Senoji VarėnaSenosios Varėnos Šv arkangelo Mykolo bažnyčiaSenoji Varėna54 15 04 š pl 24 32 49 r ilg 54 251 š pl 24 547 r
Senoji Varėna

Senoji Varėna | ||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Senoji Varėna | ||||||||
54°15′04″š. pl. 24°32′49″r. ilg. / 54.251°š. pl. 24.547°r. ilg. | ||||||||
Apskritis | Alytaus apskritis | |||||||
Savivaldybė | Varėnos rajono savivaldybė | |||||||
Seniūnija | Varėnos seniūnija | |||||||
Gyventojų | 1 073 | |||||||
| ||||||||
Istoriniai pavadinimai | rus. Ораны, lenk. Orany, Worany, Woranii |
Senoji Varėna (seniau Varėna I) – kaimas Varėnos rajono savivaldybėje, prie Merkio ir Varėnės santakos, 4 km į šiaurę nuo Varėnos, prie kelio A4 Vilnius–Varėna–Gardinas . Kaime stovi Senosios Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1994 m.), veikia A. Ryliškio vidurinė mokykla, lopšelis-darželis „Nykštukas“, biblioteka. Ant aukšto pakrantės šlaito (ten, kur Varėnė įteka į Merkį ir prie pat kelio į Varėną) įrengtas medžio skulptūrų parkelis. Yra Nepriklausomybės paminklas (atstatytas 1989 m.). Plėtojamas miško gėrybių rinkimas ir išvežimas.
Etimologija
Gyvenvietės vardas yra vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo upės, kuri teka pro miestą – Varėnės (anksčiau vadinosi Varėna). Dėl klaidingos perrašos lenkų kalboje įsigalėjo pavadinimas be pirmosios raidės (Orany).
Liaudies etimologija mena legendą, kad Varėnos pavadinimas kildinamas iš pramotės deivės Varėnės vardo, kuri globojo šalia upės įsikūrusius medžioklius ir žvejus. Ji padėdavusi žmonėms išgyventi. Pasivertusi lydeka ji varydavo žuvį į tinklus. Miške persikūnydavo į vilkę ir gindavo žvėris į medžiotojų spąstus. Kol žmonės buvo geri ir vertino savo promotės paramą (atnešdavo aukų), viskas sėkmingai klojosi. Vėliau žmonės pasidarė ganėtinai stiprūs ir išpuiko: nebeskyrė pakankamai dėmesio juos globojančiai Varėnei, todėl įskaudinta ji paliko gentį. Taigi, Varėnos vardas siejamas ir su žodžiu „varyti“.
Istorija
Pirmąkart istoriniuose šaltiniuose Varėna minima 1413 m. sausio 13 d. Laiške Ordino magistrui pažymima, kad jis rašytas „naujajame medžioklės dvare, vadinamame Varėna, greta Merkio upės“. Vėliau pastatytas , priklausęs Ldk iždininkui M. Bžostovskiui. Prie dvaro atsiradęs miestelis minimas nuo 1486 m., Varėnos valsčius – 1576 m., miestas – 1582 metais. XVI a. minimas karališkasis . Miestelis sunyko per XVII a. vidurio – XVIII a. pradžios karus. XVIII a. pabaigoje veikė parapinė mokykla.
XIX a. pabaigoje piečiau, kitame Merkio krante nutiestas Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis ir įsikūrė gyvenvietė, pasivadinusi Varėna II (dabartinis Varėnos miestas), o senoji gyvenvietė pavadinta Varėna I. 1881 m. Varėna I sudegė, po truputį ją ėmė stelbti Varėna II. Cariniais metais į šiaurę nuo miestelio įkurta Varėnos karinė stovykla, kur įsikūrė karinis dalinys, čia gražius būstus statydinosi rusų civiliai valdininkai ir kariškiai. 1893 m. pastatyta stačiatikių cerkvė. Gyventojai tiesė geležinkelį, plentą, vertėsi miško gėrybių rinkimu, gyvulininkyste, rinkdavo ir žydams parduodavo metalą (artilerijos sviedinių skeveldras). XIX a. pabaigoje Varėna buvo Trakų apskrities miestelis, valsčiaus ir seniūnijos centras. Iki I pasaulinio karo Senojoje Varėnoje veikė krakmolo, koklių įmonės, kalkių gamykla.
Labai nukentėjo per I pasaulinį karą. 1915 m. besitraukianti caro kariuomenė susprogdino Senosios Varėnos geležinkelio tiltą. Ties miesteliu apie dvi savaites prie Merkio upės Rusijos kariniai daliniai stabdė Vokietijos kariuomenės puolimą.
