Seksologija lot sexus lytis gr logos mokslas mokslas tyrinėjantis žmogaus seksualumą ir su juo susijusius reiškinius Ji
Seksologija

Seksologija (lot. sexus – 'lytis' + gr. logos – 'mokslas') – mokslas, tyrinėjantis žmogaus seksualumą ir su juo susijusius reiškinius. Ji apima visus žmogaus seksualumo aspektus, taip pat bando įvertinti ir nustatyti tam tikrus normalaus seksualumo kriterijus. Tai aprašomojo pobūdžio mokslo šaka, kadangi ji stengiasi apibendrinti esamą situaciją seksualumo srityje, remdamasi objektyvumo ir empirizmo kriterijais, bet ne moralės. Mokslas iš esmės susiformavo XX amžiuje, nors atskirų darbų buvo atlikta ir anksčiau. Mokslo raidą paskatino seksualinė revoliucija.
Tai mokslo šaka, tirianti lytinius santykius fiziologiniu, psichologiniu ir socialiniu aspektais. Šiuolaikinė seksologija – daugiadisciplininis mokslas, kuris naudoja biologijos, medicinos, psichologijos, statistikos, epidemiologijos, sociologijos, antropologijos ir kartais net kriminologijos mokslų žinias ir stebėjimo metodus. Seksologija tiria žmogaus lytinės raidos ypatumus, lytinius santykius ir su jais susijusius reiškinius (ypač elgesį ir sueities techniką) bei lytinius sutrikimus ir patologiją.
Seksologiniai tyrimai ne visada sėkmingi. Kadangi su seksu susijusių reiškinių tyrimui nepritaria konservatyvioji visuomenės dalis, todėl atlikti tyrimus gali būti sudėtinga. Be to, lytinis gyvenimas nėra viešas, jis slepiamas nuo trečiųjų akių, apie tai gėdijamasi kalbėti, todėl duomenų gavimas yra apribotas. Taip pat pažymėtina, kad tokių tyrimų validumas irgi ribotas, kadangi egzistuoja gana didelis atotrūkis tarp garsiai reiškiamų žmogaus pažiūrų ir tikrosios lytinės elgsenos.
Seksologijos tyrimo objektas
Seksologijos tyrimo objektas:
- lytiniai organai (medicinos, ypač anatomijos ir ginekologijos bei andrologijos mokslo žinios);
- lytinė elgsena (psichologijos, sociologijos ir antropologijos žinios);
- lytiniai refleksai (neuromokslų žinios);
- lytiniai sutrikimai (medicinos, psichiatrijos žinios)
- Lytiniai nukrypimai (psichiatrijos žinios);
- su seksualumo apraiškomis susiję teisiniai dokumentai (ypač kriminologijos žinios);
- kitų gyvūnų lytinė elgsena (biologijos žinios);
- lytinės elgsenos priežastys (evoliucinės biologijos bei evoliucinės psichologijos žinios);
- lytiniu keliu plintančių infekcijų paplitimas ir epidemiologija;
- lytinės visuomenės sveikatos problemos – abortai, kontracepcija, dirbtinis apvaisinimas.
Istorija
Seksologija kaip atskira mokslo šaka susiformavo tik XX amžiuje, padidėjus seksualumo žinių poreikiui. Tačiau seksas ir su juo susijusios problemos žmoniją domino nuo seno. Senovės mitologijoje, o vėliau ir filosofijoje buvo nagrinėjami lyčių skirtumai, lytinių organų anatomija ir fiziologija, sueities technika, pastojimas, nėštumas, gimdymas ir kt. Tačiau senoji erotologija, t. y. meilės meno teorija ir praktika (klasikinis pavyzdys – Kamasutra) nesistengė moksliškai nagrinėti seksualumą. Ir tik dėl gamtos ir socialinių mokslų pažangos, pasaulėjant visuomenei, ėmus abejoti lytiniais prietarais prasidėjo objektyvūs seksualumo tyrimai. Lytinį gyvenimą pirmiausia ėmėsi tirti gydytojai, nors dažniausiai jų tyrimo objektas buvo ne patologijos.
Tarp seksologijos pradininkų dažniausiai minimi:
- Vienos universiteto psichiatrijos profesorius Richard Freiherr von Krafft-Ebing (1840-1902),
- Šveicarijos neuropatologas, psichiatras ir entomologas Auguste Forel (1848-1931),
- Vokietijos psichiatrai Albert Moll (1862-1939) ir Magnus Hirschfeld (1868-1935),
- Austrijos psichiatras ir psichoanalizės pradinininkas Zigmundas Froidas (1856-1939),
- vokiečių dermatologas ir venerologas Iwan Bloch (1872-1922),
- anglų publicistas, leidėjas ir gydytojas Henry Havelock Ellis (1859-1939),
- olandų ginekologas Theodor Hendrik van de Velde (1873-1937).
Vėliau didelį įnašą į seksologijos mokslą padarė:
- JAV biologas Alfred Kinsey (1894-1956),
- vokiečių gydytojas Hans Giese (1920-1970),
- JAV ginekologas William Masters (1915-2001) ir Virginia Johnson (g. 1925).
