Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Senovės Sirija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Senovės Sirija – senovinė Artimųjų Rytų civilizacija dabartinės Sirijos, Libano, Izraelio ir Jordanijos teritorijose. Susiformavusi III tūkst. pr. m. e., ji truko iki krašto islamizacijos – 636 m. e. m.
| Senovės pasaulio civilizacija Amurru | |
|---|---|
| Šalis | Sirija, Libanas, Izraelis, Jordanija |
| Tautos | semitai (amoritai, aramėjai, finikiečiai, hebrajai) ir kt. |
| Vėlesnis pav. | Sirija, Levantas |
Geografija
Senovės Sirija sudarė dalį „Derlingojo pusmėnulio“ – derlingų ir ypač žemdirbystei tinkamų teritorijų Artimuosiuose Rytuose. Šis pusmėnulis taip pat apėmė Senovės Egiptą ir Mesopotamiją. Sirija užėmė vakarinę pusmėnulio dalį.
Tai buvo siauras ilgas ruožas, išsidėstęs šiaurės-pietų kryptimi. Iš kitų Derlingojo pusmėnulio kraštų ji išsiskyrė tuo, kad turėjo vertingos medienos, išgaunamos iš kedro miškų. Tai buvo viena svarbiausių Sirijos prekių. Skirtingai nei Mesopotamija ir Egiptas, civilizacijos, artimai susiję su upėmis, Sirijoje upės nevaidino tokio svarbaus vaidmens. Tačiau krašto žemdirbystei svarbus buvo Eufrato aukštupis ir keletas mažesnių upių: Jordanas bei Orontas.
Dėl ypač didelės geografinės krašto įvairovės Sirija buvo dalinama į smulkesnius regionus. Tarp jų buvo šiaurinė Sirija, Finikija, Filistija, pietinė Sirija (Palestina) ir kt.
Pavadinimai
Senovės Sirijai įvardinti buvo naudojami keli skirtingos kilmės terminai, tarp kurių buvo Mesopotamiškos kilmės Amuru, egiptietiškos kilmės Rečenu ir Kanaanas. Manoma, kad vietos semitai didžiąją dalį krašto vadino pastaruoju žodžiu.
Mesopotamijos gyventojai Siriją vadino Amuru (šum.: MAR.TU; ak.: Amurru) ir šis terminas reiškė didelę teritoriją į šiaurės vakarus nuo jų. Akado gyventojai dalino „išorinį pasaulį“ į keturis sektorius. Be Amurru čia dar buvo Subartu šiaurėje, Elamas vakaruose ir Šumeras pietuose.
| Terminas hieroglifais | ||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| rṯnw Rečenu |
| |||||||
| Ḫ3st-ḫ3rw Haset Haru |
| |||||||
Senovės egiptiečiai tą patį regioną vadino Rečenu, ir jis sudarė viena iš keturių jų įsivaizduojamo pasaulio dalių (kitos trys buvo Libija (čia gyveno libiai), Nubija (čia gyveno nubai) ir Egiptas (čia gyveno egiptiečiai)). Kartais regionas buvo vadinamas Charu (Ḫȝrw) ir šis pavadinimas kildinamas nuo vienos čia gyvenusių tautų – churitų. Egiptiečiai Sirijoje išskyrė keletą dalių. Šiaurinę Siriją šiauriau Oronto upės jie vadino Aukštutine Rečenu (Rtnw ḥr(y).t)), arba naudojo jai skolinį Amar. Pietinę dalį jie vadino – Džahi.
Tik Helenizmo laikotarpyje regionui pradėtas taikyti graikiškas pavadinimas Sirija (gr. Σύρία). Šis pavadinimas kilo iškraipius ryčiau buvusios Šiaurinės Mesopotamijos (Asirijos) pavadinimą. Asirais, arba sirais (gr. Σύριοι), graikai vadino daugumą Artimųjų Rytų semitų tautų, įskaitant ir Levanto pakrantę. Kadangi pačiai Asirijai vėliau pradėti taikyti kiti pavadinimai, Sirijos pavadinimas ilgainiui liko apibūdinti tik Levantui.
