Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

56°09′50″š. pl. 22°05′23″r. ilg. / 56.1639°š. pl. 22.0898°r. ilg. / 56.1639; 22.0898

Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Bažnyčia 2006 m.
Arkivyskupija Kauno
Vyskupija Telšių
Dekanatas Mažeikių
Savivaldybė Mažeikių rajono savivaldybė
Gyvenvietė Seda
Adresas Varduvos g. 1
Statybinė medžiaga medis
Pastatyta 1770 m.
Stilius liaudies architektūra
Klebonas Virginijus Palionis (2025)

Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia – bažnyčia, stovinti Sedoje, dešiniajame Varduvos upės krante. Liaudies architektūros formų, įrašyta į Kultūros vertybių registrą (Nr. 28133).[1]. Parapijoje veikia Sedos šv. Jono Nepomuko bažnyčia ir Grūstės koplyčia, neišlikusi Ketūnų koplyčia.

Istorija

redaguoti

Pirmąją bažnyčią Sedoje apie 1508 m. pastatė Dirvėnų tėvūnas Vaclovas Bartasevičius su žmona Elžbieta Juškaite. 1528 m. minimas klebonas. 1538 m. bažnyčiai dovanotas Beržėnų kaimas, įkurta parapinė mokykla. 1769–1770 m. bažnyčia perstatyta ir padidinta (rūpinosi klebonas Jonas Mykolas Domaševičius). 1803 m. pastatyti Vilniaus vėlyvojo baroko vargondirbystės mokyklos meistrams būdingų bruožų vargonai (vargonai daug kartų remontuoti, XX a. pradžioje pridėti pedalai).[2]

1816 m. išmūryti akmeniniai pamatai. 1823 m. uždengtas lentelių (1985 m. skardos) stogas. Po 1821 m. plytų grindys pakeistos į lentų (presbiterijoje ir chore išklotas ąžuolinis parketas). 1866 m. leista pakeisti supuvusius bažnyčios sienojus. 1911–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius.[3]

Kunigai

redaguoti

Nuo 2022 m. birželio parapijos klebonu dirba kun. Virginijus Palionis, pakeitęs kun. Modestą Ramanauską.

Parapijos klebonai:

  • 1909–1921 m. – kan. Kazimieras Genys
  • 1984–1988 m. - prel. Juozas Šiurys
  • 1988–1991 m. - kan. Algis Genutis
  • 1991–2000 m. – kun. Saulius Katkus
  • 2000–2007 m. - kun. Stasys Šlepavičius
  • 2007–2013 m. - kun. Olijandras Jurevičius
  • 2013–2022 m. – kun. Modestas Ramanauskas
  • Nuo 2022 m. - kun. Virginijus Palionis

Architektūra

redaguoti

Bažnyčia liaudies architektūros formų, lotyniško kryžiaus plano, halinė, su 2 zakristijomis, 5 bokšteliais. Vidus 3 navų, yra 5 mediniai barokiniai altoriai, sukurti XVIII a. 8-ajame ir 10-ajame dešimtmetyje: didysis, šv. Jono Nepomuko, šv. Antano Paduviečio, Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės ir Jėzaus Kristaus, taip pat barokinių formų vargonai, XIX a. sakykla ir krikštykla su Jėzaus Krikšto paveikslu. Bažnyčioje išlikę XVII-XVIII a. sukurtų altorinių paveikslų: Švč. Mergelės Marijos Ėmimas į dangų, Šv. Antanas, Šv. Laurynas, Šv. Juozapas.

Šventoriaus tvora akmenų mūro. Varduvos upės pusėje jungiasi su medine Sedos šventoriaus koplyčia (1825 m.). Šventoriuje yra Kryžiaus kelio stočių stogastulpiai, šiaurės rytų kampe – medinė varpinė (1851 m.). Joje kabo trys varpai: nuliedintas 1762 m. kun. Jono Domaševičiaus ir Škaplieriaus brolijos lėšomis, 1793 m. be dovanotojo vardo ir kan. Vincento Juzumo (Juzumowicz) 1886 m. funduotas Ketūnų koplyčiai[4]. Į šventoriaus tvorą

Sakralinį kompleksą 2006 m. papildė įrengtas įspūdingų formų lurdas.

Galerija

redaguoti
  1. „Sedos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  2. http://www.vargonai.lt/vargonai_seda.htm
  3. Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. „Lietuvos katalikų bažnyčios“ (žinynas). – Vilnius, „Pradai“, 1993. ISBN 9986-405-05-X // psl. 368
  4. Lietuvos Bažnyčios, ledykla "Šviesa", 2009 ISBN 978-5-430-04830-3

vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, Kas yra Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia? Ką reiškia Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia?