Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

RumšiškėsTradicinis namas Lietuvos liaudies buities muziejujeRumšiškės54 52 01 š pl 24 13 08 r ilg 54 867 š pl 24 219 r

Senosios Rumšiškės

  • Pagrindinis puslapis
  • Senosios Rumšiškės
Senosios Rumšiškės
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Rumšiškės

Tradicinis namas Lietuvos liaudies buities muziejuje
Rumšiškės
54°52′01″š. pl. 24°13′08″r. ilg. / 54.867°š. pl. 24.219°r. ilg. / 54.867; 24.219 (Rumšiškės)
Apskritis  Kauno apskritis
Savivaldybė  Kaišiadorių rajono savivaldybė
Seniūnija Rumšiškių seniūnija
Gyventojai (2021) 1 664
Plotas 9,12 km²
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Rum̃šiškės
Kilmininkas: Rum̃šiškių
Naudininkas: Rum̃šiškėms
Galininkas: Rum̃šiškes
Įnagininkas: Rum̃šiškėmis
Vietininkas: Rum̃šiškėse
Istoriniai pavadinimai rus. Румшишки
Vikiteka Rumšiškės

Rumšiškės – miestelis Kaišiadorių rajono savivaldybės vakaruose, 20 km į vakarus nuo Kaišiadorių, prie Kauno marių, Kauno marių RP. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Garsėja Lietuvos liaudies buities muziejumi (atidarytas 1974 m., 175 ha, ~100 liaudies architektūros paminklų, didžiausias ir žymiausias tokio pobūdžio muziejus Lietuvoje bei vienas iš didžiausių Europoje (yra Lietuvos etnografinių krašto regionų architektūros, kultūros, buities eksponatų). Yra medinė Rumšiškių šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1860 m., perkelta 1959 m. su varpine), Rumšiškių Šv. Onos koplyčia (1840 m.), poeto Jono Aisčio muziejus, Rumšiškių vyskupo Antano Baranausko gimnazija, vaikų darželis, senelių namai, biblioteka, paštas (LT-56040), kultūros centras, turizmo informacijos centras, pirminės sveikatos priežiūros centras.

Etimologija

Rumšiškės yra asmenvardinis vietovardis, kilęs nuo pavardės Rumša (ar Rumšas, Rumšys), pridėjus vietovardžiams būdingą priesagą -iškės. XX a. tarpukariu vartota vienaskaitinė forma Rumšiškė arba Rumšiškis.

Geografija

Prie miestelio plyti sengirė, vakaruose į Kauno marias įteka Praviena, yra poilsiavietės prie marių kranto, neeksploatuojamas žvyro telkinys. Prie miestelio, Rumšiškių miške auga storiausia pušis rajone – Rumšiškių miško pušis (gamtos paminklas; 5 m apimties, 30 m aukščio, 1,6 m skersmuo, 300 metų amžiaus), Kauno marių pakrantėje – Rumšiškių miško ąžuolas. Stūkso Rumšiškių piliakalnis, aptiktas Rumšiškių kapinynas.

Istorija

Kadaise buvusi svarbus gynybos centras, vietovė minima nuo 1382 m. (kryžiuočių kelių aprašymuose, kuriuos parašė Vygandas Marburgietis, minimos kaip Rumsinker), tuo metu tai buvo žemės ar valsčiaus centras. 1385 m. kryžiuočiai grįždami iš Vilniaus ties šia gyvenviete susikovė su lietuviais, trukdančiais jiems persikelti per Nemuną. 1387 m. Ldk Jogailos rašte Skirgailai minima kaip kaimas. Manoma, kad gyvenvietė kūrėsi apatinėje Nemuno terasoje, į šiaurės vakarus nuo Pravienos upelio arba į šiaurę nuo Nedėjos upelio (Pravienos intako). Planas tikriausiai buvo linijinis, sodybos išsidėsčiusios pašlaitėje. XV a. 1-ojoje pusėje jau ėmė formuotis radialinis planas.

1503 m. minimas Ldk Rumšiškių dvaras. 1549 m. Ldk Žygimantas Augustas Rumšiškes užrašė Barborai Radvilaitei.1557 m. minimas kaip miestelis. 1582 m. Steponas Batoras suteikė privilegiją, kuria Rumšiškių gyventojai atleidžiami nuo pastotės prievolių, pakeičiant ją piniginiu mokesčiu. 1600 m. privilegija leisti savaitiniai turgūs pirmadieniais. 1635 m. Zigmantas Vaza savo privilegija leido miestiečiams imti mišką statybai. XVII a. viduryje smarkiai nukentėjo nuo gaisrų.

1700 m. Rumšiškių rakto inventoriuje nurodomas 51 kiemas ir tiek pat sklypų. XVIII a. 2-ojoje pusėje veikė pradinė mokykla. 1775 m. Stanislovas Augustas sudarė valstybinę komisiją, kuri pavedė talentingam matematikui Pranciškui Norvaišai vadovauti Nemuno slenksčių ties Rumšiškėmis valymui nuo akmenų. Jo iškviesti narai iš Anglijos, iškėlę didžiausius akmenis, daug prisidėjo prie laivybos pagerinimo. 1791 m. gruodžio 12 d. ATR valdovas Stanislovas Augustas suteikė laisvojo miesto teises ir herbą, bet jau 1792 m. viduryje savivalda buvo panaikinta pakitus politinei padėčiai.

XIX a. miestelis augo dėl pro jį einančių Vilniaus–Kauno ir Kauno–Gardino kelių. Tarp jų – XIX a. pradžioje nutiestas kelias, ėjęs per Kruonį ir Rumšiškes iš Alytaus į Kauną. Iki šių dienų išlikusi apie 1000 m ilgio senojo plento atkarpa Dovainonyse ir Kapitoniškėse.

Rumšiškėse gyveno nemažai pirklių, prekiavusių geležimi, miško medžiaga, druska, silkėmis. 1832–1833 m. per gaisrus sudegė keletas parduotuvių ir gyvenamųjų namų. Grafas Tiškevičius įrengė pašto stotį (12 arklių ir 3 vežimai). XIX a. miestelyje veikė ligoninė, vandens malūnas, prieplauka su sandėliais prekėms, meteorologijos stotis, dvimetė valsčiaus raštininkų mokykla, valdiška pradinė mokykla (nuo 1866 m.), buvo bažnyčia, sinagoga, žydų mokykla. Prieš I pasaulinį karą Rumšiškėse buvo degtukų fabrikas, varomas garo mašinos. 1890 m. nemažai iš rėvų iškeltų akmenų buvo panaudota Kauno tvirtovės statybai. XIX a. Rumšiškės – Kauno apskrities miestelis, valsčiaus centras.

1893 m. Rumšiškėse rastas monetų lobis, kuriame buvo apie 2 ar 1,5 svaro Rusijos Pavelo I rublių ir senų Lenkijos bei Lietuvos monetų.

I pasaulinio karo metu bažnyčioje, geležies virbų dėžėje, rasti nežinomo XVII a. kilmingojo palaikai su brangaus metalo vainiku. Jo kaukolė ir kiti kaulai buvo priraišioti prie metalinių virbų ir užlakuoti lako antspaudais. Vėliau palaikai buvo užmiršti. Antrą kartą rasti 1958 m., kai bažnyčia buvo keliama į naująją miestelio vietą. Manoma, kad šie palaikai susiję su 1655-1661 m. carinės Rusijos invazija į Vilnių bei jo apylinkes. Tada kažkokio kilmingojo palaikai galėjo būti pervežti iš Vilniaus ir čia paslėpti. Šie palaikai bei kiti po bažnyčia rasti karstai perkelti į Rumšiškių kapines.

1907 m. sudarytas Rumšiškių planas (matininkas F. Sopkovskis), pagal jį miestelyje suplanuota 218 sklypų. XX a. tarpukariu miestelio plėtra prislopo, kadangi kelias Vilnius–Kaunas tapo beveik nenaudojamu (ėjo per demarkacinę liniją) nes ši siena buvo praktiškai uždaryta dėl nepalankių Lietuvos Lenkijos santykių. 1931 m. veikė 11 parduotuvių, 9 amatininkų dirbtuvės ir smulkios pramonės įmonės. 1944 m. miestelis sudegė, po gaisro teliko ~20 sodybų (iki 1949 m. senose vietose atstatyta ~30 sodybų). 1946–1947 m. miestelis perplanuotas (projekto autorius E. Konstantinavičius).