Istorija
Sirijos priešistorė
| Senovės Sirijos istorija | |
| Ebla, Nagaras, Maris | |
| Akado imperija > III Ūro dinastija | |
| Amoritų miestai valstybės: | |
| Ugaritas, Alalachas, Jamchadas, Katna, Kadešas, Karchemišas | |
| Mitanijos imperija | |
| Hetitų imperija | |
| Siro-hetitai (Aramėjai) | |
| Asirija > Babilonija | |
| Persija > Makedonija | |
| Seleukidų imperija | |
| Romos imperija (Sirija) | |
| Sirijos istorija | |
Archeologiniai duomenys apie Siriją siekia pačius seniausius istorinius laikus. Regiono teritorijos apgyvendintos jau paleolite, o nuo IX tūkst. pr. m. e. čia suklestėjo vieni pirmųjų pasaulyje neolito židinių. Svarbiausios neolito kultūros buvo Halafo kultūra (šiaurinis regionas), Jarmuko bei kultūros (Palestina). V tūkstantmetyje pr. m. e. susikūrė pirmosios nuolatinės gyvenvietės, kurios jau tada jungėsi į prekybinių kelių sistemą. Vieni svarbiausių šio laikotarpio miestų buvo Tel Halafo ir Tel Brako archeologinėse vietovėse.
Apie 3500 m. pr. m. e. visoje Sirijoje prasidėjo Bronzos amžius. pabaigoje Siriją apgyvendino semitų gentys, kurių arealas driekėsi Tigro slėnyje iki pat Kišo miesto pietuose. Jų sukurtai kultūrai taikomas terminas . Jos kūrėjai kalbėjo , iš kurios ilgainiui išsivystė eblaitų kalba (Sirija) ir akadų kalba (Mesopotamija). Tuo laikotarpiu pajūrio rajonuose jau buvo plėtojamas žemės ūkis (auginamos vynuogės, javai), amatai (gaminamas spalvotas stiklas, apdirbami metalai, statomi laivai).
Rytų semitų karalystės
Maždaug 2500 m. pr. m. e. Sirijos miestus apjungė trys atskiros karalystės: Ebla, Maris ir Nagaras. Jos kalbėjo atskirais eblaitų kalbos dialektais, savo istoriją fiksavo dantiraščiu, išpažino semitiškus dievus. Karalystės klestėjo tuo pačiu metu kaip Egipto ir Šumerų civilizacijos.
Didžiausia iš jų buvo Eblos karalystė, kurios centras buvo Eblos miestas (išvertus reiškia „baltų akmenų miestas“). Tuometinė Sirija garsėjo mediena, kurios labai trūko Artimuosiuose Rytuose, ir tekstilės dirbiniais. Tai buvo pagrindinės prekės, kurias eblaitai veždavo į Šumerą, Akadą, Egiptą. Žinomi bent šeši Eblos valdovai, valdę nuo maždaug 2300 m. pr. m. e.
Per III tūkst. pr. m. e. šiaurės rytų Sirijoje (aukštutinio Eufrato baseine) buvo dar vienas civilizacijos židinys, kur viešpatavo miestas-valstybė Maris. Jis buvo svarbiausias prekybinis Eblos konkurentas. Tarp šių dviejų karalysčių, Chaburo slėnyje, buvo įsiterpusi Nagaro karalystė. Be jų, Sirijoje egzistavo ir smulkesnės karalystės, tokios kaip Urkešas, Haranas ir kt. Tuo laikotarpiu Palestinoje svarbiausias miestas buvo .
Apie Eblą ir Marį sugriovė Akadų imperijos valdovas iš Mesopotamijos. Naram Sinas taip pat sugriovė ir Armaną, kuris kaip manoma, buvo pirminis Alepo miesto pavadinimas. Šiaurinės Sirijos miestai-valstybės tapo akadų valstybės dalimi. Tai užbaigė ankstyvąjį Sirijos civilizacijos klestėjimo laikotarpį.
II tūkst. pr. m. e. miestai-valstybės
III tūkst. pr. m. e. pačioje pabaigoje Akado imperiją sunaikino tautų kraustymasis, kuriame dalyvavo įvairios tautos. Visame krašte įsigalėjo klajoklės semitų gentys amoritai, kilę iš Mario apylinkių. Manoma, kad kraustymesi dalyvavo ir churitų gentys, kilusios iš Urkešo, kurios apgyvendino šiaurės Mesopotamiją ir kolonizavo šiaurinę Siriją. Tautų invazijos galutinai baigė Šumero ir Akado viešpatavimą. Nuo tada kaimyninių kraštų šaltiniuose dabartinės Sirijos ir Libano teritorijos pradėtos vadinti Amurru (t. y. Amoritų kraštas).
II tūkst. pr. m. e. Sirijoje ir Libane susiformavo daug prekybinių semitų miestų valstybių. Svarbiausi tarp jų šiaurinėje Sirijoje buvo Ugaritas, Jamchadas (Alepas), Katna, Hamatas, Kadešas, Alalachas, Karchemišas, Maris ir kt. Jau tuo metu pakrantėje susiformavo ankstyvieji finikiečių miestai Tyras, Biblas, Sidonas ir kiti. Palestinoje svarbiausi miestai buvo Pela, Megidas, Jerichas, Jeruzalė, Gaza, Rabat Amonas ir kt. Visos šios karalystės klestėjo dėka pelningos prekybos su Mesopotamija ir Egiptu.
Tačiau vietos karalystės niekuomet nesusivienijo į didesnį valstybinį junginį, todėl per II tūkst. pr. m. e. jos neretai buvo priklausomos nuo stipresnių kaimynų. Apie 1800 m. pr. m. e. šiaurės rytinėje Sirijos dalyje trumpam įsitvirtino asirai kartu su karaliumi . Apie 1600 m. pr. m. e. šiaurinę Siriją užkariavo Hetitų imperija. Apie 1500 m. pr. m. e. didelę dalį senovės Sirijos valdė Mitanijos karalystė iš Chaburo slėnio. Tuo pat metu pietinę Sirijos dalį prisijungė .
Apie XIV a. pr. m. e. Sirijos miestai tapo buferine zona tarp Hetitų imperijos ir Naujosios Egipto karalystės, dėl kurios abi nesutarė. Mūšis prie Kadešo (1274 m. pr. m. e.) dalinai išsprendė šį konfliktą tarp dviejų tuometinių galybių ir padalino Siriją į dvi politinės ir kultūrinės įtakos sferas: pietinėje dalyje įsigalėjo Egiptas, o šiaurinėje – hetitai.
Karalystės
Apytikriai 1180–700 m. pr. m. e. laikotarpiu buvo vienas didžiausių Senovės Sirijos suklestėjimo laikotarpių. Jo pradžią žymėjo Hetitų ir Egipto imperijų žlugimas, kas leido atsikurti nepriklausomoms karalystėms.
XII a. pr. m. e. Sirijoje žymėjo naują tautų migracijų bangą. Iš rytų į regioną migravo aramėjai, kurie apgyvendino didelę dalį anksčiau Hetitų imperijai priklausiusių teritorijų. Iš jūros pusės regiono pakrantes apgyvendino , pirmiausia indoeuropiečiai filistinai. Iš pietų, t. y. iš Egipto, į Palestiną migravo hebrajai, kurių migracija ir įsitvirtinimas yra užfiksuotas Biblijoje.
Dabartinėje vakarų Sirijoje, kuri iki tol priklausė Hetitų imperijai, susiformavo siro-hetitų valstybėlės Karchemišas, Bit-Adini (Til Barsipas), Arpadas (Alepas), Samalis, Patina, Hatarika, Hamatas. Šių valstybėlių dinastijos savo kalboms užrašyti naudojo . Aramėjų pagrindinis miestas – Aramas buvo įkurtas į šiaurę nuo dabartinio Damasko. Ilgainiui aramėjų dinastijos įsigalėjo ir siro-hetitų valstybėse. Aramėjai supaprastino finikiečių abėcėlę ir ėmė naudoti jų kalbą. Aramėjų kalba tapo visų Vidurio Rytų komercine kalba bei Persų imperijos oficialia kalba. Šia kalba buvo kalbama beveik 1000 metų ir dar iki šių laikų kai kuriuose kaimuose ties Sirijos-Libano siena galima išgirsti kalbant aramėjiškai.
Tuo pačiu metu Viduržemio jūros pakrantėje (dab. Libanas) susiformavo Finikija. II tūkstantmečio pr. m. e. vis intensyvėjant prekybai Viduržemio jūroje, didesnę reikšmę įgavo Sirijos ir Libano pakrantės miestai: Aradas, Beirutas, Biblas, Sidonas, Tyras ir kt. Čia gyveno finikiečiai, kurie II tūkst. pr. m. e. pabaigoje ėmė intensyviai kolonizuoti Viduržemio jūros salas ir pakrantes, kurdami kolonijas ir konkuruodami su graikais. Pietiniame Sirijos pajūryje susikūrė filistinų miestai-valstybės.
Į Siriją migravę hebrajai nukariavo vietines Palestinos tautas ir įkūrė Izraelio karalystę. X a. pr. m. e. nuo jos atskilo pietinė dalis – Judėja. Be hebrajų Palestinoje viešpatavo ir kitos gentys. Į rytus nuo Jordano gyveno ir savo karalystes turėjo amonitai, moabitai ir edomitai.
Priklausomybės laikotarpis
732 m. pr. m. e. finikiečių ir aramėjų valstybes nukariavo asirai, tačiau 612 m. pr. m. e. atėjo Asirijos žlugimo metas. Siriją į savo valdžią paėmė Nabuchodonosaras iš Babilonijos. 538 m. pr. m. e. krašte įsitvirtino Persijos Achemenidai.
Graikų-romėnų valdymas
333-332 m. pr. m. e. Siriją į savo imperiją įtraukia Aleksandras Didysis.
301 m. pr. m. e. po Aleksandro Didžiojo mirties Sirija atitenka generolui (Aleksandro Didžiojo draugui). Karalystės sostine tapo Damaskas. Į Siriją plūstelėjo didelis skaičius graikų imigrantų. Graikai pastatė daug naujų miestų, taip pat kolonizavo jau esamus. Dėl Sirijos ir Graikijos kultūrų sintezės žymiai išsivystė teisė, filosofija ir kiti mokslai.
Graikų imperiją 64 m. pr. m. e. keičia romėnų imperija. Romėnai jau rado klestinčius miestus: Damaską, Tadmurą (vėliau pervadintą į Palmyrą), Busra ash Sham. Romėnai įkūrė mokesčių sistemą, kuri šalyje egzistavo net iki 1945 metų, be to iki šių dienų yra išlikę ir naudojami nemažai tų laikų akvedukų, kelių bei šulinių.
395 m. dalijantis Romėnų imperijai, imperatorius persikelia į Bizantiją ir pavadina ją Konstantinopoliu (dabartinis Stambulas). Iš ten buvo valdoma ir Sirija, kuri buvo suskaldyta į dvi dalis: Pirmąją Siriją su sostine ir didžiausiu miestu Alepu ir Antrąją Siriją. Antroji Sirija buvo išskirta į dvi sritis: finikiečių pirmąją (didžioji dalis dabartinio Libano) su sostine Taira ir į finikiečių antrąją valdomą iš Damasko. Bizantijos valdymo metu buvo kariaujama su Persų Imperija. Sirija buvo tapusi karo lauku. 611 m. persams pavyksta užkariauti Siriją ir Palestiną.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Senovės Sirija, Kas yra Senovės Sirija? Ką reiškia Senovės Sirija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Senoves Sirija senovine Artimuju Rytu civilizacija dabartines Sirijos Libano Izraelio ir Jordanijos teritorijose Susiformavusi III tukst pr m e ji truko iki krasto islamizacijos 636 m e m Senoves pasaulio civilizacija AmurruSalis Sirija Libanas Izraelis JordanijaTautos semitai amoritai aramejai finikieciai hebrajai ir kt Velesnis pav Sirija LevantasGeografijaPagrindinis straipsnis Didzioji Sirija Senoves Sirija sudare dalį Derlingojo pusmenulio derlingu ir ypac zemdirbystei tinkamu teritoriju Artimuosiuose Rytuose Sis pusmenulis taip pat apeme Senoves Egipta ir Mesopotamija Sirija uzeme vakarine pusmenulio dalį Tai buvo siauras ilgas ruozas issidestes siaures pietu kryptimi Is kitu Derlingojo pusmenulio krastu ji issiskyre tuo kad turejo vertingos medienos isgaunamos is kedro misku Tai buvo viena svarbiausiu Sirijos prekiu Skirtingai nei Mesopotamija ir Egiptas civilizacijos artimai susije su upemis Sirijoje upes nevaidino tokio svarbaus vaidmens Taciau krasto zemdirbystei svarbus buvo Eufrato aukstupis ir keletas mazesniu upiu Jordanas bei Orontas Del ypac dideles geografines krasto įvairoves Sirija buvo dalinama į smulkesnius regionus Tarp ju buvo siaurine Sirija Finikija Filistija pietine Sirija Palestina ir kt PavadinimaiSenoves Sirijai įvardinti buvo naudojami keli skirtingos kilmes terminai tarp kuriu buvo Mesopotamiskos kilmes Amuru egiptietiskos kilmes Recenu ir Kanaanas Manoma kad vietos semitai didziaja dalį krasto vadino pastaruoju zodziu Mesopotamijos gyventojai Sirija vadino Amuru sum MAR TU ak Amurru ir sis terminas reiske didele teritorija į siaures vakarus nuo ju Akado gyventojai dalino isorinį pasaulį į keturis sektorius Be Amurru cia dar buvo Subartu siaureje Elamas vakaruose ir Sumeras pietuose Terminas hieroglifaisrṯnw RecenuḪ3st ḫ3rw Haset Haru Senoves egiptieciai ta patį regiona vadino Recenu ir jis sudare viena is keturiu ju įsivaizduojamo pasaulio daliu kitos trys buvo Libija cia gyveno libiai Nubija cia gyveno nubai ir Egiptas cia gyveno egiptieciai Kartais regionas buvo vadinamas Charu Ḫȝrw ir sis pavadinimas kildinamas nuo vienos cia gyvenusiu tautu churitu Egiptieciai Sirijoje isskyre keleta daliu Siaurine Sirija siauriau Oronto upes jie vadino Aukstutine Recenu Rtnw ḥr y t arba naudojo jai skolinį Amar Pietine dalį jie vadino Dzahi Tik Helenizmo laikotarpyje regionui pradetas taikyti graikiskas pavadinimas Sirija gr Syria Sis pavadinimas kilo iskraipius ryciau buvusios Siaurines Mesopotamijos Asirijos pavadinima Asirais arba sirais gr Syrioi graikai vadino dauguma Artimuju Rytu semitu tautu įskaitant ir Levanto pakrante Kadangi paciai Asirijai veliau pradeti taikyti kiti pavadinimai Sirijos pavadinimas ilgainiui liko apibudinti tik Levantui IstorijaSirijos priesistore Senoves Sirijos istorijaEbla Nagaras MarisAkado imperija gt III uro dinastijaAmoritu miestai valstybes Ugaritas Alalachas Jamchadas Katna Kadesas KarchemisasMitanijos imperijaHetitu imperijaSiro hetitai Aramejai Asirija gt BabilonijaPersija gt MakedonijaSeleukidu imperijaRomos imperija Sirija Sirijos istorija Archeologiniai duomenys apie Sirija siekia pacius seniausius istorinius laikus Regiono teritorijos apgyvendintos jau paleolite o nuo IX tukst pr m e cia suklestejo vieni pirmuju pasaulyje neolito zidiniu Svarbiausios neolito kulturos buvo Halafo kultura siaurinis regionas Jarmuko bei kulturos Palestina V tukstantmetyje pr m e susikure pirmosios nuolatines gyvenvietes kurios jau tada jungesi į prekybiniu keliu sistema Vieni svarbiausiu sio laikotarpio miestu buvo Tel Halafo ir Tel Brako archeologinese vietovese Apie 3500 m pr m e visoje Sirijoje prasidejo Bronzos amzius pabaigoje Sirija apgyvendino semitu gentys kuriu arealas driekesi Tigro slenyje iki pat Kiso miesto pietuose Ju sukurtai kulturai taikomas terminas Jos kurejai kalbejo is kurios ilgainiui issivyste eblaitu kalba Sirija ir akadu kalba Mesopotamija Tuo laikotarpiu pajurio rajonuose jau buvo pletojamas zemes ukis auginamos vynuoges javai amatai gaminamas spalvotas stiklas apdirbami metalai statomi laivai Rytu semitu karalystes Sirijos ir Siaurines Mesopotamijos miestai III tukst pr m e Semitiskos karalystesPagrindiniai straipsniai Ebla Maris ir Nagaras Sirija Mazdaug 2500 m pr m e Sirijos miestus apjunge trys atskiros karalystes Ebla Maris ir Nagaras Jos kalbejo atskirais eblaitu kalbos dialektais savo istorija fiksavo dantirasciu ispazino semitiskus dievus Karalystes klestejo tuo paciu metu kaip Egipto ir Sumeru civilizacijos Didziausia is ju buvo Eblos karalyste kurios centras buvo Eblos miestas isvertus reiskia baltu akmenu miestas Tuometine Sirija garsejo mediena kurios labai truko Artimuosiuose Rytuose ir tekstiles dirbiniais Tai buvo pagrindines prekes kurias eblaitai vezdavo į Sumera Akada Egipta Zinomi bent sesi Eblos valdovai valde nuo mazdaug 2300 m pr m e Per III tukst pr m e siaures rytu Sirijoje aukstutinio Eufrato baseine buvo dar vienas civilizacijos zidinys kur viespatavo miestas valstybe Maris Jis buvo svarbiausias prekybinis Eblos konkurentas Tarp siu dvieju karalysciu Chaburo slenyje buvo įsiterpusi Nagaro karalyste Be ju Sirijoje egzistavo ir smulkesnes karalystes tokios kaip Urkesas Haranas ir kt Tuo laikotarpiu Palestinoje svarbiausias miestas buvo Apie Ebla ir Marį sugriove Akadu imperijos valdovas is Mesopotamijos Naram Sinas taip pat sugriove ir Armana kuris kaip manoma buvo pirminis Alepo miesto pavadinimas Siaurines Sirijos miestai valstybes tapo akadu valstybes dalimi Tai uzbaige ankstyvajį Sirijos civilizacijos klestejimo laikotarpį II tukst pr m e miestai valstybes Sirijos miestai valstybes II tukst pr m e Sirijos karalystes XVIII a pr m e Pagrindiniai straipsniai Amoritai ir Huritai III tukst pr m e pacioje pabaigoje Akado imperija sunaikino tautu kraustymasis kuriame dalyvavo įvairios tautos Visame kraste įsigalejo klajokles semitu gentys amoritai kile is Mario apylinkiu Manoma kad kraustymesi dalyvavo ir churitu gentys kilusios is Urkeso kurios apgyvendino siaures Mesopotamija ir kolonizavo siaurine Sirija Tautu invazijos galutinai baige Sumero ir Akado viespatavima Nuo tada kaimyniniu krastu saltiniuose dabartines Sirijos ir Libano teritorijos pradetos vadinti Amurru t y Amoritu krastas II tukst pr m e Sirijoje ir Libane susiformavo daug prekybiniu semitu miestu valstybiu Svarbiausi tarp ju siaurineje Sirijoje buvo Ugaritas Jamchadas Alepas Katna Hamatas Kadesas Alalachas Karchemisas Maris ir kt Jau tuo metu pakranteje susiformavo ankstyvieji finikieciu miestai Tyras Biblas Sidonas ir kiti Palestinoje svarbiausi miestai buvo Pela Megidas Jerichas Jeruzale Gaza Rabat Amonas ir kt Visos sios karalystes klestejo deka pelningos prekybos su Mesopotamija ir Egiptu Taciau vietos karalystes niekuomet nesusivienijo į didesnį valstybinį junginį todel per II tukst pr m e jos neretai buvo priklausomos nuo stipresniu kaimynu Apie 1800 m pr m e siaures rytineje Sirijos dalyje trumpam įsitvirtino asirai kartu su karaliumi Apie 1600 m pr m e siaurine Sirija uzkariavo Hetitu imperija Apie 1500 m pr m e didele dalį senoves Sirijos valde Mitanijos karalyste is Chaburo slenio Tuo pat metu pietine Sirijos dalį prisijunge Apie XIV a pr m e Sirijos miestai tapo buferine zona tarp Hetitu imperijos ir Naujosios Egipto karalystes del kurios abi nesutare Musis prie Kadeso 1274 m pr m e dalinai issprende sį konflikta tarp dvieju tuometiniu galybiu ir padalino Sirija į dvi politines ir kulturines įtakos sferas pietineje dalyje įsigalejo Egiptas o siaurineje hetitai Karalystes Sirija apie 1180 700 m pr m e Pagrindiniai straipsniai siro hetitai finikieciai aramejai ir Izraelio karalyste Apytikriai 1180 700 m pr m e laikotarpiu buvo vienas didziausiu Senoves Sirijos suklestejimo laikotarpiu Jo pradzia zymejo Hetitu ir Egipto imperiju zlugimas kas leido atsikurti nepriklausomoms karalystems XII a pr m e Sirijoje zymejo nauja tautu migraciju banga Is rytu į regiona migravo aramejai kurie apgyvendino didele dalį anksciau Hetitu imperijai priklausiusiu teritoriju Is juros puses regiono pakrantes apgyvendino pirmiausia indoeuropieciai filistinai Is pietu t y is Egipto į Palestina migravo hebrajai kuriu migracija ir įsitvirtinimas yra uzfiksuotas Biblijoje Dabartineje vakaru Sirijoje kuri iki tol priklause Hetitu imperijai susiformavo siro hetitu valstybeles Karchemisas Bit Adini Til Barsipas Arpadas Alepas Samalis Patina Hatarika Hamatas Siu valstybeliu dinastijos savo kalboms uzrasyti naudojo Arameju pagrindinis miestas Aramas buvo įkurtas į siaure nuo dabartinio Damasko Ilgainiui arameju dinastijos įsigalejo ir siro hetitu valstybese Aramejai supaprastino finikieciu abecele ir eme naudoti ju kalba Arameju kalba tapo visu Vidurio Rytu komercine kalba bei Persu imperijos oficialia kalba Sia kalba buvo kalbama beveik 1000 metu ir dar iki siu laiku kai kuriuose kaimuose ties Sirijos Libano siena galima isgirsti kalbant aramejiskai Tuo paciu metu Vidurzemio juros pakranteje dab Libanas susiformavo Finikija II tukstantmecio pr m e vis intensyvejant prekybai Vidurzemio juroje didesne reiksme įgavo Sirijos ir Libano pakrantes miestai Aradas Beirutas Biblas Sidonas Tyras ir kt Cia gyveno finikieciai kurie II tukst pr m e pabaigoje eme intensyviai kolonizuoti Vidurzemio juros salas ir pakrantes kurdami kolonijas ir konkuruodami su graikais Pietiniame Sirijos pajuryje susikure filistinu miestai valstybes Į Sirija migrave hebrajai nukariavo vietines Palestinos tautas ir įkure Izraelio karalyste X a pr m e nuo jos atskilo pietine dalis Judeja Be hebraju Palestinoje viespatavo ir kitos gentys Į rytus nuo Jordano gyveno ir savo karalystes turejo amonitai moabitai ir edomitai Priklausomybes laikotarpis 732 m pr m e finikieciu ir arameju valstybes nukariavo asirai taciau 612 m pr m e atejo Asirijos zlugimo metas Sirija į savo valdzia paeme Nabuchodonosaras is Babilonijos 538 m pr m e kraste įsitvirtino Persijos Achemenidai Graiku romenu valdymas Pagrindiniai straipsniai Helenizmas ir Sirija Romos provincija 333 332 m pr m e Sirija į savo imperija įtraukia Aleksandras Didysis 301 m pr m e po Aleksandro Didziojo mirties Sirija atitenka generolui Aleksandro Didziojo draugui Karalystes sostine tapo Damaskas Į Sirija plustelejo didelis skaicius graiku imigrantu Graikai pastate daug nauju miestu taip pat kolonizavo jau esamus Del Sirijos ir Graikijos kulturu sintezes zymiai issivyste teise filosofija ir kiti mokslai Graiku imperija 64 m pr m e keicia romenu imperija Romenai jau rado klestincius miestus Damaska Tadmura veliau pervadinta į Palmyra Busra ash Sham Romenai įkure mokesciu sistema kuri salyje egzistavo net iki 1945 metu be to iki siu dienu yra islike ir naudojami nemazai tu laiku akveduku keliu bei suliniu 395 m dalijantis Romenu imperijai imperatorius persikelia į Bizantija ir pavadina ja Konstantinopoliu dabartinis Stambulas Is ten buvo valdoma ir Sirija kuri buvo suskaldyta į dvi dalis Pirmaja Sirija su sostine ir didziausiu miestu Alepu ir Antraja Sirija Antroji Sirija buvo isskirta į dvi sritis finikieciu pirmaja didzioji dalis dabartinio Libano su sostine Taira ir į finikieciu antraja valdoma is Damasko Bizantijos valdymo metu buvo kariaujama su Persu Imperija Sirija buvo tapusi karo lauku 611 m persams pavyksta uzkariauti Sirija ir Palestina