Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Senoji Babilonijos karalystė
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Senoji Babilono karalystė, dar vadinama Pirmoji Babilono dinastija – sąlyginis pavadinimas, istorikų duodamas Artimųjų Rytų valstybei, egzistavusiai XIX–XVI a. pr. m. e. Jos branduolys buvo istorinis Akado (Babilonijos) regionas (vidurinė Mesopotamija dabartinio Irako teritorijoje), tačiau didžiausios ekspansijos metu valstybė taip pat valdė pietinę bei šiaurinę Mesopotamiją ir dalį Sirijos.
| Senoji Babilonijos karalystė | ||||
| buvusi karalystė | ||||
| ||||
| Sostinė | Babilonas | |||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| karaliai | ||||
| 1830—1817 | Sumuabumas | |||
| 1562—1531 | Samsu-Ditana | |||
| Era | Senovė | |||
| - Babilono įkūrimas | 1830 m. pr. m. e. m. | |||
| - Užima kasitai | 1531 m. pr. m. e. m. | |||
Istorija
Senoji Babilonijos karalystė buvo viena iš daugelio amoritų valstybių, įkurtų Mesopotamijoje III–II tūkst. pr. m. e. sandūroje. Jos įkūrėjas buvo . Jis užėmė nedidelę teritoriją prie Eufrato upės, kur buvo nedidelis provincijos miestelis Babilonas. Jo įpėdiniai pamažėle stiprino Babiloną, paversdami jį savo mažos valstybėlės sostine. Iki XVIII a. pr. m. e. pabaigos karalystė jau valdė aplinkinius miestus – , Siparą, Kišą ir .
Atėjęs į valdžią karalius Hamurabis siekė paversti nereikšmingą valstybėlę galinga imperija, nugalėdamas savo svarbiausias priešes – kitas amoritų valstybėles. Pirmiausia jis nukariavo Larsą, taip įgydamas kontrolę didžiojoje dalyje senųjų Šumero miestų. Vėliau jis paėmė Ešnuną Tigro baseine, Asiriją ir galiausiai – Marį. Tokiu būdu jis praktiškai atkūrė III Ūro dinastijos valdytas teritorijas.
Hamurabio sūnus nesugebėjo išlaikyti vieningos imperijos. Jam valdant pietinės žemės (Šumeras) paskelbė nepriklausomybę kaip , šiaurėje vėl atsiskyrė Asirija, o Elamo armijos nusiaubė miestą. Karalystė vėl susitraukė iki nedidelių teritorijų vidurinėje Mesopotamijoje ir nė vienam iš vėlesnių valdovų nepavyko jos išplėsti. Šie karaliai, tiesa, išlaikė Mario karalystės teritorijas.
XVI a. pr. m. e., valdant karaliui , Hetitų armija užpuolė Babiloną ir jį nusiaubė. Netrukus Babilone įsigalėjo kita svetimšalių dinastija – kasitai.
Valdovai
| Mesopotamijos istorija | |
| : | |
| > | Hasunos k., Chalafo k. |
| Šumeras | |
| Akado imperija | |
| Huritai | |
| III Ūro dinastija | |
| Amoritai | |
| Babilonija: | Asirija: |
| Isinas, Larsa, Ešnuna, I, din. | Senoji Asirija |
| Kasitai (III din.) | Mitanija |
| , , , , din. | |
| Naujoji Asirijos imperija (X din.) | |
| Naujoji Babilono karalystė (XI din.) | |
| Achemenidai > Seleukidai | |
| Partai > Sasanidai | |
| Irako istorija | |
Visos datos apytikslės ir prieš mūsų erą. Naudojama vidutinė (prieš pasvirąjį brūkšnį) ir trumpoji chronologija:
- 1830–1817;
- Sumulaelis 1817–1781;
- 1781–1767;
- 1767–1749;
- 1748–1729;
- Hamurabis 1792–1750 / 1728–1686;
- 1750–1712 / 1686–1648;
- 1712–1683 / 1648–1620;
- 1683–1640 / 1620–1583;
- 1582–1562 / 1582–1562;
- 1626–1595 / 1562–1531.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Senoji Babilonijos karalystė, Kas yra Senoji Babilonijos karalystė? Ką reiškia Senoji Babilonijos karalystė?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Senoji Babilono karalyste dar vadinama Pirmoji Babilono dinastija salyginis pavadinimas istoriku duodamas Artimuju Rytu valstybei egzistavusiai XIX XVI a pr m e Jos branduolys buvo istorinis Akado Babilonijos regionas vidurine Mesopotamija dabartinio Irako teritorijoje taciau didziausios ekspansijos metu valstybe taip pat valde pietine bei siaurine Mesopotamija ir dalį Sirijos Senoji Babilonijos karalystebuvusi karalyste 1830 m pr m e 1531 m pr m e Location ofSostine BabilonasValdymo forma monarchijakaraliai 1830 1817 Sumuabumas 1562 1531 Samsu DitanaEra Senove Babilono įkurimas 1830 m pr m e m Uzima kasitai 1531 m pr m e m IstorijaSenoji Babilonijos karalyste buvo viena is daugelio amoritu valstybiu įkurtu Mesopotamijoje III II tukst pr m e sanduroje Jos įkurejas buvo Jis uzeme nedidele teritorija prie Eufrato upes kur buvo nedidelis provincijos miestelis Babilonas Jo įpediniai pamazele stiprino Babilona paversdami jį savo mazos valstybeles sostine Iki XVIII a pr m e pabaigos karalyste jau valde aplinkinius miestus Sipara Kisa ir Atejes į valdzia karalius Hamurabis sieke paversti nereiksminga valstybele galinga imperija nugaledamas savo svarbiausias prieses kitas amoritu valstybeles Pirmiausia jis nukariavo Larsa taip įgydamas kontrole didziojoje dalyje senuju Sumero miestu Veliau jis paeme Esnuna Tigro baseine Asirija ir galiausiai Marį Tokiu budu jis praktiskai atkure III uro dinastijos valdytas teritorijas Hamurabio sunus nesugebejo islaikyti vieningos imperijos Jam valdant pietines zemes Sumeras paskelbe nepriklausomybe kaip siaureje vel atsiskyre Asirija o Elamo armijos nusiaube miesta Karalyste vel susitrauke iki nedideliu teritoriju vidurineje Mesopotamijoje ir ne vienam is velesniu valdovu nepavyko jos isplesti Sie karaliai tiesa islaike Mario karalystes teritorijas XVI a pr m e valdant karaliui Hetitu armija uzpuole Babilona ir jį nusiaube Netrukus Babilone įsigalejo kita svetimsaliu dinastija kasitai ValdovaiMesopotamijos istorija gt Hasunos k Chalafo k SumerasAkado imperijaHuritaiIII uro dinastijaAmoritaiBabilonija Asirija Isinas Larsa Esnuna I din Senoji AsirijaKasitai III din Mitanija din Naujoji Asirijos imperija X din Naujoji Babilono karalyste XI din Achemenidai gt SeleukidaiPartai gt SasanidaiIrako istorija Visos datos apytiksles ir pries musu era Naudojama vidutine pries pasvirajį bruksnį ir trumpoji chronologija 1830 1817 Sumulaelis 1817 1781 1781 1767 1767 1749 1748 1729 Hamurabis 1792 1750 1728 1686 1750 1712 1686 1648 1712 1683 1648 1620 1683 1640 1620 1583 1582 1562 1582 1562 1626 1595 1562 1531