Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  Lietuvaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkiyə  Türkiyə
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Sau pačiam Autorius Markas AurelijusŽanras FilosofijaOriginalus leidimasPavadinimas Nežinomas tikriausia be pavadinimoŠa

Sau pačiam

  • Pagrindinis puslapis
  • Sau pačiam
Sau pačiam
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Sau pačiam
Autorius Markas Aurelijus
Žanras Filosofija
Originalus leidimas
Pavadinimas Nežinomas, tikriausia be pavadinimo
Šalis Romos imperija
Kalba Koinė graikų

Sau pačiam (koinė graik. Τὰ εἰς ἑαυτόν; dar žinoma pavadinimu „Meditacijos“) – Marko Aurelijaus, Romos imperatoriaus, gyvenusio 161–180 m. e. m., asmeninių užrašų rinkinys, kuriuose užfiksuoti jo asmeniniai užrašai sau pačiam ir idėjos apie stoikų filosofiją.

Markas Aurelijus parašė 12 knygų Meditacijų koine graikų kalba kaip šaltinį, kuriuo vadovavosi ir tobulėjo. Šiuos užrašus Markas Aurelijus rašė paskutiniais savo gyvenimo metais, daugiausia karo stovyklose, itin nepalankiomis aplinkybėmis. Originalus šio veikalo pavadinimas, jei jis toks buvo, nežinomas. „Sau pačiam“, kaip ir kiti pavadinimai, tarp jų ir „Meditacijos“, buvo priimti vėliau.

Tekstų istorija

Iki X a. prad. „Sau pačiam“ tiesiogiai neminima.III a. vid. rašęs istorikas mini Marko Aurelijaus literatūrinį palikimą, sakydamas: „Jis rūpinosi visais tobulumo aspektais, o meile antikinei literatūrai neprilygo nė vienam romėnui ar graikui; tai matyti iš visų jo posakių ir raštų, kurie mus pasiekė.“ Ši ištrauka gali būti susijusi su „Sau pačiam“. Historia Augusta rašoma, kad prieš Markui išvykstant į Markomanijos karus, jo buvo paprašyta išleisti savo Filosofijos principus, jei kas nors jį ištiktų, bet jis vietoj to „tris dienas vieną po kitos aptarinėjo savo pamokslų knygas“. Abejotiną paminėjimą apie 364 m. e. m. pateikia oratorius Temistijus. Kreipimesi į imperatorių Valensą „Apie brolišką meilę“ jis sako: „Tau nereikia Markaus pamokslų (graik. παραγγέλματα)“.

Pirmasis tiesioginis veikalo paminėjimas yra iš (apie 860–935), vyskupo, kuris buvo didelis rankraščių kolekcininkas. Kažkuriuo metu prieš 907 m. jis nusiuntė „Sau pačiam“ tomą Herakleijos arkivyskupui Demetrijui su laišku, kuriame rašė: „Jau kurį laiką turiu seną našiausios imperatoriaus Markaus knygos kopiją, tokią seną, kad ji jau visiškai sunykusi… Ją nukopijavau ir galiu perduoti palikuonims nauju pavidalu.“ Aretas taip pat mini šį veikalą Lukiano ir Dio Chrizostomo knygų marginalinėse pastabose, kur nurodo ištraukas iš „Traktato sau pačiam“ (graik. τὰ εἰς ἑαυτὸν ἠθικά), ir būtent tokiu pavadinimu knyga buvo pavadinta rankraštyje, iš kurio XVI a. buvo padarytas pirmasis spausdintas leidimas. Paties Areto egzempliorius jau dingęs, tačiau manoma, kad jis yra tikėtinas išlikusių rankraščių protėvis.

Kitas paminėjimas apie „Sau pačiam“ yra Suda leksikone, išleistame X a. pab.Suda šį veikalą vadina „imperatoriaus Markaus savo gyvenimo režisūra (graik. ἀγωγή) dvylikoje knygų“, ir tai yra pirmas paminėjimas apie veikalo suskirstymą į dvylika knygų.Suda naudoja apie trisdešimt citatų, paimtų iš I, III, IV, V, V, IX ir XI knygų.

Apie 1150 m. Konstantinopolio gramatikas Jonas Tzetzes cituoja IV ir V knygų ištraukas, priskirdamas jas Markui. Maždaug po 200 metų (apie 1295–1360 m.) savo Bažnyčios istoriją (Ecclesiasticae Historiae) rašo, kad „Markas Antoninas parašė knygą, skirtą savo sūnaus Marko [t. y. Komodo] mokymui, kupiną visos pasaulietinės (graik. κοσμικῆς) patirties ir pamokymų“. Vėliau „Sau pačiam“ cituojama daugelyje XIV–XVI a. graikiškų veikalų.

pirmą kartą Meditacijas išvertė į lotynų kalbą 1558 m.

Vertimai į lietuvių kalbą

  • Sau pačiam. Vertė Eugenija Ulčinaitė. Mintis. 1984. p. 166.
  • Sau pačiam. Vertė Eugenija Ulčinaitė. Vyturys. 1997. p. 179. ISBN 9785790007576.
  • Markas Aurelijus (2007). Sau pačiam. Vertė Eugenija Ulčinaitė. Vilnius: Alma littera. p. 192. ISBN 9789955087953.
  • Sau pačiam. Vertė Eugenija Ulčinaitė. Vilnius: Alma littera. 2021. p. 183. ISBN 9789955385530.

Išnašos

  1. Važgėlaitė, Raminta. „Markas Aurelijus“. šaltiniai.info. Nuoroda tikrinta 2022-01-06.
  2. Hadot, Pierre (1998). The Inner Citadel: The Meditations of Marcus Aurelius (anglų). Harvard University Press. ISBN 9780674461710.
  3. Birley, Anthony (2012). Marcus Aurelius: A Biography (anglų). London: Routledge. ISBN 9781134695690.
  4. Farquharson, A. S. L. (1944). The Meditations Of The Emperor Marcus Antoninus (anglų). Oxford University Press.
  5. Farquharson (1944), p. xvi
  6. Farquharson (1944), p. xvii
  7. Farquharson (1944), p. xviii
  8. Haines, C. R. (1916). The communings with himself of Marcus Aurelius Antoninus.
  9. Haines (1916), p. xv
  10. Farquharson (1944), p. xx

Šaltiniai

  • Farquharson, A. S. L. (1944), "Introduction", The Meditations Of The Emperor Marcus Antoninus, 1, Oxford University Press 
  • Haines, C. R. (1916), "Introduction", The communings with himself of Marcus Aurelius Antoninus, William Heinemann 
  • Hadot, Pierre (1998), The Inner Citadel: The Meditations of Marcus Aurelius, Harvard University Press, ISBN 978-0-674-46171-0 

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 24 Lie, 2025 / 20:11

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Sau pačiam, Kas yra Sau pačiam? Ką reiškia Sau pačiam?

Sau paciam Autorius Markas AurelijusZanras FilosofijaOriginalus leidimasPavadinimas Nezinomas tikriausia be pavadinimoSalis Romos imperijaKalba Koine graiku Sau paciam koine graik Tὰ eἰs ἑayton dar zinoma pavadinimu Meditacijos Marko Aurelijaus Romos imperatoriaus gyvenusio 161 180 m e m asmeniniu uzrasu rinkinys kuriuose uzfiksuoti jo asmeniniai uzrasai sau paciam ir idejos apie stoiku filosofija Markas Aurelijus parase 12 knygu Meditaciju koine graiku kalba kaip saltinį kuriuo vadovavosi ir tobulejo Siuos uzrasus Markas Aurelijus rase paskutiniais savo gyvenimo metais daugiausia karo stovyklose itin nepalankiomis aplinkybemis Originalus sio veikalo pavadinimas jei jis toks buvo nezinomas Sau paciam kaip ir kiti pavadinimai tarp ju ir Meditacijos buvo priimti veliau Tekstu istorijaPirmasis Marko Aurelijaus uzrasu vertimas į lotynu kalba 1558 m Iki X a prad Sau paciam tiesiogiai neminima III a vid rases istorikas mini Marko Aurelijaus literaturinį palikima sakydamas Jis rupinosi visais tobulumo aspektais o meile antikinei literaturai neprilygo ne vienam romenui ar graikui tai matyti is visu jo posakiu ir rastu kurie mus pasieke Si istrauka gali buti susijusi su Sau paciam Historia Augusta rasoma kad pries Markui isvykstant į Markomanijos karus jo buvo paprasyta isleisti savo Filosofijos principus jei kas nors jį istiktu bet jis vietoj to tris dienas viena po kitos aptarinejo savo pamokslu knygas Abejotina paminejima apie 364 m e m pateikia oratorius Temistijus Kreipimesi į imperatoriu Valensa Apie broliska meile jis sako Tau nereikia Markaus pamokslu graik paraggelmata Pirmasis tiesioginis veikalo paminejimas yra is apie 860 935 vyskupo kuris buvo didelis rankrasciu kolekcininkas Kazkuriuo metu pries 907 m jis nusiunte Sau paciam toma Herakleijos arkivyskupui Demetrijui su laisku kuriame rase Jau kurį laika turiu sena nasiausios imperatoriaus Markaus knygos kopija tokia sena kad ji jau visiskai sunykusi Ja nukopijavau ir galiu perduoti palikuonims nauju pavidalu Aretas taip pat mini sį veikala Lukiano ir Dio Chrizostomo knygu marginalinese pastabose kur nurodo istraukas is Traktato sau paciam graik tὰ eἰs ἑaytὸn ἠ8ika ir butent tokiu pavadinimu knyga buvo pavadinta rankrastyje is kurio XVI a buvo padarytas pirmasis spausdintas leidimas Paties Areto egzempliorius jau dinges taciau manoma kad jis yra tiketinas islikusiu rankrasciu protevis Kitas paminejimas apie Sau paciam yra Suda leksikone isleistame X a pab Suda sį veikala vadina imperatoriaus Markaus savo gyvenimo rezisura graik ἀgwgh dvylikoje knygu ir tai yra pirmas paminejimas apie veikalo suskirstyma į dvylika knygu Suda naudoja apie trisdesimt citatu paimtu is I III IV V V IX ir XI knygu Apie 1150 m Konstantinopolio gramatikas Jonas Tzetzes cituoja IV ir V knygu istraukas priskirdamas jas Markui Mazdaug po 200 metu apie 1295 1360 m savo Baznycios istorija Ecclesiasticae Historiae raso kad Markas Antoninas parase knyga skirta savo sunaus Marko t y Komodo mokymui kupina visos pasaulietines graik kosmikῆs patirties ir pamokymu Veliau Sau paciam cituojama daugelyje XIV XVI a graikisku veikalu pirma karta Meditacijas isverte į lotynu kalba 1558 m Vertimai į lietuviu kalba1984 m isleistas pirmasis viso veikalo vertimas į lietuviu kalba Sau paciam Verte Eugenija Ulcinaite Mintis 1984 p 166 Sau paciam Verte Eugenija Ulcinaite Vyturys 1997 p 179 ISBN 9785790007576 Markas Aurelijus 2007 Sau paciam Verte Eugenija Ulcinaite Vilnius Alma littera p 192 ISBN 9789955087953 Sau paciam Verte Eugenija Ulcinaite Vilnius Alma littera 2021 p 183 ISBN 9789955385530 IsnasosVazgelaite Raminta Markas Aurelijus saltiniai info Nuoroda tikrinta 2022 01 06 Hadot Pierre 1998 The Inner Citadel The Meditations of Marcus Aurelius anglu Harvard University Press ISBN 9780674461710 Birley Anthony 2012 Marcus Aurelius A Biography anglu London Routledge ISBN 9781134695690 Farquharson A S L 1944 The Meditations Of The Emperor Marcus Antoninus anglu Oxford University Press Farquharson 1944 p xvi Farquharson 1944 p xvii Farquharson 1944 p xviii Haines C R 1916 The communings with himself of Marcus Aurelius Antoninus Haines 1916 p xv Farquharson 1944 p xxSaltiniaiFarquharson A S L 1944 Introduction The Meditations Of The Emperor Marcus Antoninus 1 Oxford University Press Haines C R 1916 Introduction The communings with himself of Marcus Aurelius Antoninus William Heinemann Hadot Pierre 1998 The Inner Citadel The Meditations of Marcus Aurelius Harvard University Press ISBN 978 0 674 46171 0

Naujausi straipsniai
  • Rugpjūtis 11, 2025

    Lietuvos lauko pajėgos

  • Rugpjūtis 14, 2025

    Lietuvos kaimo peizažas

  • Rugpjūtis 15, 2025

    Lietuvos-Vatikano santykiai

  • Rugpjūtis 12, 2025

    Lietuvių ir jotvingių žygis į Voluinę

  • Rugpjūtis 23, 2025

    Lietuva 2011 m. pasaulio lengvosios atletikos čempionate

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje