Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Segu imperija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Bambarų Segu karalystė, dar žinoma kaip Bamana imperija, Bamarų imperija – istorinė Afrikos valstybė, XVII a. vid.–1861 m. egzistavusi dab. Malio teritorijoje. Ją sukūrė bambarų tauta.
| Segu Bamanan Famamara Bamana imperija | ||||
| ||||
| Svarbiausios Bamanos vietovės dab. Malyje. | ||||
| Sostinė | Segu | |||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| Faama | ||||
| XVII a. vid. | Kaladian Coulibaly | |||
| 1856-1861 | Bina Ali | |||
| Era | Naujieji laikai | |||
| - Įkūrimas | 1640 m., 1640 | |||
| - Prijungiama prie Tukulerų imperijos | 1861 m. | |||
Istorija
Segu karalystė susiformavo XVII a. viduryje bambarų gyvenamame regione Nigerio upės slėnyje, esančiame tarp Manden aukštumų pietvakariuose ir Vidinės Nigerio deltos šiaurės rytuose. Sumenkus Maroko valdžiai regione, susidarė prielaidos susiformuoti smulkioms valstybėlėms, kurių viena buvo Segu mieste, valdoma Kulibalių dinastijos. Jos įkūrėju laikomas . Jam pavyko sustiprinti savo sostinę ir paversti ją regiono lydere. Tačiau po jo mirties valstybė vėl prarado savo reikšmę.
Tikruoju Bamanos imperijos pradininku laikomas , sugebėjęs sukurti jaunų vyrų organizaciją Ton. Ši išaugo į drausmingą ir ginkluotą kariuomenę. Tai leido Mamariui ne tik paimti valdžią Segu, bet ir pajungti aplinkinių miestų-valstybių vadus. Naudodamas songajų karinę techniką, Mamaris sukūrė sausumos armiją ir vandens armiją, kontroliuojančią didelę Nigerio atkarpą nuo Timbuktu šiaurėje iki Mande aukštumų pietvakariuose. Valdovas save titulavo biton ir vykdė karinius žygius į aplinkines fulbių, soninkių, mosių valstybes, taip pat į kitą bambarų valstybę – Kaartą.
Po Mamario mirties 1755 m. sostą paveldėjo jo sūnus, tačiau centralizacija valstybėje silpo, kol galiausiai prasidėjo pilietinis karas. Stabilumą 1766 m. atkūrė laisvas vergas , užgrobęs valdžią jėga, vėl suvienijęs atskirus vadus. Jo įkurta dinastija vadinama Ngolosiais. Valdant pirmiesiems Ngolosiams Bamanų imperija pasiekė savo apogėjų. Europietis keliautojas Mungo Parkas lankėsi karalystėje 1797 m. ir rado klestinčią valstybę. Jis rašė: „šio didžiulio miesto, daugybės kanojų upėje, didelio gyventojų skaičiaus ir gerai tvarkomos valstybės aplinkinėse vietovėse vaizdas kartu sudarė civilizacijos ir didybės įspūdį, kokį aš mažai tikėjausi aptikti Afrikos gilumoje“.
Tačiau XIX a. pradžioje valstybė ėmė silpti. Viena pagrindinių grėsmių jai buvo fulbių džihadas, atnešęs daug įtampos pagoniškoje bambarų visuomenėje. Vienas iš radikaliųjų fulbių musulmonų, pradėjo sukilimą imperijoje, o 1818 m. jo pajėgos sumušė tuometinio faamos, Da Diara pajėgas Nukumos mūšyje. Po to didžiulės šiaurės rytinės Bamarų imperijos sritys kartu su klestinčiais miestais Mopčiu, Džene, Timbuktu (t. y. visa Vidinė Nigerio delta) atsiskyrė kaip .
Tuo pat metu pietvakariuose iškilo kita musulmoniška fulbių valstybė – , vadovaujama . 1861 m. jo armija iš nusiaubė Segu miestą ir sunaikino Bamanos imperiją. Tukulerų sostinė buvo perkelta į Segu.
Fama sąrašas
Visos datos apytikrės. Kulibalių dinastija
- XVII a. vidurys Kaladianas Kulibalis
- 1689?–1755 Mamaris Kulibalis, titulavosi biton.
- 1755–1757 Dinkoro Kulibalis
- 1757–1759 Ali Kulibalis
- 1759-1766 pilietinis karas
Ngolosių dinastija
- 1766–1792 Ngolo Diara
- 1795–1808 Mansong Diara
- 1808–1827 Da Diara
- 1827–1839 Tyefolo
- 1839 Njenemba
- 1843–1849 Ben Keryengole
- 1849–1851 Kuma „Naluma“
- 1851–1854 Masala Demba
- 1854–1856 Turukoro Mari
- 1856–1861 Bina Ali
| Vakarų Sahelio istoriniai regionai ir imperijos | |
|---|---|
| Regionai: (Kaarta) | Gana | | Manden (, Vasulu) | Segu | Vidinė Nigerio Delta (Masina, ) | Songajus Hegemonijos: Vagadu (VIII–XI a.) > Soso (XII–XIII a.) > Malis (XIII–XIV a.) > Songajus (XV–XVI a.) > Bamana (XVII–XVIII a.) > (XIX a.) | |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Segu imperija, Kas yra Segu imperija? Ką reiškia Segu imperija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Bambaru Segu karalyste dar zinoma kaip Bamana imperija Bamaru imperija istorine Afrikos valstybe XVII a vid 1861 m egzistavusi dab Malio teritorijoje Ja sukure bambaru tauta Segu Bamanan Famamara Bamana imperija1640 1861Location of BamanaSvarbiausios Bamanos vietoves dab Malyje Sostine SeguValdymo forma monarchijaFaama XVII a vid Kaladian Coulibaly 1856 1861 Bina AliEra Naujieji laikai Įkurimas 1640 m 1640 Prijungiama prie Tukuleru imperijos 1861 m IstorijaSegu karalyste susiformavo XVII a viduryje bambaru gyvenamame regione Nigerio upes slenyje esanciame tarp Manden aukstumu pietvakariuose ir Vidines Nigerio deltos siaures rytuose Sumenkus Maroko valdziai regione susidare prielaidos susiformuoti smulkioms valstybelems kuriu viena buvo Segu mieste valdoma Kulibaliu dinastijos Jos įkureju laikomas Jam pavyko sustiprinti savo sostine ir paversti ja regiono lydere Taciau po jo mirties valstybe vel prarado savo reiksme Tikruoju Bamanos imperijos pradininku laikomas sugebejes sukurti jaunu vyru organizacija Ton Si isaugo į drausminga ir ginkluota kariuomene Tai leido Mamariui ne tik paimti valdzia Segu bet ir pajungti aplinkiniu miestu valstybiu vadus Naudodamas songaju karine technika Mamaris sukure sausumos armija ir vandens armija kontroliuojancia didele Nigerio atkarpa nuo Timbuktu siaureje iki Mande aukstumu pietvakariuose Valdovas save titulavo biton ir vykde karinius zygius į aplinkines fulbiu soninkiu mosiu valstybes taip pat į kita bambaru valstybe Kaarta Po Mamario mirties 1755 m sosta paveldejo jo sunus taciau centralizacija valstybeje silpo kol galiausiai prasidejo pilietinis karas Stabiluma 1766 m atkure laisvas vergas uzgrobes valdzia jega vel suvienijes atskirus vadus Jo įkurta dinastija vadinama Ngolosiais Valdant pirmiesiems Ngolosiams Bamanu imperija pasieke savo apogeju Europietis keliautojas Mungo Parkas lankesi karalysteje 1797 m ir rado klestincia valstybe Jis rase sio didziulio miesto daugybes kanoju upeje didelio gyventoju skaiciaus ir gerai tvarkomos valstybes aplinkinese vietovese vaizdas kartu sudare civilizacijos ir didybes įspudį kokį as mazai tikejausi aptikti Afrikos gilumoje Taciau XIX a pradzioje valstybe eme silpti Viena pagrindiniu gresmiu jai buvo fulbiu dzihadas atneses daug įtampos pagoniskoje bambaru visuomeneje Vienas is radikaliuju fulbiu musulmonu pradejo sukilima imperijoje o 1818 m jo pajegos sumuse tuometinio faamos Da Diara pajegas Nukumos musyje Po to didziules siaures rytines Bamaru imperijos sritys kartu su klestinciais miestais Mopciu Dzene Timbuktu t y visa Vidine Nigerio delta atsiskyre kaip Tuo pat metu pietvakariuose iskilo kita musulmoniska fulbiu valstybe vadovaujama 1861 m jo armija is nusiaube Segu miesta ir sunaikino Bamanos imperija Tukuleru sostine buvo perkelta į Segu Fama sarasasVisos datos apytikres Kulibaliu dinastija XVII a vidurys Kaladianas Kulibalis 1689 1755 Mamaris Kulibalis titulavosi biton 1755 1757 Dinkoro Kulibalis 1757 1759 Ali Kulibalis 1759 1766 pilietinis karas Ngolosiu dinastija 1766 1792 Ngolo Diara 1795 1808 Mansong Diara 1808 1827 Da Diara 1827 1839 Tyefolo 1839 Njenemba 1843 1849 Ben Keryengole 1849 1851 Kuma Naluma 1851 1854 Masala Demba 1854 1856 Turukoro Mari 1856 1861 Bina AliVakaru Sahelio istoriniai regionai ir imperijosRegionai Kaarta Gana Manden Vasulu Segu Vidine Nigerio Delta Masina Songajus Hegemonijos Vagadu VIII XI a gt Soso XII XIII a gt Malis XIII XIV a gt Songajus XV XVI a gt Bamana XVII XVIII a gt XIX a