RumšiškėsTradicinis namas Lietuvos liaudies buities muziejujeRumšiškės54 52 01 š pl 24 13 08 r ilg 54 867 š pl 24 219 r

Rumšiškės

54°52′01″š. pl. 24°13′08″r. ilg. / 54.867°š. pl. 24.219°r. ilg.

Apskritis

Kauno apskritis

Savivaldybė

Kaišiadorių rajono savivaldybė

Seniūnija

Rumšiškių seniūnija

Gyventojai

1 664

Plotas

9,12 km²

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)
Vardininkas:	Rum̃šiškės
Kilmininkas:	Rum̃šiškių
Naudininkas:	Rum̃šiškėms
Galininkas:	Rum̃šiškes
Įnagininkas:	Rum̃šiškėmis
Vietininkas:	Rum̃šiškėse

Istoriniai pavadinimai

rus. Румшишки

Vikiteka

Rumšiškės

Rumšiškės – miestelis Kaišiadorių rajono savivaldybės vakaruose, 20 km į vakarus nuo Kaišiadorių, prie Kauno marių, Kauno marių RP. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Garsėja Lietuvos liaudies buities muziejumi (atidarytas 1974 m., 175 ha, ~100 liaudies architektūros paminklų, didžiausias ir žymiausias tokio pobūdžio muziejus Lietuvoje bei vienas iš didžiausių Europoje (yra Lietuvos etnografinių krašto regionų architektūros, kultūros, buities eksponatų). Yra medinė Rumšiškių šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1860 m., perkelta 1959 m. su varpine), Rumšiškių Šv. Onos koplyčia (1840 m.), poeto Jono Aisčio muziejus, Rumšiškių vyskupo Antano Baranausko gimnazija, vaikų darželis, senelių namai, biblioteka, paštas (LT-56040), kultūros centras, turizmo informacijos centras, pirminės sveikatos priežiūros centras.

Etimologija

Rumšiškės yra asmenvardinis vietovardis, kilęs nuo pavardės Rumša (ar Rumšas, Rumšys), pridėjus vietovardžiams būdingą priesagą -iškės. XX a. tarpukariu vartota vienaskaitinė forma Rumšiškė arba Rumšiškis.

Geografija

Prie miestelio plyti sengirė, vakaruose į Kauno marias įteka Praviena, yra poilsiavietės prie marių kranto, neeksploatuojamas žvyro telkinys. Prie miestelio, Rumšiškių miške auga storiausia pušis rajone – Rumšiškių miško pušis (gamtos paminklas; 5 m apimties, 30 m aukščio, 1,6 m skersmuo, 300 metų amžiaus), Kauno marių pakrantėje – Rumšiškių miško ąžuolas. Stūkso Rumšiškių piliakalnis, aptiktas Rumšiškių kapinynas.

Istorija

Kadaise buvusi svarbus gynybos centras, vietovė minima nuo 1382 m. (kryžiuočių kelių aprašymuose, kuriuos parašė Vygandas Marburgietis, minimos kaip Rumsinker), tuo metu tai buvo žemės ar valsčiaus centras. 1385 m. kryžiuočiai grįždami iš Vilniaus ties šia gyvenviete susikovė su lietuviais, trukdančiais jiems persikelti per Nemuną. 1387 m. Ldk Jogailos rašte Skirgailai minima kaip kaimas. Manoma, kad gyvenvietė kūrėsi apatinėje Nemuno terasoje, į šiaurės vakarus nuo Pravienos upelio arba į šiaurę nuo Nedėjos upelio (Pravienos intako). Planas tikriausiai buvo linijinis, sodybos išsidėsčiusios pašlaitėje. XV a. 1-ojoje pusėje jau ėmė formuotis radialinis planas.

1503 m. minimas Ldk Rumšiškių dvaras. 1549 m. Ldk Žygimantas Augustas Rumšiškes užrašė Barborai Radvilaitei.1557 m. minimas kaip miestelis. 1582 m. Steponas Batoras suteikė privilegiją, kuria Rumšiškių gyventojai atleidžiami nuo pastotės prievolių, pakeičiant ją piniginiu mokesčiu. 1600 m. privilegija leisti savaitiniai turgūs pirmadieniais. 1635 m. Zigmantas Vaza savo privilegija leido miestiečiams imti mišką statybai. XVII a. viduryje smarkiai nukentėjo nuo gaisrų.

1700 m. Rumšiškių rakto inventoriuje nurodomas 51 kiemas ir tiek pat sklypų. XVIII a. 2-ojoje pusėje veikė pradinė mokykla. 1775 m. Stanislovas Augustas sudarė valstybinę komisiją, kuri pavedė talentingam matematikui Pranciškui Norvaišai vadovauti Nemuno slenksčių ties Rumšiškėmis valymui nuo akmenų. Jo iškviesti narai iš Anglijos, iškėlę didžiausius akmenis, daug prisidėjo prie laivybos pagerinimo. 1791 m. gruodžio 12 d. ATR valdovas Stanislovas Augustas suteikė laisvojo miesto teises ir herbą, bet jau 1792 m. viduryje savivalda buvo panaikinta pakitus politinei padėčiai.

XIX a. miestelis augo dėl pro jį einančių Vilniaus–Kauno ir Kauno–Gardino kelių. Tarp jų – XIX a. pradžioje nutiestas kelias, ėjęs per Kruonį ir Rumšiškes iš Alytaus į Kauną. Iki šių dienų išlikusi apie 1000 m ilgio senojo plento atkarpa Dovainonyse ir Kapitoniškėse.

Rumšiškėse gyveno nemažai pirklių, prekiavusių geležimi, miško medžiaga, druska, silkėmis. 1832–1833 m. per gaisrus sudegė keletas parduotuvių ir gyvenamųjų namų. Grafas Tiškevičius įrengė pašto stotį (12 arklių ir 3 vežimai). XIX a. miestelyje veikė ligoninė, vandens malūnas, prieplauka su sandėliais prekėms, meteorologijos stotis, dvimetė valsčiaus raštininkų mokykla, valdiška pradinė mokykla (nuo 1866 m.), buvo bažnyčia, sinagoga, žydų mokykla. Prieš I pasaulinį karą Rumšiškėse buvo degtukų fabrikas, varomas garo mašinos. 1890 m. nemažai iš rėvų iškeltų akmenų buvo panaudota Kauno tvirtovės statybai. XIX a. Rumšiškės – Kauno apskrities miestelis, valsčiaus centras.

1893 m. Rumšiškėse rastas monetų lobis, kuriame buvo apie 2 ar 1,5 svaro Rusijos Pavelo I rublių ir senų Lenkijos bei Lietuvos monetų.

I pasaulinio karo metu bažnyčioje, geležies virbų dėžėje, rasti nežinomo XVII a. kilmingojo palaikai su brangaus metalo vainiku. Jo kaukolė ir kiti kaulai buvo priraišioti prie metalinių virbų ir užlakuoti lako antspaudais. Vėliau palaikai buvo užmiršti. Antrą kartą rasti 1958 m., kai bažnyčia buvo keliama į naująją miestelio vietą. Manoma, kad šie palaikai susiję su 1655-1661 m. carinės Rusijos invazija į Vilnių bei jo apylinkes. Tada kažkokio kilmingojo palaikai galėjo būti pervežti iš Vilniaus ir čia paslėpti. Šie palaikai bei kiti po bažnyčia rasti karstai perkelti į Rumšiškių kapines.

1907 m. sudarytas Rumšiškių planas (matininkas F. Sopkovskis), pagal jį miestelyje suplanuota 218 sklypų. XX a. tarpukariu miestelio plėtra prislopo, kadangi kelias Vilnius–Kaunas tapo beveik nenaudojamu (ėjo per demarkacinę liniją) nes ši siena buvo praktiškai uždaryta dėl nepalankių Lietuvos Lenkijos santykių. 1931 m. veikė 11 parduotuvių, 9 amatininkų dirbtuvės ir smulkios pramonės įmonės. 1944 m. miestelis sudegė, po gaisro teliko ~20 sodybų (iki 1949 m. senose vietose atstatyta ~30 sodybų). 1946–1947 m. miestelis perplanuotas (projekto autorius E. Konstantinavičius).

