Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Sardanapalo mirtisMenininkas Eženas DelakruaMetai 1827Meno kryptis RomantizmasMedžiagos technika aliejinis paveikslas dr
Sardanapalo mirtis
| Sardanapalo mirtis | |
|---|---|
| Menininkas | Eženas Delakrua |
| Metai | 1827 |
| Meno kryptis | Romantizmas |
| Medžiagos, technika | aliejinis paveikslas, drobė |
| Matmenys | 392 cm × 496 cm |
| Miestas (vieta) | Paryžius, Prancūzija |
| Muziejus | Luvras |
Sardanapalo mirtis – vienas žymiausių prancūzų XIX a. dailininko-romantiko Eženo Delakrua (1798–1863) paveikslų. Sukurtas 1827 m. ir yra Luvro muziejuje Paryžiuje.
Apie paveikslą
Paveikslas paremtas graikų rašytojo Ktesijaus (IV a. pr. m. e.) pasakojimu veikale „Persika“. Veikalas neišliko, žinomas iš nuorašų, citatų. Anot Ktesijaus, buvo paskutinis Asirijos karalius, Semiramidės palikuonis. Tai buvo tironas, atsidavęs žemiškiesiems malonumams, prieš kurį sukilo jo paties valdiniai. Sukilėliai apsupo Sardanapalo rūmus Ninevijoje. Karalius pasirinko savižudybę, bet prieš tai liepė rūmų tarnams ir eunuchams sunaikinti visą savo turtą ir išžudyti suguloves. Asirijos kronikose neminimas toks karalius Sardanapalas, kuris turėjo gyventi VII a. pr. m. e. Ši istorija laikoma fikcine, nors gal ir atliepia kai kuriuos to meto Asirijos politinius įvykius. Tuo metu, kai Delakrua tapė pagal šį siužetą, nebuvo patvirtintų duomenų, rodančių istorijos prasimanėliškumą, todėl paveikslas priskiriamas istoriniam žanrui.
Tiesioginiu paveikslo įkvėpimo šaltiniu yra anglų poeto Bairono drama „Sardanapalas“, išleista 1821 m. Joje Sardanapalas vaizduojamas apsuptas sukilėlių savo rūmuose ir, nenorėdamas pasiduoti, įsakęs save, savo konkubinę Myrą ir visą turtą tarnams padegti. Delakrua paveiksle siužeto dramatiškumas dar labiau sustiprintas: paveiksle vaizduojamas keleto Sardanapalo sugulovių nužudymas. Nužudomi taip pat mėgstamiausi karaliaus žirgai ir šunys. Pats karalius vaizduojamas gulintis baltais drabužiais milžiniškoje kraujo spalvos audinio prabangioje lovoje, abejingas viskam, kas vyksta aplinkui. Jo konkubinė Myra yra prie karaliaus kojų. Brangenybės pabirusios aplinkui. Paveikslo sceną supa degančių, rūkstančių rūmų ir miesto detalės. Tarp paveikslo įkvėpimo šaltinių: antikinio rašytojo Diodoro Siciliečio raštai, Viktoro Hugo ir Rosinio kūriniai, etruskų skulptūros, persų miniatiūros, indiški kostiumai. Paveikslo moteriškų figūrų vaizdavimas atliepia Rubenso ir Koredžo kūrybą, scenos kompozicijoje galima įžvelgti Teodoro Žeriko, Antuano Žano Gro, Pjero Gereno ir Tintoreto scenų dinamiškumą. Tarp Sardanapalo figūros įkvėpimo šaltinių − Heraklitas Rafaelio freskoje „Atėnų mokykla“, Mikelandželo skulptūra, Rembranto Jeremijo figūra paveiksle „Jeruzalės sunaikinimas“.
Išnašos
- Luvro muziejus
Nuorodos
- wga.hu
- smarthistory[neveikianti nuoroda]
- independent.co.uk Archyvuota kopija 2014-04-30 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Sardanapalo mirtis, Kas yra Sardanapalo mirtis? Ką reiškia Sardanapalo mirtis?
Sardanapalo mirtisMenininkas Ezenas DelakruaMetai 1827Meno kryptis RomantizmasMedziagos technika aliejinis paveikslas drobeMatmenys 392 cm 496 cmMiestas vieta Paryzius PrancuzijaMuziejus Luvras Sardanapalo mirtis vienas zymiausiu prancuzu XIX a dailininko romantiko Ezeno Delakrua 1798 1863 paveikslu Sukurtas 1827 m ir yra Luvro muziejuje Paryziuje Apie paveikslaPaveikslas paremtas graiku rasytojo Ktesijaus IV a pr m e pasakojimu veikale Persika Veikalas neisliko zinomas is nuorasu citatu Anot Ktesijaus buvo paskutinis Asirijos karalius Semiramides palikuonis Tai buvo tironas atsidaves zemiskiesiems malonumams pries kurį sukilo jo paties valdiniai Sukileliai apsupo Sardanapalo rumus Ninevijoje Karalius pasirinko savizudybe bet pries tai liepe rumu tarnams ir eunuchams sunaikinti visa savo turta ir iszudyti suguloves Asirijos kronikose neminimas toks karalius Sardanapalas kuris turejo gyventi VII a pr m e Si istorija laikoma fikcine nors gal ir atliepia kai kuriuos to meto Asirijos politinius įvykius Tuo metu kai Delakrua tape pagal sį siuzeta nebuvo patvirtintu duomenu rodanciu istorijos prasimaneliskuma todel paveikslas priskiriamas istoriniam zanrui Tiesioginiu paveikslo įkvepimo saltiniu yra anglu poeto Bairono drama Sardanapalas isleista 1821 m Joje Sardanapalas vaizduojamas apsuptas sukileliu savo rumuose ir nenoredamas pasiduoti įsakes save savo konkubine Myra ir visa turta tarnams padegti Delakrua paveiksle siuzeto dramatiskumas dar labiau sustiprintas paveiksle vaizduojamas keleto Sardanapalo suguloviu nuzudymas Nuzudomi taip pat megstamiausi karaliaus zirgai ir sunys Pats karalius vaizduojamas gulintis baltais drabuziais milziniskoje kraujo spalvos audinio prabangioje lovoje abejingas viskam kas vyksta aplinkui Jo konkubine Myra yra prie karaliaus koju Brangenybes pabirusios aplinkui Paveikslo scena supa deganciu rukstanciu rumu ir miesto detales Tarp paveikslo įkvepimo saltiniu antikinio rasytojo Diodoro Siciliecio rastai Viktoro Hugo ir Rosinio kuriniai etrusku skulpturos persu miniatiuros indiski kostiumai Paveikslo moterisku figuru vaizdavimas atliepia Rubenso ir Koredzo kuryba scenos kompozicijoje galima įzvelgti Teodoro Zeriko Antuano Zano Gro Pjero Gereno ir Tintoreto scenu dinamiskuma Tarp Sardanapalo figuros įkvepimo saltiniu Heraklitas Rafaelio freskoje Atenu mokykla Mikelandzelo skulptura Rembranto Jeremijo figura paveiksle Jeruzales sunaikinimas IsnasosLuvro muziejusNuorodosVikiteka Sardanapalo mirtis vaizdine ir garsine medziagawga hu smarthistory neveikianti nuoroda independent co uk Archyvuota kopija 2014 04 30 is Wayback Machine projekto