Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiame straipsnyje aprašoma senoji Graikijos istorija nuo Graikijos tamsiųjų amžių iki Romos Imperijos valdymo II tūkst p
Senovės Graikija
- Šiame straipsnyje aprašoma senoji Graikijos istorija – nuo Graikijos tamsiųjų amžių iki Romos Imperijos valdymo. II tūkst. pr. m. e. Graikijos istorija apžvelgiama straipsnyje Egėjo civilizacija. Krikščioniškos Graikijos laikotarpis nuo IV a. apžvelgiamas straipsnyje Graikijos istorija.
Senovės Graikijos istorija arba Antikinės Graikijos istorija apima laikotarpį nuo maždaug XII a. pr. m. e. iki 146 m. pr. m. e. (Graikijos įjungimas į Romos imperiją).
Apie 1200-uosius dorėnų įsiveržimas sugriovė Mikėnų civilizaciją ir Graikijoje prasidėjo vadinamieji „Graikijos tamsieji amžiai“, iš kurių išliko labai mažai žinių, išskyrus kai kurias Homero ir Hesiodo kūrybos dalis. Tamsiųjų laikų pabaiga tradiciškai laikoma pirmoji olimpiada 776 m. pr. m. e. suorganizuota graikų mitologijos dievų valdovo Dzeuso garbei. Archajiniu laikotarpiu (apie 700-500 m. pr. m. e.) galutinai susiformavo polių sistema ir prasidėjo didelio masto Viduržemio jūros regiono kolonizacija. Klasikiniu laikotarpiu (apie 500-336 m. pr. m. e.) atsirado pagrindinės su Senovės Graikija siejamos politinės sąvokos, pvz., demokratija, suklestėjo kultūra, kurios pagrindu vėliau vystėsi visas Vakarų pasaulis.
Tarp graikų kultūros pasiekimų svarbiausi buvo architektūriniai monumentai, pvz., Atėnų Akropolis, reikšmingos skulptūros, poezija, filosofija ir istoriniai Herodoto bei Tukidido darbai, taip pat matematikos žinių plėtra ir sportinės varžybos, pvz., Olimpiada.
Graikų Tamsieji Amžiai
| Senovės Graikijos istorija |
| Egėjo civilizacija: |
| Kikladų kultūra |
| Mino civilizacija |
| Mikėnų kultūra |
| Graikijos tamsieji amžiai |
| Archajinis laikotarpis: |
| regionai, , kolonijos |
| Klasikinis laikotarpis: |
| Persų karai > Delo l. > Peloponeso l. > Tėbų h. > Korinto l. |
| Makedonijos imperija () |
| Helenizmas |
| Antipatridai, Antigonidai, Epyras, , |
| Romos imperija: |
| Achaja, Makedonija, Epyras, Kreta ir Kirenaika |
| Graikijos istorija |
Graikų Tamsieji Amžiai (apie 1200-800 m. pr. m. e.) yra Graikijos istorijos laikotarpis tarp tariamo dorėnų įsiveržimo ir Mikėnų kultūros žlugimo XI a. pr. m. e. ir IX a. pr. m. e., kai sustiprėjo graikų miestai-valstybės ar VIII a. pr. m. e., kai buvo užrašytos Homero epai iš finikiečių perimtu alfabetu.
Mikėnų kultūros žlugimas sutapo su kitų civilizacijų Artimuosiuose Rytuose žlugimu. Tarp jų hetitų ir Egipto. Priežastis galėjo būti jūrų tautų, turinčių geležinius ginklus, invazija. Atvykę dorėnai irgi turėjo geležinius ginklus ir lengvai nugalėjo nusilpusius mikėniečius.
Archeologija rodo graikų civilizacijos žlugimą. Mikėnų kultūros rūmai sugriauti ar apleisti. Paplito neraštingumas. Puodai puošti paprastomis geometrinėmis formomis, joms trūksta Mikėnų naudotų figūrų. Tų laikų Graikijoj buvo mažiau gyvenviečių ir jos buvo mažesnės. Galima įtarti badą ir nutrūkusią užsienio prekybą, nes radimvietėse neaptinkama užsienio prekių.
Visą laikotarpį valdė karaliai, kol juos pakeitė aristokratija, o vėliau kai kur aristokratijos aristokratija. Kariavimas pasisuko nuo kavalerijos link pėstininkijos. Dėl pigumo ir prieinamumo geležis pakeitė bronzą gaminant įrankius ir ginklus. Pamažu tarp žmonių grupių atsirado lygybė ir buvo nuversti karaliai.
Galingos šeimos bandė atkurti praeitį, susiedamos save su Trojos karo didvyriais ir ypač Herakliu. Nors tai dažniausiai buvo legendos, kai kurias surūšiavo Heziodo mokyklos poetai. Dauguma poemų prarastos, nors žymių „istorijų pasakotojų“ vardai išliko. Manoma, kad Homero poemose yra per Tamsiuosius Amžius perduotos tradicijos.
Laikotarpis baigėsi, kai gyventojams daugėjant sustiprėjo graikų miestai ir prasidėjo kelis šimtmečius trukus ekspancija į kaimynines teritorijas.
Graikija archajiniu laikotarpiu (apie 750–480 m. pr. m. e.)
Archajiniu laikotarpiu daugeliu atžvilgių buvo padėti pagrindai klasikiniam antikinės Graikijos laikotarpiui. Po Graikijos „tamsiųjų amžių“ helenus siejo Homero epai Iliada ir Odisėja, kurie 750-730 m. pr. m. e. (Iliada) ir 720-700 m. pr. m. e. (Odisėja) buvo užrašyti. Dar prieš Homerą atsirado graikų mitologijai ir tirti svarbios Heziodo poemos.
Šiuo laikotarpiu Graikijoje pamažu formavosi nauja valstybių sistema, nors pats procesas prasidėjo greičiausiai jau XII a. pr. m. e., vėliausiai geometriniame laikotarpyje (apie 1050-700 m. pr. m. e.). Polis (miestas-valstybė) tapo vyraujančia valstybės forma (išskyrus dalyje šiaurinės Graikijos ir dalyje Peloponeso). Didesnę įtaką ėmė įgauti kilmingieji, o karalių valdžia silpnėjo ir daug kur išnyko.
VIII a. pr. m. e.
VIII a. pr. m. e. Graikija atsigavo po Tamsiųjų Amžių, kurie prasidėjo žlugus Mikėnų civilizacijai. Raštingumas ir Mikėnų raštas išnyko, bet graikai perėmė finikiečių alfabetą, jį šiek tiek pakeitė ir sukūrė savo abėcėlę. Nuo IX a. pr. m. e. randami graikiški užrašai. Graikija buvo padalinta į mažas savarankiškas bendruomenes, o pasidalinimas priklausė nuo geografinių aplinkybių.
VII a. pr. m. e.
Graikų miestai iš pradžių buvo monarchijos, nors daugelis iš jų buvo labai maži ir pavadinimas „karalius“ (basileus) jų valdovams buvo per daug išpūstas. Šalyje, kurioje nuolat trūksta dirbamos žemės, valdžia priklausė keletui žemvaldžių, kurie sudarė karių aristokratiją, kuri dažnai kovojo smulkiuose pilietiniuose karuose dėl žemės ir greitai panaikindavo monarchiją. Maždaug tuo metu sustiprėjusi pirklių klasė pradėjo klasių kovą stambiuose miestuose. Nuo 650 m. pr. m. e. aristokratija turėjo kautis, kad nebūtų pakeista populistų lyderiais, vadinamais (turannoi). Šis žodis tada ne būtinai reiškė žiaurų diktatorių.
VI a. pr. m. e. pradžioj Graikijoje pradėjo dominuoti keli dideli miestai: Sparta, Atėnai, Korintas ir Tėbai. Kiekvienas iš jų pradėjo valdyti greta esančias kaimo vietoves ir mažesnius miestus, o Atėnai ir Korintas taip pat tapo didele jūrine ir prekybos galia. Atėnai ir Sparta pradėjo varžybas, kurios truko kelis amžius.
Spartoje žemvaldžių aristokratija išlaikė savo valdžią, o konstitucija (apie 650 m. pr. m. e.) sutvirtino jos valdžią ir suteikė Spartai nuolatinį karinį režimą, valdomą dvigubos monarchijos. Sparta valdė visus Peloponeso miestus, išskyrus Argą ir Achają.
Atėnuose monarchija buvo panaikinta 683 m. pr. m. e., o Solono reformos įtvirtino nuosaikią aristokratų valdžią. Aristokratus nuvertė ir jo sūnų tironija, kuri miestą pavertė didele jūrine ir prekybos galia. Tironiją nuvertė , įkūręs pirmąją pasaulyje demokratiją (500 m. pr. m. e.), kurioj visa valdžia priklausė Liaudies susirinkimui, į kurį rinkdavosi visi suaugę piliečiai vyrai. Bet tik mažuma vyrų buvo piliečiai, nes jais nebuvo vergai, išlaisvinti vergai ir neatėniečiai.