Statant Kauno HE, iki 1960 m. visi Rumšiškių pastatai buvo perkelti į dabartinę vietą ant aukšto skardžio, o Senosios Rumšiškės liko Kauno marių dugne 54°51′20″ š. pl. 24°12′10″ r. ilg. / 54.85556°š. pl. 24.20278°r. ilg. / 54.85556; 24.20278 (Senosios Rumšiškės) (miestelis užtvindant vietovę 1958–1959 m. perkeltas 2 km į šiaurės rytus, kur tuomet buvo Byliškės ir Vajakiškės). Iš senojo miestelio liko kyšoti tik į uolą panaši Kaukakalnio ketera. Paniro ir Rumšiškių piliakalnis. Dabartinės Rumšiškės ėmė kurtis 1956 m. – tai naujai pastatytas miestelis, iš senojo liko tik Rumšiškių bažnyčia kaip XVIII a. liaudies architektūros paminklas (po rąstą išardžius perkelta į naują vietą). Maždaug iki 1960 m. statyti vienaaukščiai mediniai sodybiniai namai, vėliau – daugiausia kapitaliniai. 1967 m. buvo 13 gatvių.

Sovietmečiu buvo Pravienos kolūkio centrinė gyvenvietė (ūkio specializacija – daržovių auginimas; turėjo laukų drėkinimo sistemą). Pastatyta vaistinė, alytnamių, prekybos centras (architektas V. Putinas) su dviem parduotuvėmis ir kavine.

1998 m. patvirtintas dabartinis Rumšiškių herbas, miestelis pripažintas gražiausia Lietuvos gyvenviete.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XV a. pabaiga – 1565 m.	Rumšiškių valsčiaus centras	Kauno apskritis
1861–1946 m.		Kauno apskritis
1946–1950 m.		Kaišiadorių apskritis
1950–1995 m.	Rumšiškių apylinkės centras	Kaišiadorių rajonas
1995–	Rumšiškių seniūnijos centras	Kaišiadorių rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2021 m.

1868 m.*

1899 m.*

1923 m.^sur.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.

1979 m.^sur.

969

519

1 010

949

922

1 294

1981 m.

1986 m.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.

2021 m.^sur.

1 260

1 526

1 449

1 833

1 651

1 664

* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

Rumšiškėse kurį laiką mokėsi poetas Antanas Baranauskas (1835–1902), kuriam čia pastatytas paminklas (1967 m., skulptorius ; pakeliui nuo bažnyčios link marių pakrantės; dailės ir istorijos paminklas).
Miestelio kapinėse, į dešinę nuo koplyčios palaidotas poetas Jonas Aistis (1904–1973; perlaidotas 2000 m.). Stovi paminklinis biustas jam atminti (skulptorius , architektas S. Petrauskas), koplytstulpis.
1964–1975 m. Rumšiškių vidurinėje mokykloje mokėsi Audronė Bulbovaitė-Glosienė, profesorė, socialinių mokslų daktarė, docentė, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės katedros vedėja, Vilniaus universiteto bibliotekos direktorė.
Iš Rumšiškių kilęs (1924–2019), habilituotas daktaras (biomedicinos mokslai), Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordino kavalierius, Kauno medicinos akademijos Akušerijos ir ginekologijos klinikos direktorius, Lietuvos nerūkančiųjų draugijos, Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos prezidentas.
Rumšiškėse gimė kalbininkas ir vertėjas Viktoras Kamantauskas (1899–1951).
Rumšiškių bažnyčios šventoriuje palaidotas kunigas Jonas Žemaitis (1904 m. sausio 31 d. – 2001 m. rugsėjo 11 d.), klebonavęs Rumšiškėse, Onuškyje, Vytautavoje, Pivašiūnuose. II pasaulinio karo metais dirbo Laurų (prie Vilniaus) vaikų prieglaudos (namų) direktoriumi. Padėjo gelbėti Vilniaus geto vaikus. 1999 m. už tai apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjomo kryžiaus ordinu.
Rumšiškėse gimė rašytoja Eleonora Pabiržytė (1905 m. vasario 24 d. – 1970 m. lapkričio 21 d.), apsakymų rinkinio „Sidabrinės šalnos“ (1956) autorė.
1952 m. balandžio 16 d. Rumšiškėse gimė Albinas Grabnickas – Lietuvos buriuotojų sąjungos viceprezidentas, nusipelnęs treneris, sporto renginių organizatorius.
Rumšiškėse gyvena restauratorė, tautodailininkė Elena Kniukštaitė (gimusi 1950 m. birželio 12 d.). Tai viena žinomiausių Lietuvos tautodailininkių tapytojų, įrašyta į „Pasalinę naiviojo meno enciklopediją” (1984 m., Jugoslavija, Anglija).
Miestelyje gyveno ir pedagogas, rašytojas, memuaristas Jonas Laucė (gimęs 1917 m. spalio 18 d.). Už pirmąjį savo romaną „Negandų metai” , „Vagos” leidyklai pasiūlytą 1971 m., dvejus metus praleido Pravieniškių kolonijoje. Šis romanas buvo išleistas tos pačios leidyklos tik 1991 metais. 1995 m. išleistas J. Laucės istorinis romanas „Karūna ir kalavijas”. Karo metais J. Laucė tarnavo 5-ajame savisaugos batalione. Iš tų laikų parašė atsiminimus „Penktasis savisaugos batalionas”.
1944 m. spalio 1 d. senosiose Rumšiškėse gimė rašytojas Stanislovas Abromavčius. Parašęs 50 knygų , tarp kurių paminėtinos "Nuskendusio slėnio istorija" ir "Sugrįžimas į nuskendusį slėnį", kuriose aprašyti Kauno mariose pradingę kaimai, tarp jų ir Rumšiškių miestelis.

Galerija

Jono Aisčio muziejus
Rumšiškių Šv. Onos koplyčia
Marių gatvė
S. Nėries gatvė
Visuomeninis pastatas

Šaltiniai

Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
Румшишки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 27 (53) : Розавен — Репа. С.-Петербургъ, 1899., 259 psl. (rus.)
Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 342 psl.
Rumšiškių kultūros centras
Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 184–185
„Kauno marios“. Paruošė Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Kauno skyrius. – Vilnius, „Mokslas“, 1981. // psl. 51
Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 123
„Senojo Alytaus-Kauno kelio atkarpa“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
Rumszyszki (2). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. X (Rukszenice — Sochaczew). Warszawa, 1889, 11 psl. (lenk.)
Petras Kežinaitis. Aplink Kauną. – Vilnius, Mintis, 1966. // psl. 37.
„Kauno marios“. Paruošė Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Kauno skyrius. – Vilnius, „Mokslas“, 1981. // psl. 44
„Kaišiadorių rajono savivaldybė - Rumšiškių seniūnija“. kaisiadorys.lt. Suarchyvuota iš originalo 2016-04-26. Nuoroda tikrinta 2016-04-26.
Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
Rumšiškės. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 118 psl.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
Rumšiškės. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 523 psl.
Rumšiškės. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 586
Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

Nuorodos

Miestelio svetainė
Rumšiškės. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 376 psl.
Kada pirmąkart paminėtos Rumšiškės

Aplinkinės gyvenvietės

KAUNAS – 20 km
Grabučiškės – 6 km

PRAVIENIŠKĖS – 4 km

Kapitoniškės – 3 km
DOVAINONYS – 5 km

ŽIEŽMARIAI – 16 km
KAIŠIADORYS – 20 km

[1] Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.

[ESBE-2] Румшишки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 27 (53) : Розавен — Репа. С.-Петербургъ, 1899., 259 psl. (rus.)

[GSSRI-3] Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 342 psl.

[4] Rumšiškių kultūros centras

[5] Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 184–185

[6] „Kauno marios“. Paruošė Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Kauno skyrius. – Vilnius, „Mokslas“, 1981. // psl. 51

[7] Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 123

[kvr-8] „Senojo Alytaus-Kauno kelio atkarpa“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.

[9] Rumszyszki (2). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. X (Rukszenice — Sochaczew). Warszawa, 1889, 11 psl. (lenk.)

[10] Petras Kežinaitis. Aplink Kauną. – Vilnius, Mintis, 1966. // psl. 37.

[11] „Kauno marios“. Paruošė Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Kauno skyrius. – Vilnius, „Mokslas“, 1981. // psl. 44

[kaisiadorys-12] „Kaišiadorių rajono savivaldybė - Rumšiškių seniūnija“. kaisiadorys.lt. Suarchyvuota iš originalo 2016-04-26. Nuoroda tikrinta 2016-04-26.

[13] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[1959-70sur-14] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.

[MLTE-15] Rumšiškės. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 118 psl.

[16] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.

[LTE-17] Rumšiškės. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 523 psl.

[TLE-18] Rumšiškės. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 586

[19] Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.

[20] Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.

[21] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.