Statant Kauno HE, iki 1960 m. visi Rumšiškių pastatai buvo perkelti į dabartinę vietą ant aukšto skardžio, o Senosios Rumšiškės liko Kauno marių dugne 54°51′20″ š. pl. 24°12′10″ r. ilg. / 54.85556°š. pl. 24.20278°r. ilg. / 54.85556; 24.20278 (Senosios Rumšiškės) (miestelis užtvindant vietovę 1958–1959 m. perkeltas 2 km į šiaurės rytus, kur tuomet buvo Byliškės ir Vajakiškės). Iš senojo miestelio liko kyšoti tik į uolą panaši Kaukakalnio ketera. Paniro ir Rumšiškių piliakalnis. Dabartinės Rumšiškės ėmė kurtis 1956 m. – tai naujai pastatytas miestelis, iš senojo liko tik Rumšiškių bažnyčia kaip XVIII a. liaudies architektūros paminklas (po rąstą išardžius perkelta į naują vietą). Maždaug iki 1960 m. statyti vienaaukščiai mediniai sodybiniai namai, vėliau – daugiausia kapitaliniai. 1967 m. buvo 13 gatvių.

Sovietmečiu buvo Pravienos kolūkio centrinė gyvenvietė (ūkio specializacija – daržovių auginimas; turėjo laukų drėkinimo sistemą). Pastatyta vaistinė, alytnamių, prekybos centras (architektas V. Putinas) su dviem parduotuvėmis ir kavine.

1998 m. patvirtintas dabartinis Rumšiškių herbas, miestelis pripažintas gražiausia Lietuvos gyvenviete.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XV a. pabaiga – 1565 m. Rumšiškių valsčiaus centras Kauno apskritis
1861–1946 m. Kauno apskritis
1946–1950 m. Kaišiadorių apskritis
1950–1995 m. Rumšiškių apylinkės centras Kaišiadorių rajonas
1995– Rumšiškių seniūnijos centras Kaišiadorių rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2021 m.
1868 m.* 1899 m.* 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur.
969 519 1 010 949 922 1 294
1981 m. 1986 m. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. 2021 m.sur.
1 260 1 526 1 449 1 833 1 651 1 664
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

  • Rumšiškėse kurį laiką mokėsi poetas Antanas Baranauskas (1835–1902), kuriam čia pastatytas paminklas (1967 m., skulptorius ; pakeliui nuo bažnyčios link marių pakrantės; dailės ir istorijos paminklas).
  • Miestelio kapinėse, į dešinę nuo koplyčios palaidotas poetas Jonas Aistis (1904–1973; perlaidotas 2000 m.). Stovi paminklinis biustas jam atminti (skulptorius , architektas S. Petrauskas), koplytstulpis.
  • 1964–1975 m. Rumšiškių vidurinėje mokykloje mokėsi Audronė Bulbovaitė-Glosienė, profesorė, socialinių mokslų daktarė, docentė, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės katedros vedėja, Vilniaus universiteto bibliotekos direktorė.
  • Iš Rumšiškių kilęs (1924–2019), habilituotas daktaras (biomedicinos mokslai), Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordino kavalierius, Kauno medicinos akademijos Akušerijos ir ginekologijos klinikos direktorius, Lietuvos nerūkančiųjų draugijos, Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos prezidentas.
  • Rumšiškėse gimė kalbininkas ir vertėjas Viktoras Kamantauskas (1899–1951).
  • Rumšiškių bažnyčios šventoriuje palaidotas kunigas Jonas Žemaitis (1904 m. sausio 31 d. – 2001 m. rugsėjo 11 d.), klebonavęs Rumšiškėse, Onuškyje, Vytautavoje, Pivašiūnuose. II pasaulinio karo metais dirbo Laurų (prie Vilniaus) vaikų prieglaudos (namų) direktoriumi. Padėjo gelbėti Vilniaus geto vaikus. 1999 m. už tai apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjomo kryžiaus ordinu.
  • Rumšiškėse gimė rašytoja Eleonora Pabiržytė (1905 m. vasario 24 d. – 1970 m. lapkričio 21 d.), apsakymų rinkinio „Sidabrinės šalnos“ (1956) autorė.
  • 1952 m. balandžio 16 d. Rumšiškėse gimė Albinas Grabnickas – Lietuvos buriuotojų sąjungos viceprezidentas, nusipelnęs treneris, sporto renginių organizatorius.
  • Rumšiškėse gyvena restauratorė, tautodailininkė Elena Kniukštaitė (gimusi 1950 m. birželio 12 d.). Tai viena žinomiausių Lietuvos tautodailininkių tapytojų, įrašyta į „Pasalinę naiviojo meno enciklopediją” (1984 m., Jugoslavija, Anglija).
  • Miestelyje gyveno ir pedagogas, rašytojas, memuaristas Jonas Laucė (gimęs 1917 m. spalio 18 d.). Už pirmąjį savo romaną „Negandų metai” , „Vagos” leidyklai pasiūlytą 1971 m., dvejus metus praleido Pravieniškių kolonijoje. Šis romanas buvo išleistas tos pačios leidyklos tik 1991 metais. 1995 m. išleistas J. Laucės istorinis romanas „Karūna ir kalavijas”. Karo metais J. Laucė tarnavo 5-ajame savisaugos batalione. Iš tų laikų parašė atsiminimus „Penktasis savisaugos batalionas”.
  • 1944 m. spalio 1 d. senosiose Rumšiškėse gimė rašytojas Stanislovas Abromavčius. Parašęs 50 knygų , tarp kurių paminėtinos "Nuskendusio slėnio istorija" ir "Sugrįžimas į nuskendusį slėnį", kuriose aprašyti Kauno mariose pradingę kaimai, tarp jų ir Rumšiškių miestelis.