Kolonijos
Gyventojų daugėjo tokiais tempais, kad ariama žemė negalėjo jų visų išmaitinti (Pagal Mogens Herman Hansen 800-400 m. pr. m. e. gyventojų padaugėjo nuo 800 tūkst. iki 10-13 mln.). Nuo 750 m. pr. m. e. graikai pradėjo 250 metų trukusią ekspansiją, kurdami kolonijas visomis kryptimis. Pirmiausia buvo kolonizuotas Mažosios Azijos krantas palei Egėjo jūrą, po to sekė Kipras ir Trakijos krantai, Marmuro jūra ir pietinis Juodosios jūros krantas. Ilgainiui šiaurės rytuose graikai įsikūrė dabartinės Ukrainos ir Rusijos teritorijose. Vakaruose buvo apgyvendinti Ilyrijos, Sicilijos ir Italijos krantai, o po jų Prancūzijos pietinė dalis, Korsika ir net šiaurės rytų Ispanija. Graikų kolonijos buvo įkurtos Egipte ir Libijoje. Šiandienos Sirakūzai, Marselis, Stambulas ir Neapolis iš pradžių buvo graikų kolonijomis.
VI a. pr. m. e. Graikų pasaulis tapo kalbine ir kultūrine sritimi žymiai didesne už šiuolaikinę Graikiją. Graikų kolonijos nebuvo politiškai priklausomos nuo miesto įkūrėjo, nors dažnai išlaikydavo religinius ir prekybinius ryšius. Graikai gimtinėje ir užsienyje gyvendavo nepriklausomose bendruomenėse ir miestas (polis) tapo pagrindiniu politiniu vienetu.
Tuo metu vyko didelė ekonominė plėtra Graikijoje ir kolonijose, tokiose kaip Eolis, Kirėnė, . Pagerėjo gyventojų gyvenimo sąlygos. Kai kurie paskaičiavimai rodo, kad 800-300 m. pr. m. e. vidutinis graiko namų ūkis padidėjo penkis kartus, o tai rodo padidėjusias gyventojų pajamas.
Ekonominėj viršūnėje, IV a. pr. m. e., Senovės Graikija buvo pažangiausia ekonomika pasaulyje. Kai kurie ekonomikos istorikai teigia, kad ji buvo pažangiausia priešpramonine ekonomika. Senovės Graikijos darbininkas uždirbdavo per dieną tiek, kad galėtų nusipirkti 12 kg kviečių, o Egipto valstietis romėnų laikotarpiu - tik 3,5 kg.
Klasikinė Graikija
Klasikinės Graikijos laikotarpis tęsėsi beveik visą V-IV a. pr. m. e. (nuo Atėnų tironijos nuvertimo 510 m. pr. m. e. iki Aleksandro Makedoniečio mirties 323 m. pr. m. e.)
510 m. pr. m. e. Spartos kariai padėjo nuversti Atėniečiams tironą , Peisistrato sūnų. Spartos karalius Kleomenis I į jo vietą įvedė prospartietišką oligarchijos valdymą, vadovaujamą .
Persų karai
Graikų-persų karai (499-449 m. pr. m. e.) baigėsi , pagal kurią Atėnai tapo Delo sąjungos lyderiai ir pradėjo konfliktuoti su Sparta ir jos vadovaujama Peloponeso lyga.
Peloponeso karas
Nesutarimas baigėsi Peloponeso karu (431-404 m. pr. m. e.).
Mantinėjos mūšyje Sparta nugalėjo jungtinę Atėnų ir sąjungininkų armiją. Atsinaujinusios kovos grąžino į valdžią karo šalininkus, vadovaujamus . 415 m. pr. m. e. Alkibiadas įtikino Atėnus pasiųsti į Sirakūzus, Spartos sąjungininką Sicilijoje, karinę ekspediciją, kuri baigėsi visiška katastrofa.
Sparta pradėjo kovas su Atėnų laivynu ir surado talentingą generolą Lysandrą, nugalėjusį Atėnų flotilę Egospotamų mūšyje (405 m. pr. m. e.). Atėnai pasidavė 404 m. pr. m. e. ir prarado Ilgąsias sienas, laivyną, užjūrio teritorijas. Lysandras panaikino demokratiją Atėnuose.
Spartos hegemonija
Nuo 404 m. pr. m. e. Sparta dominavo Graikijoje. Bet 395 m. pr. m. e. Spartos valdovai nušalino Lysandrą nuo pareigų ir Sparta prarado laivyno galią. Atėnai, Argas, Tėbai ir Korintas sudarė sąjungą ir pradėjo , kuris baigėsi lygiosiomis 387 m. pr. m. e. Visgi, tai nepabaigė Spartos viešpatavimo: ji savo hegemoniją išlaikė iki 371 m. pr. m. e.
Tėbų hegemonija
Tėbų generolai ir laimėjo lemiamą pergalę Leuktros mūšyje 371 m. pr. m. e. Vietoj Spartos atsirado Tėbų hegemonija. Sparta liko įtakinga jėga ir kai kurie miestai norėjo ją sutriuškinti. Tarp jų buvo Mantinėja ir Tegėja, priklausę Arkadijos konfederacijai. Mantinėja gavo Atėnų paramą, o Tegėją - Tėbų. Tėbai laimėjo, bet pergalė buvo trumpalaikė, nes Epaminondas žuvo mūšyje. Tėbai atsisakė ketinimų užimti Peloponesą. Tėbai bandė išlaikyti savo pozicijas, kol juos užtemdė stiprėjanti Makedonija 346 m. pr. m. e.
Makedonijos hegemonija
Valdant Pilypui II (382–336 m. pr. m. e.) Makedonija užėmė ilyrų, pajonų ir trakų žemes. Nors Makedonija turėjo ryšių su centrinės Graikijos miestais-valstybėm, ji išlaikė daug archajiškų bruožų. Tokių kaip rūmų kultūra, kuri buvo panašesnė į Mikėnų kultūrą nei to meto Graikijos miestus valstybes.
Pilypo II sūnus Aleksandras Makedonietis (356–323 m. pr. m. e.) išplėtė Makedonijos valdas ne tik graikų miestais, bet ir Persų imperija, Egiptu ir sritim, siekiančiom šių dienų Pakistaną. Po jo mirties prasidėjo helenizmas.
Helenizmas
Aleksandro Makedoniečio nukariavimai turėjo daugybę pasekmių graikų miestams. Pralaimėjimas Filipui ir Aleksandrui graikų miestus įtikino, kad jie neatgaus politinės nepriklausomybės ir makedoniečiams ir jų įkurtoms valstybėms jie nepasipriešins, nebent susivienys. Graikai per daug vertino vietinę nepriklausomybę, kad iš tiesų susijungtų, bet jie kelis kartus mėgino suformuoti federaciją, kurios dėka atgautų nepriklausomybę.
Po Aleksandro Makedoniečio mirties jo generolai pradėjo kovoti dėl valdžios suardydami jo imperiją į keletą naujai įkurtų karalysčių, o Makedonija, valdžiusi visą Balkanų pusiasalį, su sostine Tesalonikuose, buvo viena jų. Šioje karalystėje tarpusavyje kovojo dviejų dinastijų, Antipatridų ir Antigonidų atstovai, iš kurių galutinai įsitvirtino pastarieji. Antigonidai Makedonijos soste buvo iki 146 m. pr. m. e., kai juos nugalėjo romėnai.
Makedonų valdymas graikų miestuose buvo su pertraukomis, nes kiti valdovai, ypač Ptolemėjai, rėmė antimakedonietiškas grupuotes, norėdami susilpninti Antigonidų valdžią. Antigonas laikė Korinte, strateginiam Graikijos centre, įgulą, bet Atėnai, Rodas, Pergamas ir kiti graikų miestai atgavo realią nepriklausomybę ir suformavo jai ginti. Sparta irgi tapo nepriklausoma, bet atsisakė jungtis prie bet kokios sąjungos. 267 m. pr. m. e. Etolijos lygai pralaimėjus, Atėnai prarado politinę svarbą, nors jie liko didžiausiu, turtingiausiu ir kultūringiausiu Graikijos miestu.
Vėliau susiformavo , kuri ypač nesutarė su Sparta. Achajos lygos lyderiui Aratui labiau patiko toli esanti Makedonija, nei čia pat esanti Sparta ir jis tapo Makedonijos regento Dosono sąjungininku. Antigonas Dosonas 222 m. pr. m. e. nugalėjo Spartą ir ją okupavo. Tai buvo pirmas kartas kai kas nors sugebėjo tai padaryti. Filipas V, atėjęs į sostą po Dosono mirties 221 m. pr. m. e. buvo paskutinis didis valdovas. Jo globojama Naupakto taika (217 m. pr. m. e.) užbaigė konfliktą tarp Makedonijos ir graikų lygų.
Tačiau nuo 215 m. pr. m. e. Roma kišosi į Graikijos reikalus. Dėl to kilo Pirmasis Makedonijos karas, o 198 m. pr. m. e. - . Graikijos sąjungininkai paliko Filipą ir jis pralaimėjo lemiamame Kinoscefalų mūšyje. Filipas turėjo atsisakyti laivyno ir tapti Romos sąjungininku, bet liko soste. Visi graikų miestai išskyrus Rodą, buvo įtraukti į naują Romos kontroliuojamą lygą, o demokratiją pakeitė Romai ištikimi aristokratijos režimai.
171 m. pr. m. e. Roma paskelbė Makedonijai dar vieną karą. Makedonijos armija neprilygo romėnams, o karalius Persėjas nesugebėjo graikų miestų įtikinti jam padėti. 168 m. pr. m. e. Makedonija buvo nugalėta, Persėjas buvo pagautas ir nugabentas į Romą.
Graikija Romos imperijoje
Išnašos
- Population of the Greek city-states Archyvuota kopija 2007-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- Real Slave prices and the relative cost of slave labour in the Greco-Roman world
Taip pat skaitykite
- Mikėnų kultūra
- Atėnų demokratija
- Helenizmas
- Kretos istorija
- Graikų mitologija
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Senovės Graikija, Kas yra Senovės Graikija? Ką reiškia Senovės Graikija?
Siame straipsnyje aprasoma senoji Graikijos istorija nuo Graikijos tamsiuju amziu iki Romos Imperijos valdymo II tukst pr m e Graikijos istorija apzvelgiama straipsnyje Egejo civilizacija Krikscioniskos Graikijos laikotarpis nuo IV a apzvelgiamas straipsnyje Graikijos istorija Senoves Graikijos istorija arba Antikines Graikijos istorija apima laikotarpį nuo mazdaug XII a pr m e iki 146 m pr m e Graikijos įjungimas į Romos imperija Apie 1200 uosius dorenu įsiverzimas sugriove Mikenu civilizacija ir Graikijoje prasidejo vadinamieji Graikijos tamsieji amziai is kuriu isliko labai mazai ziniu isskyrus kai kurias Homero ir Hesiodo kurybos dalis Tamsiuju laiku pabaiga tradiciskai laikoma pirmoji olimpiada 776 m pr m e suorganizuota graiku mitologijos dievu valdovo Dzeuso garbei Archajiniu laikotarpiu apie 700 500 m pr m e galutinai susiformavo poliu sistema ir prasidejo didelio masto Vidurzemio juros regiono kolonizacija Klasikiniu laikotarpiu apie 500 336 m pr m e atsirado pagrindines su Senoves Graikija siejamos politines savokos pvz demokratija suklestejo kultura kurios pagrindu veliau vystesi visas Vakaru pasaulis Tarp graiku kulturos pasiekimu svarbiausi buvo architekturiniai monumentai pvz Atenu Akropolis reiksmingos skulpturos poezija filosofija ir istoriniai Herodoto bei Tukidido darbai taip pat matematikos ziniu pletra ir sportines varzybos pvz Olimpiada Graiku Tamsieji AmziaiSenoves Graikijos istorijaEgejo civilizacija Kikladu kulturaMino civilizacijaMikenu kulturaGraikijos tamsieji amziaiArchajinis laikotarpis regionai kolonijosKlasikinis laikotarpis Persu karai gt Delo l gt Peloponeso l gt Tebu h gt Korinto l Makedonijos imperija HelenizmasAntipatridai Antigonidai Epyras Romos imperija Achaja Makedonija Epyras Kreta ir KirenaikaGraikijos istorijaSpartos karalius Leonidas Termopilu didvyrisPagrindinis straipsnis Graikijos tamsieji amziai Graiku Tamsieji Amziai apie 1200 800 m pr m e yra Graikijos istorijos laikotarpis tarp tariamo dorenu įsiverzimo ir Mikenu kulturos zlugimo XI a pr m e ir IX a pr m e kai sustiprejo graiku miestai valstybes ar VIII a pr m e kai buvo uzrasytos Homero epai is finikieciu perimtu alfabetu Mikenu kulturos zlugimas sutapo su kitu civilizaciju Artimuosiuose Rytuose zlugimu Tarp ju hetitu ir Egipto Priezastis galejo buti juru tautu turinciu gelezinius ginklus invazija Atvyke dorenai irgi turejo gelezinius ginklus ir lengvai nugalejo nusilpusius mikeniecius Archeologija rodo graiku civilizacijos zlugima Mikenu kulturos rumai sugriauti ar apleisti Paplito nerastingumas Puodai puosti paprastomis geometrinemis formomis joms truksta Mikenu naudotu figuru Tu laiku Graikijoj buvo maziau gyvenvieciu ir jos buvo mazesnes Galima įtarti bada ir nutrukusia uzsienio prekyba nes radimvietese neaptinkama uzsienio prekiu Visa laikotarpį valde karaliai kol juos pakeite aristokratija o veliau kai kur aristokratijos aristokratija Kariavimas pasisuko nuo kavalerijos link