliaus Urnamu valdymo metu ir skirtas mėnulio dievui Nanai (akadų Sin). Maždaug tuo pat metu Lagašo miestą valdė karalius Gudėja, kuris pastatė šventyklą miesto dievui Ningirsu. Iš šios šventyklos nieko neišliko, tačiau jos vietoje buvo rastos apie 20 Gudėjos dioritinių skulptūrų ir jų likučių.
- Akado valdovas (Sargonas arba Naram-Sinas, apie 2230 m. pr. m. e., )
- Naram-Sino stela (apie 2230 m. pr. m. e., Luvras)
- Didysis Uro zikuratas (rekonstrukcinis modelis)
- Gudėjos statula (apie 2120 m. pr. m. e., Luvras)
Babilonijos karalystė ir Asirija
II tūkstantmečio pradžioje Mesopotamijoje vyravo politinė suirutė, pakol neiškilo ir regiono nesuvienijo Babilono dinastija. Garsiausiu šio laikotarpio Babilono karaliumi buvo Hamurabis (valdė apie 1792−1750 m. pr. m. e.). Jis geriausiai žinomas dėl Hamurabio teisyno − akmens stelos, ant kurios 3500 dantiraščio eilučių užfiksuotas vienas seniausių žmonijos rašytinės teisės paminklų. Pačios stelos viršuje pavaizduotas Hamurabis, rankos gestu sveikinantis sėdintį dievą Šamašą. Apie 1595 m. pr. m. e. Babilono galią palaužė ir miestą užėmė hetitai. Po to ilgą laiką Mesopotamijoje dominavo Asirijos karalystė, kurios sostinė buvo Ašure. Asirijos valdovai perėmė daug šumerų ir akadų meno bruožų, statė šventyklas ir zikuratus. Tačiau daugiausiai dėmesio skirta karališkųjų rūmų, kurie simbolizavo valdovo galią, statyboms. Vienu iš geriausių rūmų didybės pavyzdžių yra Sargono II (valdė apie 721−705 m. pr. m. e.) rūmai, pastatyti kartu su šventykla ant zikurato . Juose buvo apie 200 kambarių ir 30 kiemų. Rūmai buvo dekoruojami karalių šlovinančiais reljefais.
612 m. pr. m. e. Nineviją užėmė medai, Asirijos imperija žlugo. Tarp 612 ir 539 m. pr. m. e. persų užkariavimo Babilono miestas išgyveno galios ir kultūrinį atgimimą. Garsiausias iš šio laikotarpio karalių buvo Nabuchodonosaras II, pastatęs Babelio bokštą ir kabančiuosius Semiramidės sodus. Iš šių statinių nieko neišliko. Nabuchodonosaro II rūmai savo dydžiu prilygo Asirijos valdovų rūmams. Šio meto Babilone pastatai buvo puošiami ne fasado reljefais kaip anksčiau, o degtomis ir spalvotai glazūruotomis plytomis, kas matyti iš Ištarės vartų ir Babilono procesijų kelio dekoro.
- Hamurabio teisynas, fragmentas (apie 1770 m. pr. m. e., Luvras)
- Inanos šventyklos sienos fragmentas iš Uruko (apie 1400 m. pr. m. e., Pergamono muziejus, Berlynas)
- Asirų miesto ataka, reljefas iš karaliaus rūmų mieste (apie 860 m. pr. m. e., Britų muziejus)
- Sargono II rūmai Dur-Šarukine (rekonstrukcinis modelis)
- Ištarės vartai iš Babilono (apie 575 m. pr. m. e., Pergamono muziejus)
Šaltiniai
- Encyclopaedia Britannica
- Janson’s History of Art: The Western Tradition (8th Edition). Pearson Education, Inc., 2010.
- Dr. Senta German, khanacademy.org
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Senovės Mesopotamijos menas, Kas yra Senovės Mesopotamijos menas? Ką reiškia Senovės Mesopotamijos menas?
Mesopotamijos menas apima dailes architekturos literaturos ir amatu kurinius sukurtus Tarpupio regione apytikriai dabartinis Irakas nuo apie 3500 m pr m e Uruko miesto iskilimo iki 559 m pr m e regiono Persijos imperijos uzkariavimo Siuo istoriniu laikotarpiu Tarpupyje gyvavo sumeru Akado Asirijos ir Babilonijos valstybes Mesopotamijos istorija gt Hasunos k Chalafo k SumerasAkado imperijaHuritaiIII uro dinastijaAmoritaiBabilonija Asirija Isinas Larsa Esnuna I din Senoji AsirijaKasitai III din Mitanija din Naujoji Asirijos imperija X din Naujoji Babilono karalyste XI din Achemenidai gt SeleukidaiPartai gt SasanidaiIrako istorijaApzvalgaMesopotamijoje arba Tarpupyje regione Artimuosiuose Rytuose tarp Tigro ir Eufrato upiu IV tukst pr m e neolito zmoniu gyvenvietes peraugo į miestus kuriuose galejo gyventi iki 40 000 zmoniu Nors siuo metu regionas pasizymi sausu nepalankiu zemdirbystei klimatu taciau kaip rodo rasytiniai saltiniai ir archeologiniai duomenys Mesopotamijos civilizacijos pradzioje regione buvo gausu augmenijos Padedami drekinimo sistemu zmones isplete zemdirbystei tinkamos zemes plotus Israsti ratas ir plugas padidino produktyvuma pagyvino prekyba atsirado pasiskirstymas tarp zemdirbiu prekiautoju Isaugusiems miestams reikejo gynybiniu sienu formavosi urbanistine aplinka administraciniai organai Mesopotamija geografiskai issiskyrusi į Tigro ir Eufrato zemupiu aliuvines lygumas ir siauriau esancia plynaukste Tigro ir Eufrato vidurupį Sis pasiskirstymas atsispindi ir senoves Mesopotamijos kulturoje Apie 3400 3200 m pr m e sukurtas paremtas rastas kuris apie 2900 m pr m e patobulejo iki mazu lenkto profilio zenklu rasto vadinamo dantirasciu Rasto zenklai buvo įspaudziami į molio lenteles taip daromi administraciniai įrasai Apie 2800 m pr m e datuojamos Gilgameso epo istakos Skirtingai nuo Egipto Nilo upes civilizacijos kuri telkesi apie siaura Nilo drekinama ruoza apsupta dykumos Mesopotamijos civilizacijos kuresi placiame lygumu regione be ypatingu gamtiniu isskirtinumu kurie galetu tarnauti gynybai Jame neaugo stambus medziai ir nebuvo akmeningu uolienu todel regiono gyventojai neturejo patikimu medziagu statyboms Siaurineje regiono dalyje uolu buvo bet akmenu gabenimas del molingo pagrindo iki miestu buvo prabanga Regionu buvo lengva keliauti jis buvo susiskirstes į miestus valstybes kurie tarpusavyje nuolat kariavo taciau siu miestu kultura pasizymejo vienove Sumeru menasPagrindinis straipsnis Sumerai Anstpaudas is Uruko vaizduojantis skorpiona Cikagos orientalistikos institutas Cilindrinis Uruko periodo antspaudas Luvras Sumeru civilizacija buvo anksciausia Mesopotamijos civilizacija pradejusi gyvuoti siek tiek pries 4000 m pr m e iki apie 2340 m pr m e Zinios apie sumeru kultura daugiausiai atsekamos is rastu dantirascio lenteliu skulpturos reljefu ir puodininkystes pavyzdziu Sumeru religija buvo skirta dievu įsiteikimui kurie sumeru tikejimu kotroliavo ora vandenį Kiekvienas miestas turejo savo dieva globeja kurio atstovas buvo miesto valdytojas Miesto administracija atitiko dievo sventyklos administracija Valstybeje visos sukurtos gerybes priklause dievui atitinkamai atiduodamos sventyklos administracijai kuri paskirstydavo ir saugodavo derliu buvo atsakinga uz drekinimo sistemu pletojima Toks valdymo budas vadinamas Kadangi maisto gamyba ir paskirstymas buvo centralizuotai