Senoji ĮpiltisEtnoarchitektūrinis namas statytas 1786 m Senoji Įpiltis56 07 12 š pl 21 15 04 r ilg 56 120 š pl 21 251 r

Senoji Įpiltis

56°07′12″š. pl. 21°15′04″r. ilg. / 56.120°š. pl. 21.251°r. ilg.

Apskritis

Klaipėdos apskritis

Savivaldybė

Kretingos rajono savivaldybė

Seniūnija

Darbėnų seniūnija

Gyventojų

214

Vikiteka

Senoji Įpiltis

Vietovardžio kirčiavimas (3^akirčiuotė)
Vardininkas:	Senóji Įpiltìs
Kilmininkas:	Senõsios Įpiltiẽs
Naudininkas:	Sẽnajai Į́pilčiai
Galininkas:	Sẽnąją Į́piltį
Įnagininkas:	Seną́ja Įpiltimì
Vietininkas:	Senõjoje Įpiltyjè

Senoji Įpiltis – kaimas šiaurės vakariniame Kretingos rajono savivaldybės pakraštyje, kairiajame Šventosios krante, Latvijos pasienyje, šalia kelio 218 Kretinga–Skuodas . Piliakalnio seniūnaitijos centras. Yra biblioteka, Kretingos rajono kultūros centro filialas, pora parduotuvių, įsteigta buveinių apsaugai svarbi teritorija „Senosios Įpilties apylinkės“, veikia Senosios Įpilties kaimo bendruomenė.

Etimologija

Pavadinimas kilo nuo kuršių ir lietuvių žodžio liet. pilti. Impiltimi priešistoriniais laikais buvo vadinama ant supilto piliakalnio netoli Šventosios upės stovėjusi kuršių pilis. Rašytiniuose šaltiniuose vietovardis rašomas lot. Empilten, Ampilten, Ampillen, sen. vok. Ampille, lenk. Impilty, Star. Impilty, Jmpilty stare, Impilty Stare, rus. Стар. Импильты, Сенойи-Ипильтис, liet. Impiltis, Senoji Impiltis, Senoji Įpiltis, žem. Senuojė Īpėltės.

Geografija

Kaimas plyti Šventosios kairiajame krante, ribojasi su Margininkų mišku, Juodeikiais, Naująja Įpiltimi, Kiaupiškėmis, Benaičiais ir Lendimais. Juo teka Įpilties ir Graistupio (Stupio, Stunio) upeliai. Šiaurės rytinėje dalyje palei Šventąją auga Senosios Įpilties, o pietrytinėje dalyje – Vidgirių (Šilinės) miškas. Per kaimą eina keliai 218 Kretinga–Skuodas ir Darbėnai–Laukžemė–Senoji Įpiltis . Gyvenvietė kompaktiškai išsidėsčiusi tarp Vidgirių miško ir Įpilties upelio.

Istorija

Vietovė apgyvendinta pirmaisiais mūsų eros amžiais. Įpilties pilis (Empilten) minima Kuršo vyskupo Heinricho 1253 m. balandžio 5 d. rašte Livonijos ordino magistrui dėl pietinių Kuršo žemių pasidalijimo. Pilis stovėjo ant Senosios Įpilties piliakalnio, priešais kurį plytėjo papėdės gyvenvietė. XIII a. Įpiltis buvo Kuršo srities Duvzarės (Dviežerės) žemės apygardos centras. Slopindami kuršių sukilimą, Vokiečių ordino kryžiuočiai pilį 1263 m. sunaikino.

XV–XVI a. Įpilties žemėje susiformavo du kaimai – Senoji ir Naujoji Įpiltys, minimi nuo 1591 m., priklausė Palangos seniūnijai. Dvasiniais kaimo reikalais rūpinosi Palangos, nuo XVII a. – Laukžemės bažnyčių kunigai.

1738 m. kaimas turėjo 5 valakus žemės, kurią iš Palangos dvaro nuomavo 11 baudžiauninkų šeimų.1779–1781 m. buvo 18,1846 m. – 13 dūmų.XVIII a. pabaigoje Palangos seniūno, barono paliepimu įkurtas . XIX a. dalis kaimo priklausė Salantų, o kita – Šateikių dvarui.

