Pilkalnio apskrities vietovardžiai

Pilkalnio apskrities vietovardžiai – upių, ežerų, miškų, pelkių, piliakalnių ir gyvenviečių pavadinimai Rytų Prūsijos Pilkalnio apskrityje, vartoti iki apskrities gyventojų masinės evakuacijos ir Karaliaučiaus krašto sovietinės okupacijos Antrojo pasaulinio karo pabaigoje.

Iki Didžiojo maro (1709–1711 m.) būsimos Pilkalnio apskrities teritorijoje gyveno beveik vien lietuvininkai,^[1] todėl beveik visi senieji apskrities vietovadžiai buvo lietuviški. XVIII a. pradžioje į kraštą atsikėlus vokiečių kolonistams, suintensyvėjus vokietinimui, atsirado ir nemažai vokiškų pavadinimų, o senųjų lietuviškųjų autentiškos formos keitėsi – buvo pridedamos vokiškos galūnės, kartais pakisdavo ir žodžio kamienas.^[2] Intensyviausiai lietuviškieji vietovardžiai pradėti vokietinti prieš Antrąjį pasaulinį karą, ypač atėjus į valdžią naciams, kai dauguma lietuviškų vietovardžių (1938 m. – 171 vietovardis)^[3] pakeista į naujus vokiškus.^[4] Iki 1938 m. iš viso pakeisti 239 apskrities gyvenviečių lietuviški pavadinimai iš 281 buvusio (85 %).^[5] Kraštą okupavus Sovietų Sąjungai iš pradžių trumpam grąžinti senieji, iki 1938 m. buvę vietovardžiai, tačiau iki 1950 m. lietuviškos kilmės vietovardžių nebeliko visai – buvo patvirtinti visiškai nauji, jokių sąsajų su krašto praeitimi neturėję rusiški pavadinimai.^[2][3] Karo ar pokario metais sunaikintoms gyvenvietėms (išskyrus atskirus atvejus), rusiški pavadinimai nebuvo suteikti.

Senosios baltiškųjų vietovardžių lytys užfiksuotos Viliaus Kalvaičio, Jurgio Gerulio, Kristiano Stango, Antano Salio darbuose, tyrinėtos Viliaus Pėteraičio studijose „Mažoji Lietuva ir Tvanksta“ (1992 m.) ir „Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai“ (1997 m.).^[4]

Sąraše pateikiamos XIX a. pab. – XX a. pr. Vokietijos topografiniuose žemėlapiuose pažymėtų Pilkalnio apskrities geografinių objektų, Prūsijos topografijos ir statistinių duomenų žinynuose minimų gyvenviečių pavadinimų, Mažosios Lietuvos enciklopedijos straipsniuose ir kituose šaltiniuose minimų vietovardžių lietuviškos ir vokiškos formos, nurodoma gyvenviečių administracinė ir parapinė priklausomybė, koordinatės, upių ir ežerų baseinai.