XX a. 2-ojoje pusėje prie seksologijos mokslo raidos daug prisidėjo genetikos, endokrinologijos, neurofiziologijos, embriologijos, evoliucinės biologijos, ginekologijos ir kitų mokslų pasiekimai.
Išnašos
- Seksologija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Seksologija, Kas yra Seksologija? Ką reiškia Seksologija?
Seksologija lot sexus lytis gr logos mokslas mokslas tyrinejantis zmogaus seksualuma ir su juo susijusius reiskinius Ji apima visus zmogaus seksualumo aspektus taip pat bando įvertinti ir nustatyti tam tikrus normalaus seksualumo kriterijus Tai aprasomojo pobudzio mokslo saka kadangi ji stengiasi apibendrinti esama situacija seksualumo srityje remdamasi objektyvumo ir empirizmo kriterijais bet ne morales Mokslas is esmes susiformavo XX amziuje nors atskiru darbu buvo atlikta ir anksciau Mokslo raida paskatino seksualine revoliucija Tai mokslo saka tirianti lytinius santykius fiziologiniu psichologiniu ir socialiniu aspektais Siuolaikine seksologija daugiadisciplininis mokslas kuris naudoja biologijos medicinos psichologijos statistikos epidemiologijos sociologijos antropologijos ir kartais net kriminologijos mokslu zinias ir stebejimo metodus Seksologija tiria zmogaus lytines raidos ypatumus lytinius santykius ir su jais susijusius reiskinius ypac elgesį ir sueities technika bei lytinius sutrikimus ir patologija Seksologiniai tyrimai ne visada sekmingi Kadangi su seksu susijusiu reiskiniu tyrimui nepritaria konservatyvioji visuomenes dalis todel atlikti tyrimus gali buti sudetinga Be to lytinis gyvenimas nera viesas jis slepiamas nuo treciuju akiu apie tai gedijamasi kalbeti todel duomenu gavimas yra apribotas Taip pat pazymetina kad tokiu tyrimu validumas irgi ribotas kadangi egzistuoja gana didelis atotrukis tarp garsiai reiskiamu zmogaus paziuru ir tikrosios lytines elgsenos Seksologijos tyrimo objektasSeksologijos tyrimo objektas lytiniai organai medicinos ypac anatomijos ir ginekologijos bei andrologijos mokslo zinios lytine elgsena psichologijos sociologijos ir antropologijos zinios lytiniai refleksai neuromokslu zinios lytiniai sutrikimai medicinos psichiatrijos zinios Lytiniai nukrypimai psichiatrijos zinios su seksualumo apraiskomis susije teisiniai dokumentai ypac kriminologijos zinios kitu gyvunu lytine elgsena biologijos zinios lytines elgsenos priezastys evoliucines biologijos bei evoliucines psichologijos zinios lytiniu keliu plintanciu infekciju paplitimas ir epidemiologija lytines visuomenes sveikatos problemos abortai kontracepcija dirbtinis apvaisinimas IstorijaSeksologija kaip atskira mokslo saka susiformavo tik XX amziuje padidejus seksualumo ziniu poreikiui Taciau seksas ir su juo susijusios problemos zmonija domino nuo seno Senoves mitologijoje o veliau ir filosofijoje buvo nagrinejami lyciu skirtumai lytiniu organu anatomija ir fiziologija sueities technika pastojimas nestumas gimdymas ir kt Taciau senoji erotologija t y meiles meno teorija ir praktika klasikinis pavyzdys Kamasutra nesistenge moksliskai nagrineti seksualuma Ir tik del gamtos ir socialiniu mokslu pazangos pasaulejant visuomenei emus abejoti lytiniais prietarais prasidejo objektyvus seksualumo tyrimai Lytinį gyvenima pirmiausia emesi tirti gydytojai nors dazniausiai ju tyrimo objektas buvo ne patologijos Tarp seksologijos pradininku dazniausiai minimi Vienos universiteto psichiatrijos profesorius Richard Freiherr von Krafft Ebing 1840 1902 Sveicarijos neuropatologas psichiatras ir entomologas Auguste Forel 1848 1931 Vokietijos psichiatrai Albert Moll 1862 1939 ir Magnus Hirschfeld 1868 1935 Austrijos psichiatras ir psichoanalizes pradinininkas Zigmundas Froidas 1856 1939 vokieciu dermatologas ir venerologas Iwan Bloch 1872 1922 anglu publicistas leidejas ir gydytojas Henry Havelock Ellis 1859 1939 olandu ginekologas Theodor Hendrik van de Velde 1873 1937 Veliau didelį įnasa į seksologijos moksla padare JAV biologas Alfred Kinsey 1894 1956 vokieciu gydytojas Hans Giese 1920 1970 JAV ginekologas William Masters 1915 2001 ir Virginia Johnson g 1925 XX a 2 ojoje puseje prie seksologijos mokslo raidos daug prisidejo genetikos endokrinologijos neurofiziologijos embriologijos evoliucines biologijos ginekologijos ir kitu mokslu pasiekimai IsnasosSeksologija Visuotine lietuviu enciklopedija T XXI Sam Skl Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2012