1861–1915 m. Senoji Įpiltis buvo Senosios Impilties, Impilties seniūnijos centras. Iš baudžiavos paleisti ir nepatenkinti vykdoma žemės reforma valstiečiai 1864 m. sukėlė neramumus, kuriems numalšinti į kaimą buvo įvesti baudžiamieji Rusijos imperijos kariuomenės daliniai.1870 m. kaime buvo 144 revizinės sielos (prievolininkai valstiečiai) ir 659 rėžiai žemės, už kurią dauguma valstiečių atlikinėjo atodirbio prievolę grafams Pliateriams, o likusieji mokėjo išperkamuosius žemės mokesčius grafams Gorskiams. Atribojant kaimo žemes nuo palivarko, 1882 m. kilo dar vienas valstiečių maištas. Nepatenkinti tuo, kad dvaras pasiliko sau derlingą, o jiems atidavė prastą žemę, valstiečiai kliudė atriboti žemes, atsisakė vykdyti ir policijos uriadniko privalomus nurodymus. Maištui nuraminti į kaimą buvo įvesta III Dono kazokų pulko šimtinė (116 kazokų su 121 arkliu) ir apgyvendinta 14-koje sodybų. 1897 m. 60 valstiečių užpuolė antstolį, policijos uriadniką ir kitus valdžios pareigūnus, varančius už skolas grafams Pliateriams aprašytus trijų valstiečių gyvulius. Po susirėmimo buvo suimta 12 asmenų, o 6 vyrai ir 3 moterys nuteisti 2–16 mėnesių kalėjimo.

1923 m. buvo 62 ūkiai. Vykdant Lietuvos žemės reformą, Įpilties palivarkas buvo išparceliuotas, jo žemė išdalinta kumečiams ir ūkininkams. Generolui Vladui Nagevičiui 1933–1934 m. vykdant Įpilties piliakalnio archeologinius tyrinėjimus, Senoji Įpiltis pateko į Lietuvos periodinės spaudos akiratį, kaime lankėsi ir tyrinėjimus stebėjo Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona, Latvijos mokslų akademijos narys korespondentas Francis Baluodis ir kt.

Pokariu kaimas buvo Piliakalnio kolūkio administracinis-gamybinis centras, Laukžemės kolūkio pagalbinė gyvenvietė. Jame veikė biblioteka (nuo 1956 m.), kultūros namai (1957 m.), felčerio-akušerio punktas (1958 m.).

1991 m. senojoje kaimo kryžkelėje pastatytas monumentalus kryžius su Švč. M. Marijos Sopulingosios skulptūriniu bareljefu (autorius Virgilijus Vaičiūnas), prie užtvankos – dvigubas kryžius su kaimo metrika (projekto autoriai Lina ir Antanas Steponavičiai).

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1861–1915 m.	Senosios Impilties seniūnijos centras, Darbėnų valsčius, Telšių apskritis
1915–1918 m.	Impilties seniūnijos centras, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis
1919–1940, 1941–1944 m.	Įpilties seniūnija, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis
1940–1941, 1944–1950 m.	Įpilties apylinkė, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis
1950–1954 m.	Įpilties apylinkė, Kretingos rajonas, Klaipėdos sritis
1954–1988 m.	Laukžemės apylinkė, Kretingos rajonas
1988–1995 m.	Darbėnų apylinkė, Kretingos rajonas
1995–2009 m.	Darbėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis
nuo 2009 m.	Piliakalnio seniūnaitijos centras, Darbėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.

1902 m.

1923 m.^sur.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.

1979 m.^sur.

1986 m.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.

2021 m.^sur.

328

309

349

301

350

278

262

324

262

214

Kultūros paveldas

Piliakalnis, vad. Pilies kalnu (I tūkstantmečio pr. – XIII a. vid.)
Piliakalnis, vad. Karių, Karo kalnu (I tūkstantmetis – XIII a.)
Piliakalnis, vad. Pilale, Marijos kalneliu (I tūkstantmetis – XIII a.)
I kapinynas, vad. Karių kapeliais (I tūkstantmetis)
II kapinynas (III–IV a., X–XIII a.)
III kapinynas (VIII–XIII a.)
IV kapinynas (I tūkstantmečio II p. – II tūkstantmečio pr.)
Senosios kapinės, vad. Maro kapais, Maro kapeliais, Senkapiais (XVI–XX a. pr.)
Senosios kapinės, vad. Kapeliais (XVI–XIX a.)
Vidgirių senosios kapinės, vad. Markapiais, Maro kapeliais (XVI a. – XX a. pr.)
Apeiginis akmuo, vad. Aukuru, Aukuro akmeniu, Ponios lova

Literatūra

Įpiltis. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 293 psl.
Julius Kanarskas. Darbėnų apylinkės kaimai. – Švyturys – 1992 m. rugpjūčio 1, 5 d. – Nr. 59–60. – P. 3
Julius Kanarskas. Kretingos kraštui 700 metų. – Kretinga: Kretingos muziejus, 2013. – P. 4, 9–12, 14, 16, 19, 21–26, 38–41

Šaltiniai

Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
BAST Senosios Įpilties apylinkės: Salantų regioninis parkas Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
Liv-, Esth- und Curlaendisches Urkundenbuch nebst Regesten. – Reval, 1853. – T. 1, S. 327–329, Nr. CCXLIX
Hermanas Vartbergė. Livonijos kronika parengta dr. Ernsto Strelkės. – Henrikas Latvis, Hermanas Vartbergė. Livonijos kronikos – Vilnius, 1991. – P. 172
Senoji Įpiltis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 653
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyrius. – F. 11–43
Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – S. 153
Leonas Bičkauskas-Gentvila. 1863 metų sukilimas Lietuvoje. – Vilnius, 1958. – P. 286
Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи: Составленъ в 1870 году. – C. 79
Mečislovas Jučas, Leonas Mulevičius, Antanas Tyla. Lietuvos valstiečių judėjimas 1861–1914 metais. – Vilnius, 1975. – P. 252–253, 278
Lietuvos apgyventos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 111
Įpilties piliakalnio kasinėjimai. – Lietuvos aidas – 1934 m. rugpjūčio 20 d. – Nr. 188
Senoji Impiltis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 185 psl.
Genovaitė Paulikaitė. Teprimena mūsų dienas. – Švyturys – 1992 m. vasario 15 d. – Nr. 13
Genovaitė Paulikaitė. Piliakalnio kryžius. – Švyturys – 1992 m. sausio 29 d. – Nr. 8
Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos

Virtualus Senosios Įpilties turas
Senosios Įpilties (Impilties) piliakalniai: Kretingos krašto enciklopedija^{[neveikianti nuoroda]}
Žemaičių žemė – 2007 Archyvuota kopija 2016-04-25 iš Wayback Machine projekto.

Aplinkinės gyvenvietės

Margininkai – 4 km

LENKIMAI – 9 km
Žemytė – 7 km
Juodeikiai – 2 km

Naujoji Įpiltis – 3 km

Lendimai
Laukžemė – 7 km

DARBĖNAI – 11 km

Kiaupiškės
Nausėdai – 9 km
GRŪŠLAUKĖ – 11 km

[1] Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.

[2] BAST Senosios Įpilties apylinkės: Salantų regioninis parkas Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.

[3] Liv-, Esth- und Curlaendisches Urkundenbuch nebst Regesten. – Reval, 1853. – T. 1, S. 327–329, Nr. CCXLIX

[4] Hermanas Vartbergė. Livonijos kronika parengta dr. Ernsto Strelkės. – Henrikas Latvis, Hermanas Vartbergė. Livonijos kronikos – Vilnius, 1991. – P. 172

[TLE-5] Senoji Įpiltis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 653

[6] Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyrius. – F. 11–43

[7] Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – S. 153

[8] Leonas Bičkauskas-Gentvila. 1863 metų sukilimas Lietuvoje. – Vilnius, 1958. – P. 286

[9] Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи: Составленъ в 1870 году. – C. 79

[10] Mečislovas Jučas, Leonas Mulevičius, Antanas Tyla. Lietuvos valstiečių judėjimas 1861–1914 metais. – Vilnius, 1975. – P. 252–253, 278

[11] Lietuvos apgyventos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 111

[12] Įpilties piliakalnio kasinėjimai. – Lietuvos aidas – 1934 m. rugpjūčio 20 d. – Nr. 188

[MLTE-13] Senoji Impiltis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 185 psl.

[14] Genovaitė Paulikaitė. Teprimena mūsų dienas. – Švyturys – 1992 m. vasario 15 d. – Nr. 13

[15] Genovaitė Paulikaitė. Piliakalnio kryžius. – Švyturys – 1992 m. sausio 29 d. – Nr. 8

[16] Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.

[17] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[1959-70sur-18] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.

[19] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.

[20] Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.

[21] Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.

[22] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

[23] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.