Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Senovės Peru
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Ikikolumbinės Amerikos regionas Andes | |
|---|---|
| Šalis | Kolumbija, Ekvadoras, Bolivija, Čilė, Argentina |
| Tautos | |
| Valstybės | Močė, Tiahuanakas, Čimu, Tautinsujus ir kt. |
Senovės Peru (dar „Ikikolumbinė Peru“, Andų civilizacija) – senovinė civilizacija Amerikos žemyne, Andų srityje klestėjusi nuo II tūkst. pr. m. e. iki XVI a., kuomet buvo užkariauta ispanų. Ją sudarė daug skirtingų kultūrų, kurios neretai įvardijamos atskiromis civilizacijomis: Čavinas, Naska, Močė, Varis, Tiuanakas, Čimoras, inkai, ir kt.
Nepaisant to, kad civilizacija vadinama Senovės Peru, jos teritorija apėmė ne tik dabartinės Peru (jos vakarinės dalies) teritoriją, bet ir daug kitų dabartinių valstybių, kurios yra kultūriniame Andų regione. Tai – vakarų Kolumbija, Ekvadoras, Bolivija, šiaurės ir vidurio Čilė, vakarų Argentina.
Geografija
Istorinis Andų regionas užima didelę teritoriją Pietų Amerikos žemyno vakaruose, tęsdamasis nuo Kolumbijos šiaurėje iki Čilės pietuose. Jis beveik sutampa su Andų kalnų sistema.
Rytuose regionas lietėsi su skirtingais Pietų Amerikos regionais, kurie neišvystė aukštų ikikolumbinių kultūrų ir civilizacijų. Čia yra tokie regionai (iš šiaurės į pietus) kaip Ljanosas, Amazonija, Gran Čiakas, Pampos. Šiaurėje regionas lietėsi su Sąsmaukos-Kolumbijos zona, pietuose jis perėjo į Patagoniją.
Gamtos sąlygos regione labai įvairios. Visas regionas išilgai gali būti dalinamas į dvi pagrindines teritorijas. Tai yra siauras pakrantės ruožas kosta (isp. costa) ir kalnų teritorija altiplana. Civilizacija prasidėjo kostos regione, bet vėliau persikėlė į kalnų regionus.
Paprastai yra išskiriamos 6 pagrindinės Andų ekosistemos, kurių gyventojai pasižymėjo skirtingu gyvenimo būdu (pavadinimai kečujų kalba):
- Čiala (Chala) – pakrantės dykumų teritorijos
- Yunga (Junga) – tropinio klimato teritorijos pakrantėse ir slėniuose. Šiose zonose augo beveik visos grūdinės kultūros (pirmiausia kukurūzai), vaisiai, koka. Jungos regionas plyti didžiulėse teritorijose Peru, Bolivijoje, Argentinoje.
- Kečua (Quechua) – aukštingumas iki 3000 m. Auginami kukurūzai, moliūgai, pomidorai, papaja.
- Suni – aukštingumas iki 4000 m. Čia nebeauga kukurūzai, tačiau vietos tinkamos šakniavaisiams (bulvėms) ir kinoa.
- Puna – aukštingumas iki 4800 m. Teritorijos naudojamos daugiausia gyvulininkystei. Čia buvo prijaukintos lamos, alpakos.
- Chanka (Janca) – aukštingumas nuo 4800 m. Negyvenamos teritorijos, aptrauktos amžino įšalo.
Kultūriniai regionai
Nepaisant didžiulių teritorijų ir ypač sudėtingo susisiekimo, visa Senovės Peru turėjo bendrus kultūrinius bruožus. Tai leidžia visą regioną laikyti viena civilizacija. Pvz., visų senovės Peru kultūrų visuomenėse labai svarbus socialinis vienetas buvo ayllu, išplėstinė šeima, kurių kiekviena išpažino savo dievą, rūpinosi išgyvenimu, netgi turėjo savo šventyklas.
Nepaisant kultūrinės vienybės, dėl geografinių skirtumų, Senovės Peru labai ryškūs atskiri regioniniai bruožai, buvo išvystyti atskirų tautų ir kultūrų. Atskiri sub-regionai šioje teritorijoje vystėsi politiškai ir dažniausiai kultūriškai nepriklausomai, turėjo savo valstybes, ir iki Inkų imperijos laikų XV a. nebuvo suvienyti į vieną valstybę. Svarbiausi sub-regionai buvo Centrinis ir Centro-pietų, kur prasidėjo civilizacija, kuri vėliau plito į šiaurę ir pietus.
Paprastai išskiriami 6 kultūriniai regionai:
- Andų Tolimoji šiaurė – dabartinėje Kolumbijoje, kur suklestėjo muiskų kultūra.
- Šiauriniai Andai
- Centriniai Andai – svarbiausias regionas dabartinės Peru vakarinėje dalyje, kur klestėjo seniausia Čavino kultūra, kur egzistavo garsiausios Senovės Peru kultūros. Šis regionas skaidomas į dar smulkesnius regionus.
- Centro-pietiniai Andai – kitas svarbus regionas su Titikakos ežeru (dabartinė Bolivija, pietų Peru, šiaurės Čilė), kur nuo labai senų laikų klestėjo Tiuanako miestas.
- – regionas dabartinės šiaurės Čilės pietinėje dalyje ir šiaurės vakarų Argentinoje. Jis artimai susijęs su diagitų kultūra.
- – dabartinėje vidurio Čilėje, kur klestėjo Araukanų kultūra.
Istorija
| Senovės Peru istorija |
| |
| Ankstyvasis akiratis: Čavinas |
| Ankstyvoji tarpinė grandis: |
| , Močė, Rekuajus, Lima, Naska, Parakasas, Tiahuanakas |
| Vidurinysis akiratis: |
| Varis, Tiahuanakas |
| Vėlyvoji tarpinė grandis: |
| Čimu, Činčai, Čankai, Čačapoja, Huankai, Inkai, Aimarai, Muiskai, Kanjariai, Diagitai, Araukanai |
| Vėlyvasis akiratis: Tautinsujus |
| Peru užkariavimas |
| Peru, , , Ekvadoras, Čilė, Argentina |
| Andų regionai |
| Tolimoji šiaurė, Šiaurė, Centras, Centro-pietūs, , |
Nepaisant to, kad atskiri regionai sukūrė skirtingus politinius vienetus ir vystėsi savarankiškai, visai Senovės Peru istorijai yra taikoma vieninga chronologija. Laikotarpiai čia vadinami akiračiais (horizontes).
Ikikeraminis laikotarpis
Archeologiniai tyrimai rodo žmogaus kultūros pėdsakus Andų teritorijoje, datuojamus maždaug 10000 m. pr. m. e. (Čiljono slėnis). Spėjama, kad apie tokį laiką indėnai turėjo pasiekti pietinį Andų pakraštį Ugnies Žemėje, taip pabaigdami procesą.
Apie 10 tūkst. m. pr. m. e. prasidėjus neolitui žmonės pradėjo tobulinti audimą, žvejybą ir sodininkystę. Yra rasta to laikotarpio akmeninių įrankių ir akmeninių šventyklų likučių.
Tuo metu suklestėjo atskiros Andų priešistorinės kultūros. Žymiausi tarp jų buvo uolų tapybos pavyzdžiai Ajakučo (Ayacucho) miesto apylinkėse ir Laurikoča olose Maranjono ištakose pavyzdžiai (atrasta 1957 m.). Čilėje, Arikos slėnyje 8000–2000 m. pr. m. e. klestėjo , kuri buvo seniausia pasaulio kultūra mumifikavusi mirusiuosius. Tolimojoje šiaurėje, dabartinėje Kolumbijoje, tuo metu klestėjo San Agustino kultūra.
Ypač svarbi buvo Norte Čiko kultūra su centru Karalyje, jau III tūkstantmetyje pr. m. e. stačiusi masyvias piramides ir miestus, nors keramikos išvysčiusi dar nebuvo.
Keraminis laikotarpis
Keramikos išradimas Andų regione suteikė naują pagreitį kultūros vystymuisi. Pirmoji keramika buvo išrasta apie 4000 m. pr. m. e. Šiaurės regione (Ekvadore), ir priklausė .
Maždaug tuo pat metu (4000 m. pr. m. e.) dabartinės Peru teritorijoje pradėtos kultivuoti pupelės, prijaukintos lamos. Šie žemės ūkio pasiekimai plito į kitus regionus. Pvz., pietinius Andus jie pasiekė apie 2000 m. pr. m. e.
Pirminis laikotarpis
Ankstyvasis akiratis
Maždaug IX a. pr. m. e. Centro regione išaugo pirmoji civilizuota kultūra – Čavinas, kurios centras buvo Čavin de Uantaro miestas. Čavino žmonės statė šventyklas, garbino jaguarą (nors tose vietose jaguarai nesiveisia). Ši kultūra išplito po visą Centro regioną, nešdama kultūrinius pasiekimus tolyn.
Ankstyvoji tarpinė grandis
Pagrindiniai straipsniai: Naskos kultūra, Parakaso kultūra, Močės kultūra, Rekuajaus kultūra, Tiuanakas
Paskutiniaisiais amžiais pr. m. e. Čavino kultūra davė pradžią daug kitų kultūrų Centro pakrantės regione. Jos suklestėjo atskiruose upių slėniuose ir buvo viena nuo kitos atskirtos dykumų.
Šiaurinėje dalyje klestėjo Močės kultūra, garsėjusi puikia keramika, piešiniais. Pietuose klestėjo Naskos kultūra, kurios atstovai kūrė Naskos piešinius, milžiniškus geoglifus, matomus tik iš lėktuvo. III a. pr. m. e. susiformavusios Parakaso kultūros žmonės mumifikavo mirusiuosius ir audė labai dailius audinius. Čia pirmiausia greta medvilnės, audiniams pradėta naudoti ir vikunijų vilna.
Tuo pat metu Centro-pietų regione suklestėjo Tiuanako miestas.
Vidurinysis akiratis
Po ilgo atskirų kultūrų klestėjimo laikotarpio, kultūriniai centrai pajūrio regione nunyko. Spėjama, kad to priežastimi buvo El Ninjo fenomenas. Kultūra kėlėsi į rytus, į kalnuotus regionus. Nuo maždaug VII a. atskiros kultūros buvo konsoliduotos į dideles imperijas. Jos plėtė savo kultūrinę hegemoniją.
Visas Centro regionas buvo suvienytas Vario kultūros, o visas Centro-pietų regionas – Tiuanako kultūros. Tos dvi imperijos klestėjo vienu metu.
Vėlyvoji tarpinė grandis
Pagrindiniai straipsniai: Čimoras, Činčai, Muiskai, Araukanai, Čankai, Čačapojo kultūra, Huankai, Kuskas
Apie 1000 m. abi imperijos suiro, vėl duodamos pradžią smulkesnėms kultūroms, suklestėjusioms tiek pajūryje, tiek kalnuose.
Svarbiausia ir didžiausia jų buvo Čimoro valstybė su sostine Čančane. Centro-pietų regione klestėjo aimarų valstybėlės, savo valstybes sukūrė ir į regioną migravę čankai. Peru kalnuose, slėniuose, klestėjo Čačapojo, Huankų, Kusko valstybėlės.
Šiuo laikotarpiu senovės Peru kultūra pirmą kartą išėjo iš Centro ir Centro-pietų regionų, plisdama tolyn į šiaurę ir į pietus. Tolimojoje šiaurėje ji davė pradžią muiskų kultūrai, o – araukanų kultūrai.
Vėlyvasis akiratis
XV a. viduryje viena iš mažų kalnų valstybėlių su sostine Kusko mieste pradėjo plėsti savo teritorijas. Šios valstybės valdovai buvo tituluojami inkais, iš ko kilo ir visos šalies bei tautos pavadinimas.
