Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Senovės Egipto muzika pasižymi panašiomis melodijos gairėmis į visus Mesopotamijos ir šių laikų arabų kraštus Iš Senovės
Senovės Egipto muzika
Senovės Egipto muzika – pasižymi panašiomis melodijos gairėmis į visus Mesopotamijos ir šių laikų arabų kraštus. Iš Senovės Egipto muzikos išsivystė šiuolaikinė islamiškų kraštų tautinė muzika.
| Senovės civilizacija: Senovės Egiptas (Kemet) | ||||
| ||||
| Istorija • Valdovai • Religija | ||||
| Menas: architektūra, | ||||
| dailė, muzika, literatūra. | ||||
| Raštas • • Kalendorius |
Muzikos istorija
Senovės Egipto laikais, ypač Viduriniosios ir Naujosios karalystės laikais, muzika pasiekė savo apogėjų. Tai buvo patys šviesiausi laikai visoje šiaurės Afrikoje, kai klestinti kultūra nešė naujoves net į pačius nuošaliausius kampus.
Senovės Egipto ir Nubijos (dabartinio Sudano) senoji muzika yra panaši, todėl ir muzikos instrumentai mažai kuo skyrėsi. Muzika buvo daugiabalsė ir vienbalsė. Dainininkai atlikdavo dainas kaip ištisas poetines litanijas, todėl muzikiniai instrumentai atstodavo tik foną. Tais laikais svarbiau buvo kaip atlieki dainą, o ne kuo ją atlieki. Senoji muzika buvo minorinė be pustonių, daugiausia bruožų.
Instrumentai
Instrumentinė muzika pagrindą sudarė tik per religines apeigas. Daugiausia per dievo Amono šventę, švęstą Karnake. Tada moterys, eidamos procesijos priekyje barškindavo tarškynes – sistrus. Denderoje (Aukštutiniame Egipte) sistrai buvo laikomi deivės Hatoros instrumentais.
Tai išlenktos kilpos, masyvios tarškynės, turinčios gerai apčiuopiamą rankeną, neretai išgražinamą hieroglifų tekstais ar mitologiniais piešiniais. Sistro kilpoje būdavo perveriama nuo vieno iki keturių vielinių sijų ant kurių sukabindavo slankiojančias kaladėles, kurios daužydamos viena į kitą sukeldavo nemalonų ausiai garsą.
Kitas svarbus instrumentas buvo arfos. Tai labai paplitęs instrumentas visoje šiaurės Afrikoje: nuo Maroku iki Aksumo karalystės. Šiuos instrumentus žmonės perėmė iš Mesopotamijos gyventojų ir laikui bėgant pavertė juos sudėtingu ir subtiliu instrumentu, kuriuo grodavo tiek profesionalai, tiek linksmintojai, tiek mėgėjai.
Arfos turėdavo nuo 8 iki 12 stygų, padarytų iš gyvulio žarnų, jas gerai išdžiovinus. Arfų pagrindas būdavo medinis, raižytas dievų atvaizdais. Viename kapo piešinyje rasta arfa, kurios šonai dekoruoti leopardo oda. Todėl tokie instrumentai nebuvo neturtėlių džiaugsmui. Plačiojoje ikonografijoje arfomis skambinančius vaizduojama įvairias dievybes: pradedant krokodilagalviu dievu Sobeku ir baigiant liūtagalve deive . Taigi kas groja arfa neturėjo esmės, nes ją leista groti tiek vyrams, tiek moterims. Grojama buvo sėdint, stovint arba klūpint.
Senovės Egipto ir Nubijos bei Aksumo muzikoje ypač populiarūs perkusiniai instrumentai, ypač karkasiniai būgnai. Tačiau, šie instrumentai buvo būdingi daugiausia vakarų Afrikai.
Pučiamieji instrumentai
Kaip ne keista, tačiau pučiamieji instrumentai šiaurės Afrikoje buvo populiarūs tik Egipte ir Maroke (pastarajame, tik nuo pirmųjų arabų įsiveržimų). Tarp pučiamųjų instrumentų Egipte daugiausia grota trimitais ir fleitomis. Trimitai buvo retesni ir naudojami daugiausia karališkųjų asmenų ar per laidotuves. Vienas trimitas buvo rastas atidarius Tutanchamono kapą. 1939 m. jo garsas buvo įrašytas. „Muzikanto Hanso Hykmano teigimu, šis instrumentas leido kimų, galingą garsą, panašų į viduramžių trombono ar archainio rago, kurį minėjo Plutarchas, tvirtindamas, kad šių instrumentų garsas primena asilų bliovimą.“ Faraono Tutanchamono kape buvo rasta daug įvairių muzikos instrumentų: trimitų, ragų, fleitų, sistrų, arfų ir kitų. Paprastosios nendrinės fleitos buvo viengubos arba dvigubos. Dvigubos fleitos Senosios karalystės laikais buvo gaminamos iš dviejų papiruso nendrių, kurias surišdavo linine virve, taip padarant vieną. Tačiau nuo Viduriniosios karalystės laikų, taip jau nebebuvo daroma, nes imta ieškoti storų papirusų stiebų arba tarpusavyje suaugusių nendrių. Neretai grota iškarto dviem instrumentais, nors šie ir būdavo palaidi, taip buvo išgaunamas skirtingas garsas, nuo labai žemo iki spiegiančiai aukšto. Fleitos savo dydžiu galėjo būti labai nevienodos. Kapų piešiniuose iš Aksumo (dab., Etiopija) bei Egipto muzikantai groja labai ilgomis fleitomis. Norint jomis groti muzikantas turėdavo pritūpti arba atsisėsti. Taip pat būta ir mažučių, vos keliolika centimetrų siekiančių, fleitų. Be fleitų naudoti ir dvigubi klarnetai bei dvigubi obojai. Nors jie buvo ne tokie populiarūs kaip paprastosios nendrinės fleitos.
Literatūra
- M. Fagan „Didieji pasaulio išradimai“, Alma litera, Vilnius, 2005 m. ISBN 9955-08-777-3
- Gros de Beler „Tutankhamun", Moliere, Paryžius, 2001 m. ISBN 2-907670-36-0
Nuorodos
- http://www.phmusic.gov.eg/ Archyvuota kopija 2009-06-21 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Senovės Egipto muzika, Kas yra Senovės Egipto muzika? Ką reiškia Senovės Egipto muzika?
Senoves Egipto muzika pasizymi panasiomis melodijos gairemis į visus Mesopotamijos ir siu laiku arabu krastus Is Senoves Egipto muzikos issivyste siuolaikine islamisku krastu tautine muzika Senoves civilizacija Senoves Egiptas Kemet Istorija Valdovai ReligijaMenas architektura daile muzika literatura Rastas KalendoriusMuzikos istorijaSenoves Egipto laikais ypac Viduriniosios ir Naujosios karalystes laikais muzika pasieke savo apogeju Tai buvo patys sviesiausi laikai visoje siaures Afrikoje kai klestinti kultura nese naujoves net į pacius nuosaliausius kampus Senoves Egipto ir Nubijos dabartinio Sudano senoji muzika yra panasi todel ir muzikos instrumentai mazai kuo skyresi Muzika buvo daugiabalse ir vienbalse Dainininkai atlikdavo dainas kaip istisas poetines litanijas todel muzikiniai instrumentai atstodavo tik fona Tais laikais svarbiau buvo kaip atlieki daina o ne kuo ja atlieki Senoji muzika buvo minorine be pustoniu daugiausia bruozu InstrumentaiInstrumentine muzika pagrinda sudare tik per religines apeigas Daugiausia per dievo Amono svente svesta Karnake Tada moterys eidamos procesijos priekyje barskindavo tarskynes sistrus Denderoje Aukstutiniame Egipte sistrai buvo laikomi deives Hatoros instrumentais Tai islenktos kilpos masyvios tarskynes turincios gerai apciuopiama rankena neretai isgrazinama hieroglifu tekstais ar mitologiniais piesiniais Sistro kilpoje budavo perveriama nuo vieno iki keturiu vieliniu siju ant kuriu sukabindavo slankiojancias kaladeles kurios dauzydamos viena į kita sukeldavo nemalonu ausiai garsa laikanti sistra is jos sventyklos Kitas svarbus instrumentas buvo arfos Tai labai paplites instrumentas visoje siaures Afrikoje nuo Maroku iki Aksumo karalystes Siuos instrumentus zmones pereme is Mesopotamijos gyventoju ir laikui begant paverte juos sudetingu ir subtiliu instrumentu kuriuo grodavo tiek profesionalai tiek linksmintojai tiek megejai Arfos turedavo nuo 8 iki 12 stygu padarytu is gyvulio zarnu jas gerai isdziovinus Arfu pagrindas budavo medinis raizytas dievu atvaizdais Viename kapo piesinyje rasta arfa kurios sonai dekoruoti leopardo oda Todel tokie instrumentai nebuvo neturteliu dziaugsmui Placiojoje ikonografijoje arfomis skambinancius vaizduojama įvairias dievybes pradedant krokodilagalviu dievu Sobeku ir baigiant liutagalve deive Taigi kas groja arfa neturejo esmes nes ja leista groti tiek vyrams tiek moterims Grojama buvo sedint stovint arba klupint Senoves Egipto ir Nubijos bei Aksumo muzikoje ypac populiarus perkusiniai instrumentai ypac karkasiniai bugnai Taciau sie instrumentai buvo budingi daugiausia vakaru Afrikai Puciamieji instrumentaimuzikantes su arfomis ir sokejos is Naujosios Karalystes Kaip ne keista taciau puciamieji instrumentai siaures Afrikoje buvo populiarus tik Egipte ir Maroke pastarajame tik nuo pirmuju arabu įsiverzimu Tarp puciamuju instrumentu Egipte daugiausia grota trimitais ir fleitomis Trimitai buvo retesni ir naudojami daugiausia karaliskuju asmenu ar per laidotuves Vienas trimitas buvo rastas atidarius Tutanchamono kapa 1939 m jo garsas buvo įrasytas Muzikanto Hanso Hykmano teigimu sis instrumentas leido kimu galinga garsa panasu į viduramziu trombono ar archainio rago kurį minejo Plutarchas tvirtindamas kad siu instrumentu garsas primena asilu bliovima Faraono Tutanchamono kape buvo rasta daug įvairiu muzikos instrumentu trimitu ragu fleitu sistru arfu ir kitu Paprastosios nendrines fleitos buvo viengubos arba dvigubos Dvigubos fleitos Senosios karalystes laikais buvo gaminamos is dvieju papiruso nendriu kurias surisdavo linine virve taip padarant viena Taciau nuo Viduriniosios karalystes laiku taip jau nebebuvo daroma nes imta ieskoti storu papirusu stiebu arba tarpusavyje suaugusiu nendriu Neretai grota iskarto dviem instrumentais nors sie ir budavo palaidi taip buvo isgaunamas skirtingas garsas nuo labai zemo iki spiegianciai auksto Fleitos savo dydziu galejo buti labai nevienodos Kapu piesiniuose is Aksumo dab Etiopija bei Egipto muzikantai groja labai ilgomis fleitomis Norint jomis groti muzikantas turedavo pritupti arba atsisesti Taip pat buta ir mazuciu vos keliolika centimetru siekianciu fleitu Be fleitu naudoti ir dvigubi klarnetai bei dvigubi obojai Nors jie buvo ne tokie populiarus kaip paprastosios nendrines fleitos LiteraturaM Fagan Didieji pasaulio isradimai Alma litera Vilnius 2005 m ISBN 9955 08 777 3 Gros de Beler Tutankhamun Moliere Paryzius 2001 m ISBN 2 907670 36 0Nuorodoshttp www phmusic gov eg Archyvuota kopija 2009 06 21 is Wayback Machine projekto