kontroliuojamas dalis gyventoju galejo ar jiems teko uzsiimti kita veikla Is sumeru architekturos beveik nieko neisliko nes savo namams ir sventovems statyti jie naudojo sauleje degtas dziovintas plytas is molio ir augaliniu priedu Si statybine medziaga per laika lengvai dulejo Mokslininkai įzvelgia du sumeru sventyklu tipus zemutine ir aukstutine Zemutine sventykla buvo zemes pavirsiaus lygyje jos kampai orientuoti į pasaulio kryptis pagal kompasa Sios sventyklos buvo sudarytos is triju daliu savotisku priemimo kambariu biuru sventiku ar zyniu gyvenamuju patalpu ir sandeliavimo patalpu Aukstutines sventyklos buvo tokios pacios taciau statomos ant pakyletu pagrindu Kartais siu pagrindu buvo daug ir formuodavo kazka panasaus į laiptuota piramide kurios virsuje buvo sventykla Sio tipo statinys vadinamas zikuratu Kartais jie siekdavo 12 15 metru aukscio Tiketina kad jo virsuneje zynys sumeru tikejimu susisiekdavo su dievu Apie 3500 m pr m e tarp visu sumeru miestu savo kultura ir galia iskilo Urukas Svarbiausiu statiniu jame buvo Baltosios sventyklos zikuratas Uruko karaliumi buvo legendinis Gilgamesas kuriam skirtas sumeru Gilgameso epas priskiriamas paciam Gilgamesui jo anksciausi teksto fragmentai islike is akadu laikotarpio veliau nei 2150 m pr m e Epe tvirtinama kad Gilgamesas pastates Uruko sienas ir Eanos sventykla Sventyklose tikriausiai buvo dievu statulu bet is ju nieko neisliko Moters skulpturine kauke is kalkakmenio rasta Eanos sventykloje rodo kaip jos galbut atrode apie 3200 3000 m pr m e Esnunos miesto vietoveje rastos 12 skulpturu kurios sukurtos apie 500 metu veliau rodo pasikeitusį sumeru meninį stiliu Vienas is geriausiai islikusiu sumero meno pavyzdziu yra antspaudai cilindro pavidalo reljefu dekoruoti akmens dirbiniai kuriais budavo antspauduojami indai sandeliu durys Daug sumeru velyvojo meno objektu datuojamu nuo apie 2600 m pr m e iki apie 2000 m pr m e buvo rasti Uro miesto kapinyne Vienas is garsiausiu pavyzdziu karaliskasis Uro standartas dvipuse medine panele inkrustuota juros kriauklemis ir pusbrangiais akmenimis kurioje vaizduojamos pasakojamo pobudzio karo ir aukojimo dievams scenos Skulpturine kauke is Uruko Eanos sventyklos apie 3100 m pr m e Sedincio jaucio skulpturele is Uruko apie 3000 m pr m e Luvras Dievu garbintojo statula is Esnunos apie 2700 m pr m e Metropoliteno meno muziejus Karaliskasis Uro standartas apie 2600 m pr m e Britu muziejus Londonas Akadai ir sumeru kulturos atgaivinimasPagrindinis straipsnis Akadai Pagrindinis straipsnis Trecioji uro dinastija Apie 2350 m pr m e į Sumera pradejo verzti semitu genciu įsibroveliai is siaures Apie 2334 m pr m e visa Sumera taip pat Elama ir dalį Sirijos uzkariavo ir suvienijo Sargonas savo sostine turejes Akado mieste vietove nezinoma Sargonas suvienijo sumeru ir akadu dievu panteonus akadai pereme daug sumeru kulturos bruozu Savo absoliutine galia Akado monarchai įamzino ir propagavo meno pagalba Ninevijoje rasta akadu valdovo varine galva tikriausiai pavaizduotas valde apie 2254 2218 m m pr m e vaizduoja suabsoliutinta monarcho vaizdinį Tai pasiekiama griezta skulpturos simetrija frontaliu vaizdu suabstraktintu barzdos ir plauku vaizdavimu Galva tikriausiai buvo apgadinta VII a Ninevija uzemus medams Siparo mieste pastatyta stela vaizduoja Naram Sino pergale pries Zagroso kalnu tauta Steloje pavaizduoti tvarkingai zyguojantys akadu kariai ir pakrike priesai pavaizduotas kalno virsuneje tarsi danguje jam suteikta karuna su ragais kaip anksciau Sumere buvo vaizduojami tik dievai Apie 2154 m pr m e Akado imperija zlugo įsiverzus klajokliu gutiju gentims Apie 2112 m pr m e sumerai juos isvijo ir buvo suvienyti Uro karaliaus Urnamu 100 metu po to trukusiame laikotarpyje vyko senosios sumeru kulturos atgaivinimas Svarbiausias sio laikotarpio statinys buvo Didysis Uro zikuratas pastatytas karaliaus Urnamu valdymo metu ir skirtas menulio dievui Nanai akadu Sin Mazdaug tuo pat metu Lagaso miesta valde karalius Gudeja kuris pastate sventykla miesto dievui Ningirsu Is sios sventyklos nieko neisliko taciau jos vietoje buvo rastos apie 20 Gudejos dioritiniu skulpturu ir ju likuciu Akado valdovas Sargonas arba Naram Sinas apie 2230 m pr m e Naram Sino stela apie 2230 m pr m e Luvras Didysis Uro zikuratas rekonstrukcinis modelis Gudejos statula apie 2120 m pr m e Luvras Babilonijos karalyste ir AsirijaLamasu asiru dievybe sergetojas vaizduojamas sparnuoto jaucio su barzdota vyro galva pavidalu apie 715 m pr m e Luvras Pagrindinis straipsnis Babilonija Pagrindinis straipsnis Asirija II tukstantmecio pradzioje Mesopotamijoje vyravo politine suirute pakol neiskilo ir regiono nesuvienijo Babilono dinastija Garsiausiu sio laikotarpio Babilono karaliumi buvo Hamurabis valde apie 1792 1750 m pr m e Jis geriausiai zinomas del Hamurabio teisyno akmens stelos ant kurios 3500 dantirascio eiluciu uzfiksuotas vienas seniausiu zmonijos rasytines teises paminklu Pacios stelos virsuje pavaizduotas Hamurabis rankos gestu sveikinantis sedintį dieva Samasa Apie 1595 m pr m e Babilono galia palauze ir miesta uzeme hetitai Po to ilga laika Mesopotamijoje dominavo Asirijos karalyste kurios sostine buvo Asure Asirijos valdovai pereme daug sumeru ir akadu meno bruozu state sventyklas ir zikuratus Taciau daugiausiai demesio skirta karaliskuju rumu kurie simbolizavo valdovo galia statyboms Vienu is geriausiu rumu didybes pavyzdziu yra Sargono II valde apie 721 705 m pr m e rumai pastatyti kartu su sventykla ant zikurato Juose buvo apie 200 kambariu ir 30 kiemu Rumai buvo dekoruojami karaliu slovinanciais reljefais 612 m pr m e Ninevija uzeme medai Asirijos imperija zlugo Tarp 612 ir 539 m pr m e persu uzkariavimo Babilono miestas isgyveno galios ir kulturinį atgimima Garsiausias is sio laikotarpio karaliu buvo Nabuchodonosaras II pastates Babelio boksta ir kabanciuosius Semiramides sodus Is siu statiniu nieko neisliko Nabuchodonosaro II rumai savo dydziu prilygo Asirijos valdovu rumams Sio meto Babilone pastatai buvo puosiami ne fasado reljefais kaip anksciau o degtomis ir spalvotai glazuruotomis plytomis kas matyti is Istares vartu ir Babilono procesiju kelio dekoro Hamurabio teisynas fragmentas apie 1770 m pr m e Luvras Inanos sventyklos sienos fragmentas is Uruko apie 1400 m pr m e Pergamono muziejus Berlynas Asiru miesto ataka reljefas is karaliaus rumu mieste apie 860 m pr m e Britu muziejus Sargono II rumai Dur Sarukine rekonstrukcinis modelis Istares vartai is Babilono apie 575 m pr m e Pergamono muziejus SaltiniaiVikiteka Mesopotamijos menas vaizdine ir garsine medziagaEncyclopaedia Britannica Janson s History of Art The Western Tradition 8th Edition Pearson Education Inc 2010 Dr Senta German khanacademy org