Saločių herbas

Herbe vaizduojama mėlyname lauke trimituojanti auksinė sparnuota pergalės deivė, kairėje rankoje laikanti auksinį vainiką. Skydo papėdėje sidabrinė banguota juostelė.^[1]

Svarstant galimus Saločių herbo motyvus, bendruomenės nariai labai pageidavo savo herbe matyti tarpukariu Saločių miestelyje pastatytą gelžbetoninį tiltą, pavadintą Dariaus ir Girėno vardu. Vis dėlto Lietuvos heraldikos komisija pasiūlė bendruomenei atsigręžti į savo turtingą, svarbiomis kovomis paženklintą istoriją ir pasirinkti simbolį, susijusį su ja. Savo siūlymą Komisijos nariai argumentavo ir tuo, kad tokių tiltų Lietuvoje yra ne vienas, o, be to, pramoniniai simboliai, tiltai, su kosmosu susiję dalykai, naudoti sovietmečio heraldikoje, dabar yra pakeisti, kadangi labiau norima herbuose atspindėti dvasinius dalykus. Tokiu būdu herbas gražiai įsilietų į visos Europos miestų heraldiką. Po ilgų diskusijų, stengtasi rasti kompromisą, t. y. herbe pavaizduoti pergalės deivę Nikę ir simbolinį tiltą, kuris būtų tik tilto idėja, tačiau neatkartotų realių gelžbetoninių konstrukcijų. Vis dėlto Saločių miestelio atstovams nepritarus simbolinio tilto idėjai, Lietuvos heraldikos komisija pasiūlė vietoje tilto pavaizduoti sidabrinę banguotą juostelę, simbolizuojančią pro Saločius tekančią Mūšos upę. Graikų mitologijoje Nikė yra Palanto ir Stiksės dukra, Dzeuso palydovė. Ji simbolizuoja Saločių miestelio turtingą kovų už laisvę istoriją. Šią prasmę sustiprina deivės auksinė ir skydo mėlyna spalvos, kurios atitinkamai reiškia kilnumą ir ištikimybę.^[2]

Herbą 2012 m. liepos 18 d. dekretu Nr. 1K-1151 patvirtino prezidentė Dalia Grybauskaitė.^[3] Etalono autorius – dailininkas Juozas Galkus.