pestininkijos Del pigumo ir prieinamumo gelezis pakeite bronza gaminant įrankius ir ginklus Pamazu tarp zmoniu grupiu atsirado lygybe ir buvo nuversti karaliai Galingos seimos bande atkurti praeitį susiedamos save su Trojos karo didvyriais ir ypac Herakliu Nors tai dazniausiai buvo legendos kai kurias surusiavo Heziodo mokyklos poetai Dauguma poemu prarastos nors zymiu istoriju pasakotoju vardai isliko Manoma kad Homero poemose yra per Tamsiuosius Amzius perduotos tradicijos Laikotarpis baigesi kai gyventojams daugejant sustiprejo graiku miestai ir prasidejo kelis simtmecius trukus ekspancija į kaimynines teritorijas Graikija archajiniu laikotarpiu apie 750 480 m pr m e Pagrindinis straipsnis Archajiniu laikotarpiu daugeliu atzvilgiu buvo padeti pagrindai klasikiniam antikines Graikijos laikotarpiui Po Graikijos tamsiuju amziu helenus siejo Homero epai Iliada ir Odiseja kurie 750 730 m pr m e Iliada ir 720 700 m pr m e Odiseja buvo uzrasyti Dar pries Homera atsirado graiku mitologijai ir tirti svarbios Heziodo poemos Siuo laikotarpiu Graikijoje pamazu formavosi nauja valstybiu sistema nors pats procesas prasidejo greiciausiai jau XII a pr m e veliausiai geometriniame laikotarpyje apie 1050 700 m pr m e Polis miestas valstybe tapo vyraujancia valstybes forma isskyrus dalyje siaurines Graikijos ir dalyje Peloponeso Didesne įtaka eme įgauti kilmingieji o karaliu valdzia silpnejo ir daug kur isnyko VIII a pr m e VIII a pr m e Graikija atsigavo po Tamsiuju Amziu kurie prasidejo zlugus Mikenu civilizacijai Rastingumas ir Mikenu rastas isnyko bet graikai pereme finikieciu alfabeta jį siek tiek pakeite ir sukure savo abecele Nuo IX a pr m e randami graikiski uzrasai Graikija buvo padalinta į mazas savarankiskas bendruomenes o pasidalinimas priklause nuo geografiniu aplinkybiu VII a pr m e Graiku miestai is pradziu buvo monarchijos nors daugelis is ju buvo labai mazi ir pavadinimas karalius basileus ju valdovams buvo per daug ispustas Salyje kurioje nuolat truksta dirbamos zemes valdzia priklause keletui zemvaldziu kurie sudare kariu aristokratija kuri daznai kovojo smulkiuose pilietiniuose karuose del zemes ir greitai panaikindavo monarchija Mazdaug tuo metu sustiprejusi pirkliu klase pradejo klasiu kova stambiuose miestuose Nuo 650 m pr m e aristokratija turejo kautis kad nebutu pakeista populistu lyderiais vadinamais turannoi Sis zodis tada ne butinai reiske ziauru diktatoriu Ankstyva Atenu moneta V a pr m e Britu muziejus VI a pr m e pradzioj Graikijoje pradejo dominuoti keli dideli miestai Sparta Atenai Korintas ir Tebai Kiekvienas is ju pradejo valdyti greta esancias kaimo vietoves ir mazesnius miestus o Atenai ir Korintas taip pat tapo didele jurine ir prekybos galia Atenai ir Sparta pradejo varzybas kurios truko kelis amzius Spartoje zemvaldziu aristokratija islaike savo valdzia o konstitucija apie 650 m pr m e sutvirtino jos valdzia ir suteike Spartai nuolatinį karinį rezima valdoma dvigubos monarchijos Sparta valde visus Peloponeso miestus isskyrus Arga ir Achaja Atenuose monarchija buvo panaikinta 683 m pr m e o Solono reformos įtvirtino nuosaikia aristokratu valdzia Aristokratus nuverte ir jo sunu tironija kuri miesta paverte didele jurine ir prekybos galia Tironija nuverte įkures pirmaja pasaulyje demokratija 500 m pr m e kurioj visa valdzia priklause Liaudies susirinkimui į kurį rinkdavosi visi suauge pilieciai vyrai Bet tik mazuma vyru buvo pilieciai nes jais nebuvo vergai islaisvinti vergai ir neatenieciai Kolonijos Graiku įtaka VI a pr m e vidury Gyventoju daugejo tokiais tempais kad ariama zeme negalejo ju visu ismaitinti Pagal Mogens Herman Hansen 800 400 m pr m e gyventoju padaugejo nuo 800 tukst iki 10 13 mln Nuo 750 m pr m e graikai pradejo 250 metu trukusia ekspansija kurdami kolonijas visomis kryptimis Pirmiausia buvo kolonizuotas Mazosios Azijos krantas palei Egejo jura po to seke Kipras ir Trakijos krantai Marmuro jura ir pietinis Juodosios juros krantas Ilgainiui siaures rytuose graikai įsikure dabartines Ukrainos ir Rusijos teritorijose Vakaruose buvo apgyvendinti Ilyrijos Sicilijos ir Italijos krantai o po ju Prancuzijos pietine dalis Korsika ir net siaures rytu Ispanija Graiku kolonijos buvo įkurtos Egipte ir Libijoje Siandienos Sirakuzai Marselis Stambulas ir Neapolis is pradziu buvo graiku kolonijomis Graiku Teatro griuvesiai buvusioj Taorminos kolonijoje dabartineje Italijoje VI a pr m e Graiku pasaulis tapo kalbine ir kulturine sritimi zymiai didesne uz siuolaikine Graikija Graiku kolonijos nebuvo politiskai priklausomos nuo miesto įkurejo nors daznai islaikydavo religinius ir prekybinius rysius Graikai gimtineje ir uzsienyje gyvendavo nepriklausomose bendruomenese ir miestas polis tapo pagrindiniu politiniu vienetu Tuo metu vyko didele ekonomine pletra Graikijoje ir kolonijose tokiose kaip Eolis Kirene Pagerejo gyventoju gyvenimo salygos Kai kurie paskaiciavimai rodo kad 800 300 m pr m e vidutinis graiko namu ukis padidejo penkis kartus o tai rodo padidejusias gyventoju pajamas Ekonominej virsuneje IV a pr m e Senoves Graikija buvo pazangiausia ekonomika pasaulyje Kai kurie ekonomikos istorikai teigia kad ji buvo pazangiausia priespramonine ekonomika Senoves Graikijos darbininkas uzdirbdavo per diena tiek kad galetu nusipirkti 12 kg kvieciu o Egipto valstietis romenu laikotarpiu tik 3 5 kg Klasikine GraikijaPagrindinis straipsnis Klasikine Graikija Graikijos lygos pries Peloponeso kara 431 m pr m e Delo sajunga Atenu imperija pazymeta geltonai Graikija 336 m pr m e po Pilipo II mirties Klasikines Graikijos laikotarpis tesesi beveik visa V IV a pr m e nuo Atenu tironijos nuvertimo 510 m pr m e iki Aleksandro Makedoniecio mirties 323 m pr m e 510 m pr m e Spartos kariai padejo nuversti Atenieciams tirona Peisistrato sunu Spartos karalius Kleomenis I į jo vieta įvede prospartietiska oligarchijos valdyma vadovaujama Persu karai Graiku persu karai 499 449 m pr m e baigesi pagal kuria Atenai tapo Delo sajungos lyderiai ir pradejo konfliktuoti su Sparta ir jos vadovaujama Peloponeso lyga Peloponeso karas Nesutarimas baigesi Peloponeso karu 431 404 m pr m e Mantinejos musyje Sparta nugalejo jungtine Atenu ir sajungininku armija Atsinaujinusios kovos grazino į valdzia karo salininkus vadovaujamus 415 m pr m e Alkibiadas įtikino Atenus pasiusti į Sirakuzus Spartos sajungininka Sicilijoje karine ekspedicija kuri baigesi visiska katastrofa Sparta pradejo kovas su Atenu laivynu ir surado talentinga generola Lysandra nugalejusį Atenu flotile Egospotamu musyje 405 m pr m e Atenai pasidave 404 m pr m e ir prarado Ilgasias sienas laivyna uzjurio teritorijas Lysandras panaikino demokratija Atenuose Spartos hegemonija Nuo 404 m pr m e Sparta dominavo Graikijoje Bet 395 m pr m e Spartos valdovai nusalino Lysandra nuo pareigu ir Sparta prarado laivyno galia Atenai Argas Tebai ir Korintas sudare sajunga ir pradejo kuris baigesi lygiosiomis 387 m pr m e Visgi tai nepabaige Spartos viespatavimo ji savo hegemonija islaike iki 371 m pr m e Tebu hegemonija Tebu generolai ir laimejo lemiama pergale Leuktros musyje 371 m pr m e Vietoj Spartos atsirado Tebu hegemonija Sparta liko įtakinga jega ir kai kurie miestai norejo ja sutriuskinti Tarp ju buvo Mantineja ir Tegeja priklause Arkadijos konfederacijai Mantineja gavo Atenu parama o Tegeja Tebu Tebai laimejo bet pergale buvo trumpalaike nes Epaminondas zuvo musyje Tebai atsisake ketinimu uzimti Peloponesa Tebai bande islaikyti savo pozicijas kol juos uztemde stiprejanti Makedonija 346 m pr m e Makedonijos hegemonija Valdant Pilypui II 382 336 m pr m e Makedonija uzeme ilyru pajonu ir traku zemes Nors Makedonija turejo rysiu su centrines Graikijos miestais valstybem ji islaike daug archajisku bruozu Tokiu kaip rumu kultura kuri buvo panasesne į Mikenu kultura nei to meto Graikijos miestus valstybes Pilypo II sunus Aleksandras Makedonietis 356 323 m pr m e isplete Makedonijos valdas ne tik graiku miestais bet ir Persu imperija Egiptu ir sritim siekianciom siu dienu Pakistana Po jo mirties prasidejo helenizmas HelenizmasPagrindinis straipsnis Helenizmas Aleksandro Makedoniecio nukariavimai turejo daugybe pasekmiu graiku miestams Pralaimejimas Filipui ir Aleksandrui graiku miestus įtikino kad jie neatgaus politines nepriklausomybes ir makedonieciams ir ju įkurtoms valstybems jie nepasipriesins nebent susivienys Graikai per daug vertino vietine nepriklausomybe kad is tiesu susijungtu bet jie kelis kartus megino suformuoti federacija kurios deka atgautu nepriklausomybe Po Aleksandro Makedoniecio mirties jo generolai pradejo kovoti del valdzios suardydami jo imperija į keleta naujai įkurtu karalysciu o Makedonija valdziusi visa Balkanu pusiasalį su sostine Tesalonikuose buvo viena ju Sioje karalysteje tarpusavyje kovojo dvieju dinastiju Antipatridu ir Antigonidu atstovai is kuriu galutinai įsitvirtino pastarieji Antigonidai Makedonijos soste buvo iki 146 m pr m e kai juos nugalejo romenai Graikija 200 m pr m e Makedonu valdymas graiku miestuose buvo su pertraukomis nes kiti valdovai ypac Ptolemejai reme antimakedonietiskas grupuotes noredami susilpninti Antigonidu valdzia Antigonas laike Korinte strateginiam Graikijos centre įgula bet Atenai Rodas Pergamas ir kiti graiku miestai atgavo realia nepriklausomybe ir suformavo jai ginti Sparta irgi tapo nepriklausoma bet atsisake jungtis prie bet kokios sajungos 267 m pr m e Etolijos lygai pralaimejus Atenai prarado politine svarba nors jie liko didziausiu turtingiausiu ir kulturingiausiu Graikijos miestu Veliau susiformavo kuri ypac nesutare su Sparta Achajos lygos lyderiui Aratui labiau patiko toli esanti Makedonija nei cia pat esanti Sparta ir jis tapo Makedonijos regento Dosono sajungininku Antigonas Dosonas 222 m pr m e nugalejo Sparta ir ja okupavo Tai buvo pirmas kartas kai kas nors sugebejo tai padaryti Filipas V atejes į sosta po Dosono mirties 221 m pr m e buvo paskutinis didis valdovas Jo globojama Naupakto taika 217 m pr m e uzbaige konflikta tarp Makedonijos ir graiku lygu Taciau nuo 215 m pr m e Roma kisosi į Graikijos reikalus Del to kilo Pirmasis Makedonijos karas o 198 m pr m e Graikijos sajungininkai paliko Filipa ir jis pralaimejo lemiamame Kinoscefalu musyje Filipas turejo atsisakyti laivyno ir tapti Romos sajungininku bet liko soste Visi graiku miestai isskyrus Roda buvo įtraukti į nauja Romos kontroliuojama lyga o demokratija pakeite Romai istikimi aristokratijos rezimai 171 m pr m e Roma paskelbe Makedonijai dar viena kara Makedonijos armija neprilygo romenams o karalius Persejas nesugebejo graiku miestu įtikinti jam padeti 168 m pr m e Makedonija buvo nugaleta Persejas buvo pagautas ir nugabentas į Roma Graikija Romos imperijojePagrindinis straipsnis Achaja Romos provincija IsnasosPopulation of the Greek city states Archyvuota kopija 2007 03 05 is Wayback Machine projekto Real Slave prices and the relative cost of slave labour in the Greco Roman worldTaip pat skaitykiteMikenu kultura Atenu demokratija Helenizmas Kretos istorija Graiku mitologija