Tarpukariu priklausė Lietuvai, o Varėna II buvo Lenkijoje, už demarkacinės linijos. 1931 m. miestelyje veikė >30 parduotuvių, kartono fabrikas, gyventojai vertėsi sielių plukdymu. 1927 m. buvusiuose cariniuose kariuomenės karininkų rūmuose įrengta plaučių ligų ligonių, buvusiame Artilerijos stoties pastate – „Dainavos“ sanatorija.
Po karo Varėna II tapo miestu, apskrities, vėliau – rajono centru, o Varėna I teliko miesteliu. 1980 m. abi Varėnos buvo sujungtos (iki tol Senoji Varėna turėjo miestelio statusą), o Varėna I pavadinta Varėnos Senamiesčiu, tačiau 1994 m. ji buvo vėl atskirta nuo miesto ir tapo jau nebe miesteliu, o kaimu Senoji Varėna. 1980 m. prie Varėnos prijungti buvę Senosios Varėnos priemiesčiai – Naujaūlyčis ir Antakalnis.
2013 m. balandžio 10 d. patvirtintas Senosios Varėnos herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
XVI a. – XX a. | Varėnos valsčius (iki II pasaulinio karo – jo centras) | Trakų apskritis |
1919–1946 m. | Alytaus apskritis | |
1946–1950 m. | Varėnos apskritis | |
1950–1954 m. | Varėnos I apylinkės centras | Varėnos rajonas |
1954–1995 m. | Varėnos apylinkė (kurį laiką – jos centras) | |
1995– | Varėnos seniūnija | Varėnos rajono savivaldybė |
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2021 m. | ||||||||
1833 m. | 1867 m.* | 1870 m. | 1897 m.sur. | 1905 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
310 | 620 | 903 | 2 624 | 606 | 407 | 258 | ||
1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m.sur. | - | - | ||
285 | 598 | 1 276 | 1 203 | 1 073 | - | - | ||
| ||||||||
|
Žymūs žmonės
- Senojoje Varėnoje mirė Mykolas Bžostovskis (1722–1784), ATR politinis ir karinis veikėjas.
- Senojoje Varėnoje gimė kompozitorius ir dailininkas M. K. Čiurlionis (1875–1911). Jo namo vietoje šiuo metu stovi tik paminklinis akmuo. Nuo Senosios Varėnos prasideda „Čiurlionio kelias“ – ąžuolinių stogastulpių „alėja“ pakelėje iki pat Druskininkų miesto.
- Senojoje Varėnoje gimė geologas Vincentas Korkutis (1937–2023).
- Senojoje Varėnoje gimė teisininkas Stasys Vėlyvis (1938–2023).
- Senojoje Varėnoje gimė vienas iš geriausių Lietuvos botanikos profesionalų, profesorius, habilituotas mokslų daktaras, mokslinių vadovėlių ir knygų autorius (g. 1948 m.).
- Senosios Varėnos kapinėse 2006 m. palaidota režisierė Dalia Tamulevičiūtė (1940–2006).
- Mitraukoje (Mitriškėse), kurios dabar yra Senosios Varėnos dalis, gimė ir gyveno dainininkė Marė Kuodžiūtė-Navickienė (1884–1962). Palaidota Senosios Varėnos kapinėse.
Šaltiniai
- Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
- Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 663 psl.
- Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 243
- Gitana Kazimieraitienė. „Legendos pasakoja“. Lietuvos geografiniai objektai. – Kaunas, „Šviesa“, 2008. // psl. 14
- Orany (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VII (Netrebka — Perepiat). Warszawa, 1886, 571 psl. (lenk.)
- Senoji Varėna. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012. 451 psl.
- Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo ĮSAKAS „Dėl Varėnos miesto ribų nustatymo“ Archyvuota kopija 2021-06-10 iš Wayback Machine projekto. // . – 1980, liep. 24, p. 1
- Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
- Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- Varėna. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 686 psl.
- Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- Varėna I. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 412 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Senoji Varėna, Kas yra Senoji Varėna? Ką reiškia Senoji Varėna?
Senoji VarenaSenosios Varenos Sv arkangelo Mykolo baznyciaSenoji Varena54 15 04 s pl 24 32 49 r ilg 54 251 s pl 24 547 r ilg 54 251 24 547 Senoji Varena Apskritis Alytaus apskritisSavivaldybe Varenos rajono savivaldybeSeniunija Varenos seniunijaGyventoju 2021 1 073Vietovardzio kirciavimas 3 kirciuote Vardininkas Senoji VarenaKilmininkas Senosios VarenosIstoriniai pavadinimai rus Orany lenk Orany Worany Woranii Senoji Varena seniau Varena I kaimas Varenos rajono savivaldybeje prie Merkio ir Varenes santakos 4 km į siaure nuo Varenos prie kelio A4 Vilnius Varena Gardinas Kaime stovi Senosios Varenos Sv arkangelo Mykolo baznycia pastatyta 1994 m veikia A Ryliskio vidurine mokykla lopselis darzelis Nykstukas biblioteka Ant auksto pakrantes slaito ten kur Varene įteka į Merkį ir prie pat kelio į Varena įrengtas medzio skulpturu parkelis Yra Nepriklausomybes paminklas atstatytas 1989 m Pletojamas misko gerybiu rinkimas ir isvezimas Akmuo Varenos įkurimuiLietuvos nepriklausomybes desimtmecio paminklasEtimologijaGyvenvietes vardas yra vandenvardinis vietovardis kiles nuo upes kuri teka pro miesta Varenes anksciau vadinosi Varena Del klaidingos perrasos lenku kalboje įsigalejo pavadinimas be pirmosios raides Orany Liaudies etimologija mena legenda kad Varenos pavadinimas kildinamas is pramotes deives Varenes vardo kuri globojo salia upes įsikurusius medzioklius ir zvejus Ji padedavusi zmonems isgyventi Pasivertusi lydeka ji varydavo zuvį į tinklus Miske persikunydavo į vilke ir gindavo zveris į medziotoju spastus Kol zmones buvo geri ir vertino savo promotes parama atnesdavo auku viskas sekmingai klojosi Veliau zmones pasidare ganetinai stiprus ir ispuiko nebeskyre pakankamai demesio juos globojanciai Varenei todel įskaudinta ji paliko gentį Taigi Varenos vardas siejamas ir su zodziu varyti IstorijaPirmakart istoriniuose saltiniuose Varena minima 1413 m sausio 13 d Laiske Ordino magistrui pazymima kad jis rasytas naujajame medziokles dvare vadinamame Varena greta Merkio upes Veliau pastatytas priklauses Ldk izdininkui M Bzostovskiui Prie dvaro atsirades miestelis minimas nuo 1486 m Varenos valscius 1576 m miestas 1582 metais XVI a minimas karaliskasis Miestelis sunyko per XVII a vidurio XVIII a pradzios karus XVIII a pabaigoje veike parapine mokykla XIX a pabaigoje pieciau kitame Merkio krante nutiestas Sankt Peterburgo Varsuvos gelezinkelis ir įsikure gyvenviete pasivadinusi Varena II dabartinis Varenos miestas o senoji gyvenviete pavadinta Varena I 1881 m Varena I sudege po truputį ja eme stelbti Varena II Cariniais metais į siaure nuo miestelio įkurta Varenos karine stovykla kur įsikure karinis dalinys cia grazius bustus statydinosi rusu civiliai valdininkai ir kariskiai 1893 m pastatyta staciatikiu cerkve Gyventojai tiese gelezinkelį plenta vertesi misko gerybiu rinkimu gyvulininkyste rinkdavo ir zydams parduodavo metala artilerijos sviediniu skeveldras XIX a pabaigoje Varena buvo Traku apskrities miestelis valsciaus ir seniunijos centras Iki I pasaulinio karo Senojoje Varenoje veike krakmolo kokliu įmones kalkiu gamykla Labai nukentejo per I pasaulinį kara 1915 m besitraukianti caro kariuomene susprogdino Senosios Varenos gelezinkelio tilta Ties miesteliu apie dvi savaites prie Merkio upes Rusijos kariniai daliniai stabde Vokietijos kariuomenes puolima Tarpukariu priklause Lietuvai o Varena II buvo Lenkijoje uz demarkacines linijos 1931 m miestelyje veike gt 30 parduotuviu kartono fabrikas gyventojai vertesi sieliu plukdymu 1927 m buvusiuose cariniuose kariuomenes karininku rumuose įrengta plauciu ligu ligoniu buvusiame Artilerijos stoties pastate Dainavos sanatorija Po karo Varena II tapo miestu apskrities veliau rajono centru o Varena I teliko miesteliu 1980 m abi Varenos buvo sujungtos iki tol Senoji Varena turejo miestelio statusa o Varena I pavadinta Varenos Senamiesciu taciau 1994 m ji buvo vel atskirta nuo miesto ir tapo jau nebe miesteliu o kaimu Senoji Varena 1980 m prie Varenos prijungti buve Senosios Varenos priemiesciai Naujaulycis ir Antakalnis 2013 m balandzio 10 d patvirtintas Senosios Varenos herbas Administracinis teritorinis pavaldumasXVI a XX a Varenos valscius iki II pasaulinio karo jo centras Traku apskritis1919 1946 m Alytaus apskritis1946 1950 m Varenos apskritis1950 1954 m Varenos I apylinkes centras Varenos rajonas1954 1995 m Varenos apylinke kurį laika jos centras 1995 Varenos seniunija Varenos rajono savivaldybeĮvaziavimas į gyvenvieteGyventojaiDemografine raida tarp 1833 m ir 2021 m 1833 m 1867 m 1870 m 1897 m sur 1905 m 1923 m sur 1959 m sur 310 620 903 2 624 606 407 2581970 m sur 1979 m sur 2001 m sur 2011 m sur 2021 m sur 285 598 1 276 1 203 1 073 pagal enciklopedijos isleidimo metus Metai kuriu duomenys pateikti enciklopedijoje nenurodyti Demografines raidos histogramaSkulpturu kelio fragmentasZymus zmones Senojoje Varenoje mire Mykolas Bzostovskis 1722 1784 ATR politinis ir karinis veikejas Senojoje Varenoje gime kompozitorius ir dailininkas M K Ciurlionis 1875 1911 Jo namo vietoje siuo metu stovi tik paminklinis akmuo Nuo Senosios Varenos prasideda Ciurlionio kelias azuoliniu stogastulpiu aleja pakeleje iki pat Druskininku miesto Senojoje Varenoje gime geologas Vincentas Korkutis 1937 2023 Senojoje Varenoje gime teisininkas Stasys Velyvis 1938 2023 Senojoje Varenoje gime vienas is geriausiu Lietuvos botanikos profesionalu profesorius habilituotas mokslu daktaras moksliniu vadoveliu ir knygu autorius g 1948 m Senosios Varenos kapinese 2006 m palaidota rezisiere Dalia Tamuleviciute 1940 2006 Mitraukoje Mitriskese kurios dabar yra Senosios Varenos dalis gime ir gyveno dainininke Mare Kuodziute Navickiene 1884 1962 Palaidota Senosios Varenos kapinese SaltiniaiRegistru centras tikrinta 2016 08 13 Geografichesko statisticheskij slovar Rossijskoj imperii T 3 Laars Oyat SPb 1867 663 psl Aleksandras Vanagas Lietuvos miestu vardai antrasis leidimas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2004 psl 243 Gitana Kazimieraitiene Legendos pasakoja Lietuvos geografiniai objektai Kaunas Sviesa 2008 psl 14 Orany 1 Slownik geograficzny Krolestwa Polskiego i innych krajow slowianskich T VII Netrebka Perepiat Warszawa 1886 571 psl lenk Senoji Varena Visuotine lietuviu enciklopedija T XXI Sam Skl Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2012 451 psl Lietuvos Tarybu Socialistines Respublikos Auksciausiosios Tarybos Prezidiumo ĮSAKAS Del Varenos miesto ribu nustatymo Archyvuota kopija 2021 06 10 is Wayback Machine projekto 1980 liep 24 p 1 Goshkevich I I Vilenskaya guberniya Polnyj spisok naselennyh mѣst so statisticheskimi dannymi o kazhdom poselenii sostavlennyj po officialnym svѣdѣniyam Vilna 1905 Lietuvos apgyventos vietos pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventoju 1923 m surasymo duomenys Kaunas Finansu ministerija Centralinis statistikos biuras 1925 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietoves 1959 ir 1970 metais Visasajunginiu gyventoju surasymu duomenys Vilnius Centrine statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministru tarybos 1974 Varena Mazoji lietuviskoji tarybine enciklopedija T 3 R Z Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1971 686 psl Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietoves 1979 metu Visasajunginio gyventoju surasymo duomenys Vilnius Lietuvos TSR Centrine statistikos valdyba 1982 Alytaus apskrities gyvenamosios vietoves ir ju gyventojai Vilnius Statistikos departamentas 2002 Gyventojai gyvenamosiose vietovese Lietuvos Respublikos 2011 metu gyventoju ir bustu surasymo rezultatai Vilnius Statistikos departamentas 2013 Suarchyvuota 2022 04 08 Gyventojai gyvenamosiose vietovese Lietuvos Respublikos 2021 metu gyventoju surasymo rezultatai Vilnius Statistikos departamentas 2022 Varena I Musu Lietuva T 1 Bostonas Lietuviu enciklopedijos leidykla 1964 412 psl