Galerija

  • Jono Aisčio muziejus
  • Rumšiškių Šv. Onos koplyčia
  • Marių gatvė
  • S. Nėries gatvė
  • Visuomeninis pastatas

Šaltiniai

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Румшишки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 27 (53) : Розавен — Репа. С.-Петербургъ, 1899., 259 psl. (rus.)
  3. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 342 psl.
  4. Rumšiškių kultūros centras
  5. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 184–185
  6. „Kauno marios“. Paruošė Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Kauno skyrius. – Vilnius, „Mokslas“, 1981. // psl. 51
  7. Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 123
  8. „Senojo Alytaus-Kauno kelio atkarpa“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  9. Rumszyszki (2). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. X (Rukszenice — Sochaczew). Warszawa, 1889, 11 psl. (lenk.)
  10. Petras Kežinaitis. Aplink Kauną. – Vilnius, Mintis, 1966. // psl. 37.
  11. „Kauno marios“. Paruošė Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Kauno skyrius. – Vilnius, „Mokslas“, 1981. // psl. 44
  12. „Kaišiadorių rajono savivaldybė - Rumšiškių seniūnija“. kaisiadorys.lt. Suarchyvuota iš originalo 2016-04-26. Nuoroda tikrinta 2016-04-26.
  13. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  14. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  15. Rumšiškės. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 118 psl.
  16. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  17. Rumšiškės. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 523 psl.
  18. Rumšiškės. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 586
  19. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  20. Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
  21. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

Nuorodos

  • Miestelio svetainė
  • Rumšiškės. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 376 psl.
  • Kada pirmąkart paminėtos Rumšiškės

Aplinkinės gyvenvietės

KAUNAS – 20 km
Grabučiškės – 6 km
PRAVIENIŠKĖS – 4 km
Kapitoniškės – 3 km
DOVAINONYS – 5 km
ŽIEŽMARIAI – 16 km
KAIŠIADORYS – 20 km

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 20 Lie, 2025 / 08:09

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Senosios Rumšiškės, Kas yra Senosios Rumšiškės? Ką reiškia Senosios Rumšiškės?

RumsiskesTradicinis namas Lietuvos liaudies buities muziejujeRumsiskes54 52 01 s pl 24 13 08 r ilg 54 867 s pl 24 219 r ilg 54 867 24 219 Rumsiskes Apskritis Kauno apskritisSavivaldybe Kaisiadoriu rajono savivaldybeSeniunija Rumsiskiu seniunijaGyventojai 2021 1 664Plotas 9 12 km Vietovardzio kirciavimas 1 kirciuote Vardininkas Rum siskesKilmininkas Rum siskiuNaudininkas Rum siskemsGalininkas Rum siskesĮnagininkas Rum siskemisVietininkas Rum siskeseIstoriniai pavadinimai rus RumshishkiVikiteka Rumsiskes Rumsiskes miestelis Kaisiadoriu rajono savivaldybes vakaruose 20 km į vakarus nuo Kaisiadoriu prie Kauno mariu Kauno mariu RP Seniunijos ir seniunaitijos centras Garseja Lietuvos liaudies buities muziejumi atidarytas 1974 m 175 ha 100 liaudies architekturos paminklu didziausias ir zymiausias tokio pobudzio muziejus Lietuvoje bei vienas is didziausiu Europoje yra Lietuvos etnografiniu krasto regionu architekturos kulturos buities eksponatu Yra medine Rumsiskiu sv arkangelo Mykolo baznycia pastatyta 1860 m perkelta 1959 m su varpine Rumsiskiu Sv Onos koplycia 1840 m poeto Jono Aiscio muziejus Rumsiskiu vyskupo Antano Baranausko gimnazija vaiku darzelis seneliu namai biblioteka pastas LT 56040 kulturos centras turizmo informacijos centras pirmines sveikatos prieziuros centras Ziedine sankryza į RumsiskesEtimologijaRumsiskes yra asmenvardinis vietovardis kiles nuo pavardes Rumsa ar Rumsas Rumsys pridejus vietovardziams budinga priesaga iskes XX a tarpukariu vartota vienaskaitine forma Rumsiske arba Rumsiskis GeografijaPrie miestelio plyti sengire vakaruose į Kauno marias įteka Praviena yra poilsiavietes prie mariu kranto neeksploatuojamas zvyro telkinys Prie miestelio Rumsiskiu miske auga storiausia pusis rajone Rumsiskiu misko pusis gamtos paminklas 5 m apimties 30 m aukscio 1 6 m skersmuo 300 metu amziaus Kauno mariu pakranteje Rumsiskiu misko azuolas Stukso Rumsiskiu piliakalnis aptiktas Rumsiskiu kapinynas IstorijaKadaise buvusi svarbus gynybos centras vietove minima nuo 1382 m kryziuociu keliu aprasymuose kuriuos parase Vygandas Marburgietis minimos kaip Rumsinker tuo metu tai buvo zemes ar valsciaus centras 1385 m kryziuociai grįzdami is Vilniaus ties sia gyvenviete susikove su lietuviais trukdanciais jiems persikelti per Nemuna 1387 m Ldk Jogailos raste Skirgailai minima kaip kaimas Manoma kad gyvenviete kuresi apatineje Nemuno terasoje į siaures vakarus nuo Pravienos upelio arba į siaure nuo Nedejos upelio Pravienos intako Planas tikriausiai buvo linijinis sodybos issidesciusios paslaiteje XV a 1 ojoje puseje jau eme formuotis radialinis planas 1503 m minimas Ldk Rumsiskiu dvaras 1549 m Ldk Zygimantas Augustas Rumsiskes uzrase Barborai Radvilaitei 1557 m minimas kaip miestelis 1582 m Steponas Batoras suteike privilegija kuria Rumsiskiu gyventojai atleidziami nuo pastotes prievoliu pakeiciant ja piniginiu mokesciu 1600 m privilegija leisti savaitiniai turgus pirmadieniais 1635 m Zigmantas Vaza savo privilegija leido miestieciams imti miska statybai XVII a viduryje smarkiai nukentejo nuo gaisru 1700 m Rumsiskiu rakto inventoriuje nurodomas 51 kiemas ir tiek pat sklypu XVIII a 2 ojoje puseje veike pradine mokykla 1775 m Stanislovas Augustas sudare valstybine komisija kuri pavede talentingam matematikui Pranciskui Norvaisai vadovauti Nemuno slenksciu ties Rumsiskemis valymui nuo akmenu Jo iskviesti narai is Anglijos iskele didziausius