Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Sahaptinai Sħáptənəxw iš sališų k sav Ni Mii Puu Šiaurės Amerikos indėnų tautų grupė gyvenanti Jungtinių Amerikos Valsti
Sahaptinai
Sahaptinai (Sħáptənəxw – iš sališų k., sav. Ni Mii Puu) – Šiaurės Amerikos indėnų tautų grupė, gyvenanti Jungtinių Amerikos Valstijų šiaurės vakaruose, į rytus nuo Kaskadinių kalnų (Vašingtone, Aidahe, Oregone). Dauguma sahaptinų (nezpersai, jakimai, jumatilai, , , palusai, vanapamai, , ir kt.) gyveno Kolumbijos upės vidurupio baseine, palei Gyvačių upę bei jos intakus. Modokai ir sudarė atskirą spiečių šiaurės Kalifornijoje. Vartoja (plynaukščių penučių šeima), dabar paplitusi anglų kalba. Tikintieji – krikščionys (katalikai, protestantai (daugiausia presbiterionai, metodistai, taip pat )), tradicinės tikybos puoselėtojai.
Sahaptinai atstovauja plokštikalnių indėnų kultūrą. Iki sąlyčio su europiečiais jų skaitlingumas buvo apie 18 tūkst. žmonių. Nuo XIX a. pradžios susidūrė su baltaisiais. 1855 m. Vola Volos slėnyje dauguma sahaptinų genčių sudarė sutartį su JAV ir buvo perkelti į rezervacijas. Daug kartų buvo prieš atėjūnus sukilę: 1848 m. Kajuso kare, 1855–1856 m. jakimų ir Pjudžeto užutėkio karuose, 1877 m. nezpersų kare ir 1872–1873 m. modokų kare. XIX a. tarp sahaptinų ėmė plisti naujos religijos atmainos, mesianizmas (ypač įtakingas pranašas buvo ). Rezervacijose, kur sahaptinai dažniausiai gyvendavo mišriai, prasidėjo tarpgentinė integracija, susiklostė naujos konfederacijos. Dalis smulkesnių tautų buvo asimiliuotos stambesnių.
Klamatus ir modokus žirgai bei Didžiųjų lygumų kultūros įtaka pasiekė vėliau, nei kitus sahaptinus. Su baltaisiais susidūrimai prasidėjo 1820–1840 m. Jie mažiau nukentėjo nuo epidemijų, smarkiai nekariavo. 1864 m. modokai, klamatai ir dalis šiaurės paijutų sudarė sutartį su JAV ir perkelti į rezervaciją. 1873 m. dalis modokų buvo išsiųsta į Oklahomą, kai kurie jų grįžo. XX a. modokai iš esmės susimaišė su klamatais.
Pagrindinė visuomeninė ląstelė – daugiašeimis namų ūkis, sudarytas iš kelių branduolinių šeimų. Ūkių šeimininkai sudarydavo kaimo tarybą. Būta visuomeninės nelygybės, vergovės (karo belaisvių). Turtus (žirgus, vergus) paveldėdavo vyriausiasis sūnus. Santuokos dažniausiai būdavo patrilokalinės, nors kai kuriose gentyse matrilokalinės ar neolokalinės. Religijai būdingas šamanizmas.
Šaltiniai
- Сахаптины,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Sahaptinai, Kas yra Sahaptinai? Ką reiškia Sahaptinai?
Sahaptinai Sħaptenexw is salisu k sav Ni Mii Puu Siaures Amerikos indenu tautu grupe gyvenanti Jungtiniu Amerikos Valstiju siaures vakaruose į rytus nuo Kaskadiniu kalnu Vasingtone Aidahe Oregone Dauguma sahaptinu nezpersai jakimai jumatilai palusai vanapamai ir kt gyveno Kolumbijos upes vidurupio baseine palei Gyvaciu upe bei jos intakus Modokai ir sudare atskira spieciu siaures Kalifornijoje Vartoja plynauksciu penuciu seima dabar paplitusi anglu kalba Tikintieji krikscionys katalikai protestantai daugiausia presbiterionai metodistai taip pat tradicines tikybos puoseletojai Sahaptinu vadai ir amerikieciai 1890 m Sahaptinai atstovauja plokstikalniu indenu kultura Iki salycio su europieciais ju skaitlingumas buvo apie 18 tukst zmoniu Nuo XIX a pradzios susidure su baltaisiais 1855 m Vola Volos slenyje dauguma sahaptinu genciu sudare sutartį su JAV ir buvo perkelti į rezervacijas Daug kartu buvo pries atejunus sukile 1848 m Kajuso kare 1855 1856 m jakimu ir Pjudzeto uzutekio karuose 1877 m nezpersu kare ir 1872 1873 m modoku kare XIX a tarp sahaptinu eme plisti naujos religijos atmainos mesianizmas ypac įtakingas pranasas buvo Rezervacijose kur sahaptinai dazniausiai gyvendavo misriai prasidejo tarpgentine integracija susikloste naujos konfederacijos Dalis smulkesniu tautu buvo asimiliuotos stambesniu Klamatus ir modokus zirgai bei Didziuju lygumu kulturos įtaka pasieke veliau nei kitus sahaptinus Su baltaisiais susidurimai prasidejo 1820 1840 m Jie maziau nukentejo nuo epidemiju smarkiai nekariavo 1864 m modokai klamatai ir dalis siaures paijutu sudare sutartį su JAV ir perkelti į rezervacija 1873 m dalis modoku buvo issiusta į Oklahoma kai kurie ju grįzo XX a modokai is esmes susimaise su klamatais Pagrindine visuomenine lastele daugiaseimis namu ukis sudarytas is keliu branduoliniu seimu ukiu seimininkai sudarydavo kaimo taryba Buta visuomenines nelygybes vergoves karo belaisviu Turtus zirgus vergus paveldedavo vyriausiasis sunus Santuokos dazniausiai budavo patrilokalines nors kai kuriose gentyse matrilokalines ar neolokalines Religijai budingas samanizmas SaltiniaiSahaptiny Enciklopediya Narody i religii mira Moskva Bolshaya Rossijskaya Enciklopediya 1999