Sait Faik Abasıyanık

Sait Faik Abaslyanik (adapt. Saitas Faikas Abasljanikas g. 1906 m. lapkričio 23 d. Adapazaryje – m. 1954 m. gegužės 11 d. Stambule) – Turkijos apsakymų rašytojas, poetas.

"},"veikla":{"wt":"[[Turkija|Turkijos]] apsakymų rašytojas, poetas."},"sritis":{"wt":""},"įstaigos":{"wt":""},"pareigos":{"wt":""},"išsilavinimas":{"wt":""},"alma_mater":{"wt":""},"doktorantūros_vadovas":{"wt":""},"studentai":{"wt":""},"žinomas":{"wt":""},"apdovanojimai":{"wt":""},"parašas":{"wt":""},"pastabos":{"wt":""}},"i":0}}]}'>Saitas Faikas Abasljanikas
turk. Sait Faik AbaslyanikGimė 1906 m. lapkričio 23 d.
Adapazaryje
Mirė 1954 m. gegužės 11 d. (47 metai)
Stambule
Veikla Turkijos apsakymų rašytojas, poetas.

Daugiausia žinomas dėl savo apsakymų.

Biografija

redaguoti

Abaslyanik studijavo Prancūzijoje, Šveicarijoje. Vėliau dirbo mokytoju.

Apsakymai:

  • „Virdulys“ (Semaver 1936 m.),
  • „Fontanas“ (Sarnıç 1939),
  • „Nereikalingas žmogus“ (Luzumsuz adam 1948 m.),
  • „Kavinė“ (Mahalle Kahvesi 1950),
  • „Kompanija“ (Kumpanya 1951 m.),
  • „Debesuotas dangus“ (Havada Bulut 1951),
  • „Cirkas“ (Kumpanya 1951),
  • „Baseino pusė“ (Havuz Başı 1952),
  • „Paskutiniai paukščiai“ (Son Kuşlar 1953),
  • „Gyvatė ant Alemdago kalno“ (Alemdağ'da Var Bir Yılan 1953 m.),
  • „Gabalėlis cukraus“ (Az Şekerli 1954).

Abaslyanik kūrinių veikėjai – mokytojai, darbininkai, amatininkai, žvejai, o apsakymų veiksmo vieta – Stambulas. Kūrybai būdinga humanistinis pasaulio suvokimas, impresionizmo bruožai. Dar parašė romanų, eilėraščių[1].

Literatūra

redaguoti
  1. Halina Kobeckaitė. Sait Faik Abaslyanik. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001

vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Sait Faik Abasıyanık, Kas yra Sait Faik Abasıyanık? Ką reiškia Sait Faik Abasıyanık?