akmenis daug prisidejo prie laivybos pagerinimo 1791 m gruodzio 12 d ATR valdovas Stanislovas Augustas suteike laisvojo miesto teises ir herba bet jau 1792 m viduryje savivalda buvo panaikinta pakitus politinei padeciai Miestelio planas pries II pasaulinį kara XIX a miestelis augo del pro jį einanciu Vilniaus Kauno ir Kauno Gardino keliu Tarp ju XIX a pradzioje nutiestas kelias ejes per Kruonį ir Rumsiskes is Alytaus į Kauna Iki siu dienu islikusi apie 1000 m ilgio senojo plento atkarpa Dovainonyse ir Kapitoniskese Rumsiskese gyveno nemazai pirkliu prekiavusiu gelezimi misko medziaga druska silkemis 1832 1833 m per gaisrus sudege keletas parduotuviu ir gyvenamuju namu Grafas Tiskevicius įrenge pasto stotį 12 arkliu ir 3 vezimai XIX a miestelyje veike ligonine vandens malunas prieplauka su sandeliais prekems meteorologijos stotis dvimete valsciaus rastininku mokykla valdiska pradine mokykla nuo 1866 m buvo baznycia sinagoga zydu mokykla Pries I pasaulinį kara Rumsiskese buvo degtuku fabrikas varomas garo masinos 1890 m nemazai is revu iskeltu akmenu buvo panaudota Kauno tvirtoves statybai XIX a Rumsiskes Kauno apskrities miestelis valsciaus centras 1893 m Rumsiskese rastas monetu lobis kuriame buvo apie 2 ar 1 5 svaro Rusijos Pavelo I rubliu ir senu Lenkijos bei Lietuvos monetu I pasaulinio karo metu baznycioje gelezies virbu dezeje rasti nezinomo XVII a kilmingojo palaikai su brangaus metalo vainiku Jo kaukole ir kiti kaulai buvo priraisioti prie metaliniu virbu ir uzlakuoti lako antspaudais Veliau palaikai buvo uzmirsti Antra karta rasti 1958 m kai baznycia buvo keliama į naujaja miestelio vieta Manoma kad sie palaikai susije su 1655 1661 m carines Rusijos invazija į Vilniu bei jo apylinkes Tada kazkokio kilmingojo palaikai galejo buti pervezti is Vilniaus ir cia paslepti Sie palaikai bei kiti po baznycia rasti karstai perkelti į Rumsiskiu kapines 1907 m sudarytas Rumsiskiu planas matininkas F Sopkovskis pagal jį miestelyje suplanuota 218 sklypu XX a tarpukariu miestelio pletra prislopo kadangi kelias Vilnius Kaunas tapo beveik nenaudojamu ejo per demarkacine linija nes si siena buvo praktiskai uzdaryta del nepalankiu Lietuvos Lenkijos santykiu 1931 m veike 11 parduotuviu 9 amatininku dirbtuves ir smulkios pramones įmones 1944 m miestelis sudege po gaisro teliko 20 sodybu iki 1949 m senose vietose atstatyta 30 sodybu 1946 1947 m miestelis perplanuotas projekto autorius E Konstantinavicius Statant Kauno HE iki 1960 m visi Rumsiskiu pastatai buvo perkelti į dabartine vieta ant auksto skardzio o Senosios Rumsiskes liko Kauno mariu dugne 54 51 20 s pl 24 12 10 r ilg 54 85556 s pl 24 20278 r ilg 54 85556 24 20278 Senosios Rumsiskes miestelis uztvindant vietove 1958 1959 m perkeltas 2 km į siaures rytus kur tuomet buvo Byliskes ir Vajakiskes Is senojo miestelio liko kysoti tik į uola panasi Kaukakalnio ketera Paniro ir Rumsiskiu piliakalnis Dabartines Rumsiskes eme kurtis 1956 m tai naujai pastatytas miestelis is senojo liko tik Rumsiskiu baznycia kaip XVIII a liaudies architekturos paminklas po rasta isardzius perkelta į nauja vieta Mazdaug iki 1960 m statyti vienaauksciai mediniai sodybiniai namai veliau daugiausia kapitaliniai 1967 m buvo 13 gatviu Sovietmeciu buvo Pravienos kolukio centrine gyvenviete ukio specializacija darzoviu auginimas turejo lauku drekinimo sistema Pastatyta vaistine alytnamiu prekybos centras architektas V Putinas su dviem parduotuvemis ir kavine 1998 m patvirtintas dabartinis Rumsiskiu herbas miestelis pripazintas graziausia Lietuvos gyvenviete Administracinis teritorinis pavaldumasXV a pabaiga 1565 m Rumsiskiu valsciaus centras Kauno apskritis1861 1946 m Kauno apskritis1946 1950 m Kaisiadoriu apskritis1950 1995 m Rumsiskiu apylinkes centras Kaisiadoriu rajonas1995 Rumsiskiu seniunijos centras Kaisiadoriu rajono savivaldybeGyventojaiDemografine raida tarp 1868 m ir 2021 m 1868 m 1899 m 1923 m sur 1959 m sur 1970 m sur 1979 m sur 969 519 1 010 949 922 1 2941981 m 1986 m 1989 m sur 2001 m sur 2011 m sur 2021 m sur 1 260 1 526 1 449 1 833 1 651 1 664 pagal enciklopedijos isleidimo metus Metai kuriu duomenys pateikti enciklopedijoje nenurodyti Demografines raidos histogramaZymus zmones Rumsiskese kurį laika mokesi poetas Antanas Baranauskas 1835 1902 kuriam cia pastatytas paminklas 1967 m skulptorius pakeliui nuo baznycios link mariu pakrantes dailes ir istorijos paminklas Miestelio kapinese į desine nuo koplycios palaidotas poetas Jonas Aistis 1904 1973 perlaidotas 2000 m Stovi paminklinis biustas jam atminti skulptorius architektas S Petrauskas koplytstulpis 1964 1975 m Rumsiskiu vidurineje mokykloje mokesi Audrone Bulbovaite Glosiene profesore socialiniu mokslu daktare docente Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystes katedros vedeja Vilniaus universiteto bibliotekos direktore Is Rumsiskiu kiles 1924 2019 habilituotas daktaras biomedicinos mokslai Didziojo Lietuvos kunigaikscio Gedimino V laipsnio ordino kavalierius Kauno medicinos akademijos Akuserijos ir ginekologijos klinikos direktorius Lietuvos nerukanciuju draugijos Seimos planavimo ir seksualines sveikatos asociacijos prezidentas Rumsiskese gime kalbininkas ir vertejas Viktoras Kamantauskas 1899 1951 Rumsiskiu baznycios sventoriuje palaidotas kunigas Jonas Zemaitis 1904 m sausio 31 d 2001 m rugsejo 11 d klebonaves Rumsiskese Onuskyje Vytautavoje Pivasiunuose II pasaulinio karo metais dirbo Lauru prie Vilniaus vaiku prieglaudos namu direktoriumi Padejo gelbeti Vilniaus geto vaikus 1999 m uz tai apdovanotas Zuvanciuju gelbejomo kryziaus ordinu Rumsiskese gime rasytoja Eleonora Pabirzyte 1905 m vasario 24 d 1970 m lapkricio 21 d apsakymu rinkinio Sidabrines salnos 1956 autore 1952 m balandzio 16 d Rumsiskese gime Albinas Grabnickas Lietuvos buriuotoju sajungos viceprezidentas nusipelnes treneris sporto renginiu organizatorius Rumsiskese gyvena restauratore tautodailininke Elena Kniukstaite gimusi 1950 m birzelio 12 d Tai viena zinomiausiu Lietuvos tautodailininkiu tapytoju įrasyta į Pasaline naiviojo meno enciklopedija 1984 m Jugoslavija Anglija Miestelyje gyveno ir pedagogas rasytojas memuaristas Jonas Lauce gimes 1917 m spalio 18 d Uz pirmajį savo romana Negandu metai Vagos leidyklai pasiulyta 1971 m dvejus metus praleido Pravieniskiu kolonijoje Sis romanas buvo isleistas tos pacios leidyklos tik 1991 metais 1995 m isleistas J Lauces istorinis romanas Karuna ir kalavijas Karo metais J Lauce tarnavo 5 ajame savisaugos batalione Is tu laiku parase atsiminimus Penktasis savisaugos batalionas 1944 m spalio 1 d senosiose Rumsiskese gime rasytojas Stanislovas Abromavcius Parases 50 knygu tarp kuriu paminetinos Nuskendusio slenio istorija ir Sugrįzimas į nuskendusį slenį kuriose aprasyti Kauno mariose pradinge kaimai tarp ju ir Rumsiskiu miestelis GalerijaJono Aiscio muziejus Rumsiskiu Sv Onos koplycia Mariu gatve S Neries gatve Visuomeninis pastatasSaltiniaiAldonas Pupkis Marija Razmukaite Rita Miliunaite Vietovardziu zodynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2002 ISBN 5 420 01497 1 internetinis leidimas sudarytojai Marija Razmukaite Aldonas Pupkis ISBN 978 9955 704 23 2 Rumshishki Enciklopedicheskij slovar Brokgauza i Efrona T 27 53 Rozaven Repa S Peterburg 1899 259 psl rus Geografichesko statisticheskij slovar Rossijskoj imperii T 4 Pavasterort Syatra Kasy SPb 1868 342 psl Rumsiskiu kulturos centras Aleksandras Vanagas Lietuvos miestu vardai antrasis leidimas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2004 psl 184 185 Kauno marios Paruose Lietuvos TSR paminklu apsaugos ir krastotyros draugijos Kauno skyrius Vilnius Mokslas 1981 psl 51 Lietuvos valdovai XIII XVIII a Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2004 psl 123 Senojo Alytaus Kauno kelio atkarpa Lietuvos Respublikos kulturos vertybiu registras Rumszyszki 2 Slownik geograficzny Krolestwa Polskiego i innych krajow slowianskich T X Rukszenice Sochaczew Warszawa 1889 11 psl lenk Petras Kezinaitis Aplink Kauna Vilnius Mintis 1966 psl 37 Kauno marios Paruose Lietuvos TSR paminklu apsaugos ir krastotyros draugijos Kauno skyrius Vilnius Mokslas 1981 psl 44 Kaisiadoriu rajono savivaldybe Rumsiskiu seniunija kaisiadorys lt Suarchyvuota is originalo 2016 04 26 Nuoroda tikrinta 2016 04 26 Lietuvos apgyventos vietos pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventoju 1923 m surasymo duomenys Kaunas Finansu ministerija Centralinis statistikos biuras 1925 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietoves 1959 ir 1970 metais Visasajunginiu gyventoju surasymu duomenys Vilnius Centrine statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministru tarybos 1974 Rumsiskes Mazoji lietuviskoji tarybine enciklopedija T 3 R Z Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1971 118 psl Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietoves 1979 metu Visasajunginio gyventoju surasymo duomenys Vilnius Lietuvos TSR Centrine statistikos valdyba 1982 Rumsiskes Lietuviskoji tarybine enciklopedija IX t Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 1982 T IX Pintuves Samneris 523 psl Rumsiskes Tarybu Lietuvos enciklopedija T 3 Masaitis Simno Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1987 psl 586 Kaimo gyvenamosios vietoves 1989 metu Visuotinio gyventoju surasymo duomenys Vilnius Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas 1993 Kauno apskrities gyvenamosios vietoves ir ju gyventojai Vilnius Statistikos departamentas 2002 Gyventojai gyvenamosiose vietovese Lietuvos Respublikos 2011 metu gyventoju ir bustu surasymo rezultatai Vilnius Statistikos departamentas 2013 Suarchyvuota 2022 04 08 NuorodosMiestelio svetaine Rumsiskes Musu Lietuva T 2 Bostonas Lietuviu enciklopedijos leidykla 1965 376 psl Kada pirmakart paminetos RumsiskesAplinkines gyvenvietesKAUNAS 20 km Grabuciskes 6 km PRAVIENISKĖS 4 kmKapitoniskes 3 km DOVAINONYS 5 km ZIEZMARIAI 16 km KAISIADORYS 20 km

Naujausi straipsniai
  • Liepa 22, 2025

    Skėstašakis notofagas

  • Liepa 22, 2025

    Skruzdėlių nuodai

  • Liepa 22, 2025

    Skriemulinis lankas

  • Liepa 22, 2025

    Skriaudžių Šv. Lauryno bažnyčia

  • Liepa 22, 2025

    Skrandinės apylinkė

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje