Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Senovės Kartagina finik 𐤒𐤓𐤕 𐤇𐤃𐤔𐤕 Qart ḥadašt miestas valstybė ir vėliau apie jį išaugusi imperija Šiaurės Afrikoje Gyvav
Senovės Kartagina
Senovės Kartagina (finik. 𐤒𐤓𐤕𐤟𐤇𐤃𐤔𐤕 = Qart-ḥadašt) – miestas-valstybė ir vėliau apie jį išaugusi imperija Šiaurės Afrikoje. Gyvavo nuo IX a. pr. m. e. iki 146 m. pr. m. e., kai buvo sunaikinta romėnų.
| 𐤒𐤓𐤕𐤟𐤇𐤃𐤔𐤕 Kartagina | ||||
| buvusi valstybė | ||||
| ||||
|
| ||||
| Kartaginos valdos 264 m. pr. m. e. | ||||
| Sostinė | Kartagina | |||
| Kalbos | finikiečių/, , sen. graikų | |||
| Valdymo forma | monarchija, respublika | |||
| Era | antika | |||
| - Įkurta | 814 m. pr. m. e. m. | |||
| - Sunaikinta | 146 m. pr. m. e. m. | |||
| Valiuta | ||||
Istorija
Apie 814 m. pr. m. e. finikiečių jūreiviai ir pirkliai iš Tyro miesto Levante įkūrė prekybos punktą, kuris pamažu virto Kartaginos miestu. Pasak legendos, miestą įkūrė karalienė Eliza (arba Didona), priversta bėgti iš Tyro, kai jos vyrą Ašerbą nužudė jos brolis Pigmalionas. Miestas tapo svarbiu strateginiu punktu prie Viduržemio jūros, kurioje prekybinius kelius plėtojo finikiečiai. IV a. pr. m. e. Finikiją nusiaubė Asirija bei Senovės Persija, tad Kartagina tapo svarbiausiu finikiečių miestu ir ėmėsi globoti po Viduržemio jūros pakrantes pasklidusias kolonijas. Galimas dalykas, kad į miestą suplūdo daug pabėgėlių iš Levanto. 654 pr. pr. m. e. Kartagina įkūrė Ebūzos koloniją Balearų salose. Per karus su berberais ir kartaginiečiai užėmė žemes Afrikos vakarinėje dalyje palei visą Viduržemio jūrą.
Priešingai, nei kitos finikiečių kolonijos, Kartagina augo ne tik kaip jūrinės prekybos centras, bet tapo svarbiu Afrikos žemyno prekybiniu mazgu. Kartaginos gyventojai, patirdami nemažą graikų bei Afrikos tautų įtaką palaipsniui sukūrė savo kultūrą ir pradėti vadinti .V a. pr. m. e. kartaginiečių keliautojų ir prekiautojų (Hanono Jūrininko, ) ekspedicijos Vakarų Afrikoje pasiekė Senegalo upės žiotis ir Gvinėjos įlanką, Šiaurės vakarų Europoje – Bretanę ir galbūt Airiją. Kartaginiečiai prekiavo Sicilijos geležimi ir sidabru, Afrikos auksu, dramblio kaulu, laukiniais gyvūnais, juodaodžiais vergais, vynu, grūdais, aliejumi, amatininkų gaminiais.
VI–V a. pr. m. e. susiklostė Kartaginos valstybės sistema, ypač, kai miestą ėmė valdyti Magonidų dinastija. Įstatymų leidžiamoji valdžia priklausė Seniūnų tarybai ir nuolat veikiančiai Dešimties tarybai, kurią sudarė iš Seniūnų tarybos renkami nariai. Aukščiausia vykdomoji valdžia priklausė Seniūnų tarybos renkamiems 2 magistratams – sufetams, kurie 1 metus valdė kartu. Teoriškai kiekvienas laisvas Kartaginos žmogus galėjo būti renkamas Seniūnų tarybos nariu. Faktiškai reali valdžia Kartaginoje priklausė kelioms kilmingiausioms ir turtingiausioms šeimoms. Kartagina ypač plėstis pradėjo valdant (550–530 m. pr. m. e.), kai ėmė viešpatauti vakarinėse Viduržemio jūros pakrantėse. Kartaginos karo vadai buvo renkami piliečių susirinkime, o kariaudavo samdyta kariuomenė, surinkta daugiausia iš numidų ir libių.
~534 m. pr. m. e. kartaginiečiai su etruskais prie Alalijos (Korsikos sala) sumušė graikus fokajiečius. ~500 m. pr. m. e. jie sunaikino miestą-valstybę Pietų Ispanijoje. IV–III a. pr. m. e. pūnai nuolat varžėsi ir dažnai kariavo su graikais dėl įtakos Viduržemio jūroje – ypač nuožmūs mūšiai vyko dėl strategiškai svarbios Sicilijos salos. 247–241 m. pr. m. e. vedami pūnai įsiveržė į Siciliją ir pradėjo pirmąjį pūnų karą.
241–237 m. pr. m. e. kilo Libijos karas, kai nesėkmingai pasibaigus Pirmajam pūnų karui, Mato vadovaujami sukilėliai Afrikoje sukilo prieš Kartaginos hegemoniją. Sukilimas buvo numalšintas, valdžią Kartaginoje perėmė Hamilkaro Barkos grupė, kuri rėmėsi amatininkais ir jūreiviais. Kartagina, vedama , o vėliau Hanibalo užėmė romėnų sąjungininkų Sagunto miestą Iberijoje (Ispanija) ir tuo išprovokavo . Hanibalas sausumos keliu per Alpes įsiveržė į Italiją. Šį karą vėl pralaimėję, pūnai liko valdyti tik Afrikoje ir neteko didžiosios dalies laivyno.
195 m. pr. m. e. Hanibalas buvo išrinktas Kartaginos sufetu. Jis bandė pertvarkyti valstybę, ją sudemokratinti; tai sukėlė oligarchijos nepasitenkinimą. Valdovas pabėgo į Bitiniją. Vėliau Kartagina kiek atsigavo, bet per romėnų visiškai sunaikinta. Roma užkariautas žemes prijungė prie Afrikos provincijos bei Mauritanijos karalystės.
Kultūra
Kartaginos valstybėje susidarė savita kultūra, kuri gerokai skyrėsi nuo finikietiškos: pūnai ne tik buvo gabūs jūrininkai bei prekybininkai, tačiau buvo išplėtoję ir karybą bei užsienio politiką. Graikų ir romėnų autoriai aprašinėja prabangų kartaginiečių gyvenimą, pašiepia jų polinkį į materialines gerybes, godumą, apsukrumą.
Verstasi žemdirbyste (alyvmedžiai, vynuogės, granatai, figos, migdolai), gyvulininkyste (avys, galvijai, vištos), bitininkyste, vyno gamyba, amatais (kalyba, puodininkyste, vilnos ).
Pūnai praktikavo semitiškos kilmės politeistinę, labai sinkretinę religiją. Pagrindinės dievybės buvo ir . Kitos svarbesnės minimos dievybės buvo , , Astartė (paskui sutapatinta su Tanit), Melkartas. Vėliau išpopuliarėjo graikų bei egiptiečių dievai (Izidė, Demetra, Besas, Persefonė ir kt.). Kartaginoje buvo gajus ir įtakingas šventikų luomas, religija vaidino svarų politinį ir visuomeninį vaidmenį. Kai kurie antikos autoriai mini pūnus aukojus vaikus.
Pūnų laikotarpio Kartaginos dailės ištakos – Finikijos dailė, įtaką jai darė Egipto, Graikijos, Etrūrijos menas. Išliko VII–II a. pr. m. e. kapaviečių, kuriose rasta su laidojimu susijusių reikmenų: juvelyrinių dirbinių, molinių šviestuvų, indų, statulėlių, kaukių ir kitų. Rasta sarkofagų su žmogaus skulptūriniais atvaizdais, stelų, skirtų dievams Baalui ir Tanit. Vėliau pastebima romėnų meno įtaka.
Valdovai
Kartaginos monarchų (vad. šafetų) sąrašas: Didonidai
- Didonė ~814–760 m. pr. m. e.
- ?
- Hanonas I ~580–556
- Malchas I ~556–550
- ~550–530
- ~530–510
- ~510–480
- Hanonas Jūrininkas 480–440
- (Sicilijoje) 460–410
- 440–406
- 406–396
- 396–375
- 375–344
- 344–340
Hanonidai
- 340–337
- Giskonas 337–330
- Hamilkaras II 330–309
- 309–308
Po Hamilkaro I mirties (480 m. pr. m. e.) karalius nustojo galios – ją perėmė Seniūnų taryba. 308 m. pr. m. e. Bomilkaras pabandė atkurti karaliaus galias, bet to jam padaryti nepavyko, ir įkurta respublika.
Šaltiniai
- Kartagina. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
- Henry Charles Boren (1992). Roman Society: A Social, Economic, and Cultural History. D.C. Heath. p. 50.
- Baker, G. P. (1999). Hannibal.
- Serge Lancel, Carthage – A History, Blackwell, 1997. pp. 81–83
- Dexter Hoyos, The Carthaginians, Routledge, pp. 58-61.
- Gilbert and Colette Picard, Daily Life in Carthage, London: George Allen & Unwin 1961.
- Stéphanie Binder, Dan Jaffé (31 July 2010). Studies in Rabbinic Judaism and Early Christianity: Text and Context. BRILL. p. 221.
- Ephraim Stern; William G. Dever (November 2006). „Goddesses and Cults at Tel Dor“. In Seymour Gitin (ed.). Confronting the Past: Archaeological and Historical Essays on Ancient Israel in Honor of William G. Dever. J. Edward Wright, J. P. Dessel. Eisenbrauns. p. 177.
- Fernand Braudel (9 February 2011). „6: Colonization: The Discovery of the Mediterranean 'Far West' in the Tenth to Sixth Centuries B.C.“. Memory and the Mediterranean. Random House Digital, Inc.
- Dexter Hoyos. The Carthaginians (Peoples of the Ancient World) , Routledge, 2010.
- Serge Lancel (1999). Hannibal. Wiley.
- Andrew Lintott, Violence, Civil Strife and Revolution in the Classical City: 750–330 BC, Routledge, 2014, p. 66.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Senovės Kartagina, Kas yra Senovės Kartagina? Ką reiškia Senovės Kartagina?
Senoves Kartagina finik 𐤒𐤓𐤕 𐤇𐤃𐤔𐤕 Qart ḥadast miestas valstybe ir veliau apie jį isaugusi imperija Siaures Afrikoje Gyvavo nuo IX a pr m e iki 146 m pr m e kai buvo sunaikinta romenu 𐤒𐤓𐤕 𐤇𐤃𐤔𐤕 Kartaginabuvusi valstybe 814 m pr m e 146 m pr m e Location ofKartaginos valdos 264 m pr m e Sostine KartaginaKalbos finikieciu sen graikuValdymo forma monarchija respublikaEra antika Įkurta 814 m pr m e m Sunaikinta 146 m pr m e m ValiutaIstorijaApie 814 m pr m e finikieciu jureiviai ir pirkliai is Tyro miesto Levante įkure prekybos punkta kuris pamazu virto Kartaginos miestu Pasak legendos miesta įkure karaliene Eliza arba Didona priversta begti is Tyro kai jos vyra Aserba nuzude jos brolis Pigmalionas Miestas tapo svarbiu strateginiu punktu prie Vidurzemio juros kurioje prekybinius kelius pletojo finikieciai IV a pr m e Finikija nusiaube Asirija bei Senoves Persija tad Kartagina tapo svarbiausiu finikieciu miestu ir emesi globoti po Vidurzemio juros pakrantes pasklidusias kolonijas Galimas dalykas kad į miesta supludo daug pabegeliu is Levanto 654 pr pr m e Kartagina įkure Ebuzos kolonija Balearu salose Per karus su berberais ir kartaginieciai uzeme zemes Afrikos vakarineje dalyje palei visa Vidurzemio jura Kartaginos valdyta Leptis Magna Priesingai nei kitos finikieciu kolonijos Kartagina augo ne tik kaip jurines prekybos centras bet tapo svarbiu Afrikos zemyno prekybiniu mazgu Kartaginos gyventojai patirdami nemaza graiku bei Afrikos tautu įtaka palaipsniui sukure savo kultura ir pradeti vadinti V a pr m e kartaginieciu keliautoju ir prekiautoju Hanono Jurininko ekspedicijos Vakaru Afrikoje pasieke Senegalo upes ziotis ir Gvinejos įlanka Siaures vakaru Europoje Bretane ir galbut Airija Kartaginieciai prekiavo Sicilijos gelezimi ir sidabru Afrikos auksu dramblio kaulu laukiniais gyvunais juodaodziais vergais vynu grudais aliejumi amatininku gaminiais VI V a pr m e susikloste Kartaginos valstybes sistema ypac kai miesta eme valdyti Magonidu dinastija Įstatymu leidziamoji valdzia priklause Seniunu tarybai ir nuolat veikianciai Desimties tarybai kuria sudare is Seniunu tarybos renkami nariai Auksciausia vykdomoji valdzia priklause Seniunu tarybos renkamiems 2 magistratams sufetams kurie 1 metus valde kartu Teoriskai kiekvienas laisvas Kartaginos zmogus galejo buti renkamas Seniunu tarybos nariu Faktiskai reali valdzia Kartaginoje priklause kelioms kilmingiausioms ir turtingiausioms seimoms Kartagina ypac plestis pradejo valdant 550 530 m pr m e kai eme viespatauti vakarinese Vidurzemio juros pakrantese Kartaginos karo vadai buvo renkami pilieciu susirinkime o kariaudavo samdyta kariuomene surinkta daugiausia is numidu ir libiu 534 m pr m e kartaginieciai su etruskais prie Alalijos Korsikos sala sumuse graikus fokajiecius 500 m pr m e jie sunaikino miesta valstybe Pietu Ispanijoje IV III a pr m e punai nuolat varzesi ir daznai kariavo su graikais del įtakos Vidurzemio juroje ypac nuozmus musiai vyko del strategiskai svarbios Sicilijos salos 247 241 m pr m e vedami punai įsiverze į Sicilija ir pradejo pirmajį punu kara Deives Tanit skulptura is BalearuKartaginieciu sidabrine tatradrachma su finikine palme IV a pr m e Punu stelos is dab Tuniso 241 237 m pr m e kilo Libijos karas kai nesekmingai pasibaigus Pirmajam punu karui Mato vadovaujami sukileliai Afrikoje sukilo pries Kartaginos hegemonija Sukilimas buvo numalsintas valdzia Kartaginoje pereme Hamilkaro Barkos grupe kuri remesi amatininkais ir jureiviais Kartagina vedama o veliau Hanibalo uzeme romenu sajungininku Sagunto miesta Iberijoje Ispanija ir tuo isprovokavo Hanibalas sausumos keliu per Alpes įsiverze į Italija Sį kara vel pralaimeje punai liko valdyti tik Afrikoje ir neteko didziosios dalies laivyno 195 m pr m e Hanibalas buvo isrinktas Kartaginos sufetu Jis bande pertvarkyti valstybe ja sudemokratinti tai sukele oligarchijos nepasitenkinima Valdovas pabego į Bitinija Veliau Kartagina kiek atsigavo bet per romenu visiskai sunaikinta Roma uzkariautas zemes prijunge prie Afrikos provincijos bei Mauritanijos karalystes KulturaKartaginos valstybeje susidare savita kultura kuri gerokai skyresi nuo finikietiskos punai ne tik buvo gabus jurininkai bei prekybininkai taciau buvo ispletoje ir karyba bei uzsienio politika Graiku ir romenu autoriai aprasineja prabangu kartaginieciu gyvenima pasiepia ju polinkį į materialines gerybes goduma apsukruma Verstasi zemdirbyste alyvmedziai vynuoges granatai figos migdolai gyvulininkyste avys galvijai vistos bitininkyste vyno gamyba amatais kalyba puodininkyste vilnos Punai praktikavo semitiskos kilmes politeistine labai sinkretine religija Pagrindines dievybes buvo ir Kitos svarbesnes minimos dievybes buvo Astarte paskui sutapatinta su Tanit Melkartas Veliau ispopuliarejo graiku bei egiptieciu dievai Izide Demetra Besas Persefone ir kt Kartaginoje buvo gajus ir įtakingas sventiku luomas religija vaidino svaru politinį ir visuomeninį vaidmenį Kai kurie antikos autoriai mini punus aukojus vaikus Punu laikotarpio Kartaginos dailes istakos Finikijos daile įtaka jai dare Egipto Graikijos Etrurijos menas Isliko VII II a pr m e kapavieciu kuriose rasta su laidojimu susijusiu reikmenu juvelyriniu dirbiniu moliniu sviestuvu indu statuleliu kaukiu ir kitu Rasta sarkofagu su zmogaus skulpturiniais atvaizdais stelu skirtu dievams Baalui ir Tanit Veliau pastebima romenu meno įtaka ValdovaiKartaginos monarchu vad safetu sarasas DidonidaiDidone 814 760 m pr m e Hanonas I 580 556 Malchas I 556 550 550 530 530 510 510 480 Hanonas Jurininkas 480 440 Sicilijoje 460 410 440 406 406 396 396 375 375 344 344 340 Hanonidai340 337 Giskonas 337 330 Hamilkaras II 330 309 309 308 Po Hamilkaro I mirties 480 m pr m e karalius nustojo galios ja pereme Seniunu taryba 308 m pr m e Bomilkaras pabande atkurti karaliaus galias bet to jam padaryti nepavyko ir įkurta respublika SaltiniaiKartagina Visuotine lietuviu enciklopedija T IX Juocevicius Khiva Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2006 Henry Charles Boren 1992 Roman Society A Social Economic and Cultural History D C Heath p 50 Baker G P 1999 Hannibal Serge Lancel Carthage A History Blackwell 1997 pp 81 83 Dexter Hoyos The Carthaginians Routledge pp 58 61 Gilbert and Colette Picard Daily Life in Carthage London George Allen amp Unwin 1961 Stephanie Binder Dan Jaffe 31 July 2010 Studies in Rabbinic Judaism and Early Christianity Text and Context BRILL p 221 Ephraim Stern William G Dever November 2006 Goddesses and Cults at Tel Dor In Seymour Gitin ed Confronting the Past Archaeological and Historical Essays on Ancient Israel in Honor of William G Dever J Edward Wright J P Dessel Eisenbrauns p 177 Fernand Braudel 9 February 2011 6 Colonization The Discovery of the Mediterranean Far West in the Tenth to Sixth Centuries B C Memory and the Mediterranean Random House Digital Inc Dexter Hoyos The Carthaginians Peoples of the Ancient World Routledge 2010 Serge Lancel 1999 Hannibal Wiley Andrew Lintott Violence Civil Strife and Revolution in the Classical City 750 330 BC Routledge 2014 p 66