Inkų valdovai ilgainiui užkariavo gretimas kalnų valstybes Centro regione, o vėliau ėmė plėstis į šiaurę ir į pietus, sukurdami inkų imperiją. Ši imperija suvienijo beveik visą Andų civilizacijos teritoriją, ir valdė daugybę tautų, tarp jų ir Araukanus Tolimuosiuose pietuose. Vienintelė jų neužkariauta kultūra buvo muiskai Tolimojoje šiaurėje.
Inkai puikiai organizavo imperijos valdymą, tiesė kelius. Jie perėmė užkariautųjų kraštų kultūrą, iš jos sukurdami unikalią inkų kultūrą.
Peru užkariavimas
Visuomenė
| Senovės civilizacija: Senovės Peru Tiuanakas, Močė, Inkai |
| Istorija |
| : |
| , , |
| : |
| Raštas, Keliai |
Pagrindinis straipsnis:
Menas
Pagrindiniai straipsniai: , ,
Mokslas
Raštas
Skirtingai nei dauguma senųjų civilizacijų, Senovės Peru tautos nesukūrė įprastos rašto sistemos. Vienintelis raštas, kurį naudojo inkai, buvo mazgaraštis kipu, skirtas fiksuoti skaičiams ir daiktams, tačiau neleidžiantis užrašyti kalbos.
Yra hipotezių, kad kai kurios Andų tautos naudojo rašto sistemas, tačiau nėra nustatyta, ar tai yra raštas, ar tiesiog ornamentai. Kaip pavyzdys galėtų būti močikų pupelių raštas, Čimoro ornamentai ar languotos tekstilės ornamentai.
Civilizacijos ypatumai
Senovės Peru civilizacija išvystė labai aukštus meno, kultūros pasiekimus, neturėdama daugybės techninių-buitinių pagrindų, kurie ilgai laikyti svarbiausia civilizacijos sąlyga Vakaruose. Pvz., Senovės Peru kultūros buvo žalvario amžiaus ir nenaudojo geležies, nors jo kalnuose yra daugybė. Vietoj to buvo labai išvystytas aukso ir sidabro apdirbimas. Taip pat buvo neišrastas ratas ir rašto sistema.
Skirtingai nei kitos Amerikos cizilizacijos, Mezoamerikos, gyventojai, Andų civilizacijos atstovai buvo prijaukinę daug gyvulių, kuriuos naudojo buityje. Svarbiausi jų buvo lama, alpaka, nutrija ir šinšila. Skirtingai nei visos kitos pasaulio civilizacijos, Senovės Peru nebuvo pagrindinės grūdinės kultūros (nors kukurūzus jie naudojo). Pagrindinis angliavandenių šaltinis čia buvo įvairūs šakniavaisiai, pirmiausia bulvės ir manijokai.
Taip pat skaitykite
- Pietų Amerikos istorija
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Senovės Peru, Kas yra Senovės Peru? Ką reiškia Senovės Peru?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Ikikolumbines Amerikos regionas AndesSalis Kolumbija Ekvadoras Bolivija Cile ArgentinaTautosValstybes Moce Tiahuanakas Cimu Tautinsujus ir kt Senoves Peru dar Ikikolumbine Peru Andu civilizacija senovine civilizacija Amerikos zemyne Andu srityje klestejusi nuo II tukst pr m e iki XVI a kuomet buvo uzkariauta ispanu Ja sudare daug skirtingu kulturu kurios neretai įvardijamos atskiromis civilizacijomis Cavinas Naska Moce Varis Tiuanakas Cimoras inkai ir kt Nepaisant to kad civilizacija vadinama Senoves Peru jos teritorija apeme ne tik dabartines Peru jos vakarines dalies teritorija bet ir daug kitu dabartiniu valstybiu kurios yra kulturiniame Andu regione Tai vakaru Kolumbija Ekvadoras Bolivija siaures ir vidurio Cile vakaru Argentina GeografijaPagrindinis straipsnis Andai Istorinis Andu regionas uzima didele teritorija Pietu Amerikos zemyno vakaruose tesdamasis nuo Kolumbijos siaureje iki Ciles pietuose Jis beveik sutampa su Andu kalnu sistema Rytuose regionas lietesi su skirtingais Pietu Amerikos regionais kurie neisvyste aukstu ikikolumbiniu kulturu ir civilizaciju Cia yra tokie regionai is siaures į pietus kaip Ljanosas Amazonija Gran Ciakas Pampos Siaureje regionas lietesi su Sasmaukos Kolumbijos zona pietuose jis perejo į Patagonija Gamtos salygos regione labai įvairios Visas regionas isilgai gali buti dalinamas į dvi pagrindines teritorijas Tai yra siauras pakrantes ruozas kosta isp costa ir kalnu teritorija altiplana Civilizacija prasidejo kostos regione bet veliau persikele į kalnu regionus Paprastai yra isskiriamos 6 pagrindines Andu ekosistemos kuriu gyventojai pasizymejo skirtingu gyvenimo budu pavadinimai kecuju kalba Ciala Chala pakrantes dykumu teritorijos Yunga Junga tropinio klimato teritorijos pakrantese ir sleniuose Siose zonose augo beveik visos grudines kulturos pirmiausia kukuruzai vaisiai koka Jungos regionas plyti didziulese teritorijose Peru Bolivijoje Argentinoje Kecua Quechua aukstingumas iki 3000 m Auginami kukuruzai moliugai pomidorai papaja Suni aukstingumas iki 4000 m Cia nebeauga kukuruzai taciau vietos tinkamos sakniavaisiams bulvems ir kinoa Puna aukstingumas iki 4800 m Teritorijos naudojamos daugiausia gyvulininkystei Cia buvo prijaukintos lamos alpakos Chanka Janca aukstingumas nuo 4800 m Negyvenamos teritorijos aptrauktos amzino įsalo Andu teritorija ir sub regionaiKulturiniai regionaiNepaisant didziuliu teritoriju ir ypac sudetingo susisiekimo visa Senoves Peru turejo bendrus kulturinius bruozus Tai leidzia visa regiona laikyti viena civilizacija Pvz visu senoves Peru kulturu visuomenese labai svarbus socialinis vienetas buvo ayllu isplestine seima kuriu kiekviena ispazino savo dieva rupinosi isgyvenimu netgi turejo savo sventyklas Nepaisant kulturines vienybes del geografiniu skirtumu Senoves Peru labai ryskus atskiri regioniniai bruozai buvo isvystyti atskiru tautu ir kulturu Atskiri sub regionai sioje teritorijoje vystesi politiskai ir dazniausiai kulturiskai nepriklausomai turejo savo valstybes ir iki Inku imperijos laiku XV a nebuvo suvienyti į viena valstybe Svarbiausi sub regionai buvo Centrinis ir Centro pietu kur prasidejo civilizacija kuri veliau plito į siaure ir pietus Paprastai isskiriami 6 kulturiniai regionai Andu Tolimoji siaure dabartineje Kolumbijoje kur suklestejo muisku kultura Siauriniai Andai Centriniai Andai svarbiausias regionas dabartines Peru vakarineje dalyje kur klestejo seniausia Cavino kultura kur egzistavo garsiausios Senoves Peru kulturos Sis regionas skaidomas į dar smulkesnius regionus Centro pietiniai Andai kitas svarbus regionas su Titikakos ezeru dabartine Bolivija pietu Peru siaures Cile kur nuo labai senu laiku klestejo Tiuanako miestas regionas dabartines siaures Ciles pietineje dalyje ir siaures vakaru Argentinoje Jis artimai susijes su diagitu kultura dabartineje vidurio Cileje kur klestejo Araukanu kultura IstorijaSenoves Peru istorijaAnkstyvasis akiratis CavinasAnkstyvoji tarpine grandis Moce Rekuajus Lima Naska Parakasas TiahuanakasVidurinysis akiratis Varis TiahuanakasVelyvoji tarpine grandis Cimu Cincai Cankai Cacapoja Huankai Inkai Aimarai Muiskai Kanjariai Diagitai AraukanaiVelyvasis akiratis TautinsujusPeru uzkariavimasPeru Ekvadoras Cile ArgentinaAndu regionaiTolimoji siaure Siaure Centras Centro pietus Pagrindinis straipsnis Peru kulturos periodai Nepaisant to kad atskiri regionai sukure skirtingus politinius vienetus ir vystesi savarankiskai visai Senoves Peru istorijai yra taikoma vieninga chronologija Laikotarpiai cia vadinami akiraciais horizontes Ikikeraminis laikotarpis Archeologiniai tyrimai rodo zmogaus kulturos pedsakus Andu teritorijoje datuojamus mazdaug 10000 m pr m e Ciljono slenis Spejama kad apie tokį laika indenai turejo pasiekti pietinį Andu pakrastį Ugnies Zemeje taip pabaigdami procesa Apie 10 tukst m pr m e prasidejus neolitui zmones pradejo tobulinti audima zvejyba ir sodininkyste Yra rasta to laikotarpio akmeniniu įrankiu ir akmeniniu sventyklu likuciu Tuo metu suklestejo atskiros Andu priesistorines kulturos Zymiausi tarp ju buvo uolu tapybos pavyzdziai Ajakuco Ayacucho miesto apylinkese ir Laurikoca olose Maranjono istakose pavyzdziai atrasta 1957 m Cileje Arikos slenyje 8000 2000 m pr m e klestejo kuri buvo seniausia pasaulio kultura mumifikavusi mirusiuosius Tolimojoje siaureje dabartineje Kolumbijoje tuo metu klestejo San Agustino kultura Ypac svarbi buvo Norte Ciko kultura su centru Karalyje jau III tukstantmetyje pr m e staciusi masyvias piramides ir miestus nors keramikos isvysciusi dar nebuvo Keraminis laikotarpis Keramikos isradimas Andu regione suteike nauja pagreitį kulturos vystymuisi Pirmoji keramika buvo israsta apie 4000 m pr m e Siaures regione Ekvadore ir priklause Mazdaug tuo pat metu 4000 m pr m e dabartines Peru teritorijoje pradetos kultivuoti pupeles prijaukintos lamos Sie zemes ukio pasiekimai plito į kitus regionus Pvz pietinius Andus jie pasieke apie 2000 m pr m e Pirminis laikotarpis Cavino kulturaAnkstyvasis akiratis Pagrindinis straipsnis Cavino kultura Mazdaug IX a pr m e Centro regione isaugo pirmoji civilizuota kultura Cavinas kurios centras buvo Cavin de Uantaro miestas Cavino zmones state sventyklas garbino jaguara nors tose vietose jaguarai nesiveisia Si kultura isplito po visa Centro regiona nesdama kulturinius pasiekimus tolyn Ankstyvoji tarpine grandis Pagrindiniai straipsniai Naskos kultura Parakaso kultura Moces kultura Rekuajaus kultura Tiuanakas Paskutiniaisiais amziais pr m e Cavino kultura dave pradzia daug kitu kulturu Centro pakrantes regione Jos suklestejo atskiruose upiu sleniuose ir buvo viena nuo kitos atskirtos dykumu Siaurineje dalyje klestejo Moces kultura garsejusi puikia keramika piesiniais Pietuose klestejo Naskos kultura kurios atstovai kure Naskos piesinius milziniskus geoglifus matomus tik is lektuvo III a pr m e susiformavusios Parakaso kulturos zmones mumifikavo mirusiuosius ir aude labai dailius audinius Cia pirmiausia greta medvilnes audiniams pradeta naudoti ir vikuniju vilna Tuo pat metu Centro pietu regione suklestejo Tiuanako miestas Vario ir Tihuanako kulturosVidurinysis akiratis Vario kulturos keramikaPagrindinis straipsnis Vario kultura Po ilgo atskiru kulturu klestejimo laikotarpio kulturiniai centrai pajurio regione nunyko Spejama kad to priezastimi buvo El Ninjo fenomenas Kultura kelesi į rytus į kalnuotus regionus Nuo mazdaug VII a atskiros kulturos buvo konsoliduotos į dideles imperijas Jos plete savo kulturine hegemonija Visas Centro regionas buvo suvienytas Vario kulturos o visas Centro pietu regionas Tiuanako kulturos Tos dvi imperijos klestejo vienu metu Velyvosios tarpines grandies kulturosVelyvoji tarpine grandis Cimoro sostine Cancanas Pagrindiniai straipsniai Cimoras Cincai Muiskai Araukanai Cankai Cacapojo kultura Huankai Kuskas Apie 1000 m abi imperijos suiro vel duodamos pradzia smulkesnems kulturoms suklestejusioms tiek pajuryje tiek kalnuose Svarbiausia ir didziausia ju buvo Cimoro valstybe su sostine Cancane Centro pietu regione klestejo aimaru valstybeles savo valstybes sukure ir į regiona migrave cankai Peru kalnuose sleniuose klestejo Cacapojo Huanku Kusko valstybeles Siuo laikotarpiu senoves Peru kultura pirma karta isejo is Centro ir Centro pietu regionu plisdama tolyn į siaure ir į pietus Tolimojoje siaureje ji dave pradzia muisku kulturai o araukanu kulturai Inku imperijaVelyvasis akiratis Macu Pikcu miestasPagrindinis straipsnis Inku imperija XV a viduryje viena is mazu kalnu valstybeliu su sostine Kusko mieste pradejo plesti savo teritorijas Sios valstybes valdovai buvo tituluojami inkais is ko kilo ir visos salies bei tautos pavadinimas Inku valdovai ilgainiui uzkariavo gretimas kalnu valstybes Centro regione o veliau eme plestis į siaure ir į pietus sukurdami inku imperija Si imperija suvienijo beveik visa Andu civilizacijos teritorija ir valde daugybe tautu tarp ju ir Araukanus Tolimuosiuose pietuose Vienintele ju neuzkariauta kultura buvo muiskai Tolimojoje siaureje Inkai puikiai organizavo imperijos valdyma tiese kelius Jie pereme uzkariautuju krastu kultura is jos sukurdami unikalia inku kultura Peru uzkariavimas Pagrindinis straipsnis Peru uzkariavimas VisuomeneSenoves civilizacija Senoves Peru Tiuanakas Moce InkaiIstorija Rastas Keliai Pagrindinis straipsnis MenasPagrindiniai straipsniai MokslasRastasSkirtingai nei dauguma senuju civilizaciju Senoves Peru tautos nesukure įprastos rasto sistemos Vienintelis rastas kurį naudojo inkai buvo mazgarastis kipu skirtas fiksuoti skaiciams ir daiktams taciau neleidziantis uzrasyti kalbos Yra hipoteziu kad kai kurios Andu tautos naudojo rasto sistemas taciau nera nustatyta ar tai yra rastas ar tiesiog ornamentai Kaip pavyzdys galetu buti mociku pupeliu rastas Cimoro ornamentai ar languotos tekstiles ornamentai Civilizacijos ypatumaiSenoves Peru civilizacija isvyste labai aukstus meno kulturos pasiekimus neturedama daugybes techniniu buitiniu pagrindu kurie ilgai laikyti svarbiausia civilizacijos salyga Vakaruose Pvz Senoves Peru kulturos buvo zalvario amziaus ir nenaudojo gelezies nors jo kalnuose yra daugybe Vietoj to buvo labai isvystytas aukso ir sidabro apdirbimas Taip pat buvo neisrastas ratas ir rasto sistema Skirtingai nei kitos Amerikos cizilizacijos Mezoamerikos gyventojai Andu civilizacijos atstovai buvo prijaukine daug gyvuliu kuriuos naudojo buityje Svarbiausi ju buvo lama alpaka nutrija ir sinsila Skirtingai nei visos kitos pasaulio civilizacijos Senoves Peru nebuvo pagrindines grudines kulturos nors kukuruzus jie naudojo Pagrindinis angliavandeniu saltinis cia buvo įvairus sakniavaisiai pirmiausia bulves ir manijokai Taip pat skaitykitePietu Amerikos istorija Sis straipsnis apie senoves Peru yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį