Čia pateikiami Lietuvoje esančių ir buvusių vienuolynų (vienuolijų) sąrašai. Istoriškai dauguma vienuolijų turėdavo savo atskirą, tik joms skirtą vienuolyno pastatą arba bažnyčią, tačiau dabar taip yra ne visur.
Pirmieji broliai Lietuvoje įsikūrė pranciškonai konventualai (1312 m.), dominikonai (1323 m.), atgailos kanauninkai (1391 m.), pirmosios seserys – bernardinės (1495 m.).[1]
Dabartis
redaguotiLietuvoje yra 14 brolių ordinų (2020 m.) ir 41 seserų ordinas (2018 m.).[2]
| Vienuolynas (bažnyčia) | Ordinas | Veiklos pradžia | Centras |
|---|---|---|---|
| Brolių vienuolijos | |||
| Vilniaus šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia? Vilniaus Šv. Dvasios bažnyčia? | Brolių pamokslininkų ordinas (OP; dominikonai) | 1231 m. (šv. Jackaus misija) | Vilnius |
| Mažesniųjų brolių ordinas (OFM; mažesnieji broliai) | 1245 m. | Vilnius | |
| Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia | Mažesniųjų brolių konventualų ordinas (OFM Conv.; pranciškonai konventualai) | XIII a., 1517–1863 m., nuo 1955 m. | Vilnius, Senamiestis |
| Palendrių šv. Benedikto vienuolynas | Šv. Benedikto ordinas (OSB; benediktinai) | XV a. pradžia | Palendriai (Kelmės rajonas) |
| Jėzaus Draugija (SJ; jėzuitai) | 1569 m. | Vilnius | |
| Šv. Juozapo bazilijonų ordinas (OSBM; bazilijonai) | 1617 m. | Vilnius | |
| Kauno šv. Gertrūdos bažnyčia | Švč. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo kunigų marijonų vienuolija (MIC; marijonai) | 1750 m., atnaujinta 1909 m. | Kaunas, Naujamiestis |
| Kauno šv. Jurgio Kankinio bažnyčia, Kauno šv. Vincento Pauliečio bažnyčia | Šv. Pranciškaus mažesniųjų brolių kapucinų ordinas (OFM Cap.; kapucinai) | 1928 m. | Kaunas |
| Vilniaus šv. Jono Bosko bažnyčia | Šv. Jono Bosko draugija (SDB; saleziečiai) | 1934 m. | Vilnius |
| Tiberiados broliai | 1991 m. | Baltriškės (Zarasų rajonas) | |
| Šv. Jono kongregacija (FJ; Šv. Jono broliai, joanitai) | 1993 m. | Vilnius | |
| Šv. Pranciškaus Ksavero brolija (CFX) | 1996 m. | Vilnius | |
| Vilniaus šv. Pilypo Nerio Oratorijos konfederacija (CO; oratorionai) | 2004 m. | Vilnius | |
| Įsikūnijusio Žodžio kongregacija (IVE) | 2004 m. | Pumpėnai (Pasvalio rajonas) | |
| Seserų vienuolijos | |||
| Šv. Pranciškaus Asyžiečio trečiojo reguliariojo ordino seserų vienuolija (bernardinės) | 1494 m. | Rudamina (Vilniaus rajonas) | |
| Šv. Benedikto seserų vienuolija (OSB; benediktinės) | 1622 m. | Vilnius | |
| Kauno šv. Mikalojaus bažnyčia | Kauno seserų benediktinių kongregacija (OSB; benediktinės) | 1624 m. | Kaunas |
| Šv. mergelės ir kankinės Kotrynos seserų kongregacija (CSC; kotrynietės) | 1645 m. | Kaunas | |
| Skaisčiausiosios Mergelės Marijos Širdies dukterų kongregacija (Marijos Širdies dukterys) | 1885 m. | Kaunas | |
| Angelų sargų kongregacija (CSA) | 1889 m. | Vilnius | |
| Švč. Jėzaus Vardo seserų kongregacija (Jėzaus Vardo seserys) | 1891 m. | Lentvaris (Trakų rajonas) | |
| Nekaltosios Marijos dukterų kongregacija (CMN; Marijos dukterys) | 1893 m. | Vilnius | |
| Skaistyklos vėlėms gelbstinčių seserų kongregacija (skaistyklos vėlėms gelbstinčios seserys) | 1915 m. | Vilnius | |
| Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų kongregacija (MVS; vargdienių seserys) | 1918 m. | Vilnius | |
| Seserų Švenčiausiosios Jėzaus Širdies tarnaičių seserų kongregacija (ACJ; širdietės) | 1920 m. | Kaunas | |
| Švenčiausiosios Jėzaus Širdies mažųjų tarnaičių seserų kongregacija (kultūrietės) | 1920 m. | Kaunas | |
| Pažaislio vienuolynas ir Kauno Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo pas Elzbietą bažnyčia | Lietuvos Šv. Kazimiero seserų kongregacija (LSSC; kazimierietės) | 1920 m. | Kaunas, Pažaislis |
| Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos seserų tarnaičių kongregacija (PAMI; Marijos tarnaitės) | 1923 m. | Panevėžys | |
| Jėzaus Eucharistijoje tarnaičių seserų kongregacija (SJE; seserys eucharistietės) | 1923 m. | Vilnius | |
| Kauno šv. Elžbietos seserų kongregacijos vienuolynas | Šv. Elzbietos seserų kongregacija (CSSE; elžbietietės) | 1924 m. | Kaunas |
| Šventosios Šeimos misionierių seserų kongregacija (Šventosios Šeimos misionierės) | 1927 m. | Vilnius | |
| Dievo Apvaizdos seserų kongregacija (DP; apvaizdietės) | 1930 m. | Panevėžys | |
| Dieviškosios Jėzaus Širdies seserų pranciškonių kongregacija (FDCJ; pranciškonės) | 1930 m. | Kaunas | |
| Šventosios Šeimos seserų kongregacija (SF; Šventosios Šeimos seserys) | 1931 m. | Marijampolė | |
| Marijos, Krikščionių Pagalbos, dukterų institutas (FMA; salezietės) | 1936 m. | Kaunas | |
| Gailestingumo Motinos seserų kongregacija | 1937 m. | Vilnius | |
| Pamokslininkų ordino seserų vienuolynas (OP; dominikonės) | 1938 m. | Vilnius | |
| Švč. Mergelės Marijos, Nepaliaujamos Pagalbos, šv. Pranciškaus seserų kongregacija (FPS; Nepaliaujamos Pagalbos seserys) | 1939 m. | Kretinga | |
| Guronių šv. Juozapo koplyčia | Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacija (SJE; eucharistietės) | 1947 m. | Kaunas, Guronys (Kaišiadorių rajonas) |
| Kristaus Karaliaus merginų diakonių seserų kongregacija (KKMD; Kristaus Karliaus diakonės) | 1957 m. | Kernavė (Širvintų rajonas) | |
| Vilniaus Švč. Trejybės (Trinapolio) bažnyčia | Kristaus Karaliaus seserų kongregacija (CR; Kristaus Karaliaus seserys) | 1957 m. | Vilnius, Trinapolis |
| Dievo Meilės misionierių seserų kongregacija (MC; Motinos Teresės seserys) | 1991 m. | Vilnius | |
| Šv. Pranciškaus Dievo Apvaizdos seserų kongregacija | 1992 m. | Utena | |
| Švč. Mergelės Marijos, Nuliūdusiųjų Paguodos, seserų vienuolinė bendruomenė (SCA; Nuliūdusiųjų Paguodos seserys) | 1993 m. | Kaunas | |
| Marijos Dangun Ėmimo seserų kongregacija (RA; asumpcionistės) | 1993 m. | Vilnius | |
| Paparčių Aušrinės Marijos vienuolynas | Betliejaus, Mergelės Marijos Ėmimo į dangų ir šv. Bruno vienuolija | 1994 m. | Paparčiai (Kaišiadorių rajonas) |
| Paštuvos Basųjų karmeličių vienuolynas | Šv. Juozapo ir šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės basųjų karmeličių vienuolynas (OCD; karmelitės) | 1994 m. | Paštuva (Kauno rajonas) |
| Švenčiausiosios Širdies pranciškonių misionierių kongregacija (FMSC; pranciškonės misionierės) | 1995 m. | Kretinga | |
| Kretingos šv. Klaros seserų vienuolynas | Šv. Klaros seserų vienuolynas (OSC; klarisės) | 1998 m. | Kretinga |
| Šv. Jono kontempliatyviųjų seserų kongregacija (CSJ; kontempliatyviosios joanitės) | 1998 m. | Vilnius | |
| Gailestingojo Jėzaus seserų kongregacija (ZSJM; Gailestingojo Jėzaus seserys) | 2001 m. | Vilnius | |
| Šv. Vincento Pauliečio gailestingųjų seserų kongregacija (SMDC; vincentietės) | 2005 m. | Miroslavas (Alytaus rajonas) | |
| Nukryžiuotojo Kristaus seserų kongregacija (CC; Nukryžiuotojo Kristaus seserys) | 2005 m. | Vilnius | |
| Senųjų Trakų Viešpaties Apreiškimo vienuolynas | Šv. Jono apaštalinių seserų kongregacija (CSJ; apaštalinės joanitės) | 2007 m. | Senieji Trakai (Trakų rajonas) |
| Viešpaties ir Mataros Mergelės Marijos tarnaičių kongregacija (SSVM) | 2008 m. | Panevėžys | |
Istorija
redaguotiVienuolynai dabartinės Lietuvos teritorijoje iki 1915 m.[3][4][5][6]
- brolių vienuolynai:
- augustinai: Kaunas (1808–1864), Vilnius (1675–1852)
- bazilijonai: Bazilionai (1749–1832)
- benediktinai: Senieji Trakai (1405–1845)
- bernardinai: Dotnuva (1701–1864), Kaunas (XV a. pabaiga – 1850), Kretinga (1602–1915, neuždarytas), Telšiai (1624–1853), Tytuvėnai (1614–1864), Trakai (1617–1845), Troškūnai (1698–1864), Vilnius (XV a. pabaiga – 1864)
- bonifratrai: Vilnius (1635–1843)
- dominikonai: Aukštadvaris (1629–1832), Glitiškės (1700–1744), Kaunas (1641–1845), Kazokiškės (1649–1864), Liškiava (1699–1814, 1797 m. atimtos fundacinės žemės), Lukiškės (1642–1849), Merkinė (1606–1832), Palėvenė (1674–1864), Paparčiai (1649–1864), Raseiniai (1661–1886), Rykantai (1688–1864, Trakų rezidencija), Skapiškis (1752–1832), Šumskas (1697–1860), Trakai (1678–1864), Verkiai (1669–1850), Vilnius (prie Šv. Dvasios bažnyčios 1501–1844; prie Švč. Trejybės bažnyčios apie 1570 m.), Virbalis (1643–1819), Žemaičių Kalvarija (1642–1889), Žemoji Panemunė (1774 m. rezidencija)
- jėzuitai:
- kolegijos: Kaunas (1642–1773), Kražiai (1613–1773), Pašiaušė (1654–1773), Vilnius (prieš šv. Jono bažnyčios 1570–1773, prie šv. Ignoto bažnyčios 1604–1773, prie šv. Kazimiero bažnyčios 1604–1773, prie šv. Rapolo bažnyčios 1703–1773)
- misijos: Bartkiškė (1771–1773), Dūkštas (1729–1773), Lauko Soda (1710–1773), Šeduva (1705–1773), Ukmergė (1739–1773), Vištytis (1723–1760), Želva (1753–1773), Žemaitkiemis (1586–1773), Židikai (1636–1773)
- rezidencijos: Merkinė (1755–1773), Varniai (1628–1773)
- kamalduliai: Pažaislis (1660–1831)
- reguliarieji kanauninkai:
- atgailos kanauninkai: Buivydžiai (rezidencija, pasitraukė 1793 m.), Glitiškės (1775–1810), Jūžintai (1695–1832), Kurkliai (1700–1832), Kvetkai (1770–1832), Medininkai (1391–1832), Panemunis (1620–1832), Papilys (1764–1832), Salakas (1720–1832), Skiemonys (iki 1677–1832), Smalvos (1600–1832), Suvainiškis (1782–1832), Tverečius (1501–1832), Videniškiai (1618–1832), Vilnius (Užupyje 1644–1843, prie šv. Kazimiero bažnyčios 1786–1814)
- Laterano kanauninkai: Vilnius (prie šv. Petro ir Povilo bažnyčios 1625–1864), Vidžiai (po 1638–1839, Vilniaus Antakalnio rezidencija)
- karmelitai:
- basieji: Antalieptė (1734–1832), Griškabūdis (1742–1805, rezidencija), Kaunas (1707–1845), Kudirkos Naumiestis (1644–1805), Sena Pašaminė (1760–1832), Vilnius (prie Aušros Vartų koplyčios 1626–1844, prie šv. Teresės bažnyčios 1739–1832)
- senoji regula: Kalesninkai (1703–1832), Kėdainiai (1750–1864), Kolainiai (1750–1864), Kražiai (1797–1817), Linkuva (1637–1832), Pumpėnai (1675–1832), Raseiniai (1720–1832), Tabariškės (1770–1832), Vilnius (prie šv. Jurgio bažnyčios 1506–1797, prie Visų Šventųjų bažnyčios 1620–1885)
- marijonai: Igliauka (1781–1864), Jonava (1775–1790), Marijampolė (1750–1915, neuždarytas), Miroslavas (1763–1864)
- misionieriai: Glitiškės (1810–1832), Vilnius (ant Išganytojo kalno 1697–1842, prie šv. Kazimiero bažnyčios 1814–1832)
- paulinai: Vilnius (1727–1759)
- pijorai: Dūkštos (1774–1842, Vilniaus rezidencija), Panevėžys (1727–1832), Raseiniai (1776–1832), Ukmergė (1742–1845), Vilnius (1722–1842, prie šv. Rapolo bažnyčios 1774–1790)
- pranciškonai: Gelvonai (1686–1832), Kaltanėnai (1633–1832), Kaunas (XV a. pradžia – 1845), Norviliškės (1617–1832), Valkininkai (1636–1832), Vilnius (XIV a. – 1864), Žaiginys (1762–1832)
- rokitai: Kaunas (1750–1824), Kęstaičiai (1783–1842), Varniai (1743–1842), Vilnius (1713–apie 1748)
- trinitoriai: Antakalnis (1694–1864), Jonava (1791–1832), Trinapolis (1695–1832)
- seserų vienuolynai:
- benediktinės: Kaunas (1624–1915, neuždarytas), Kražiai (1642–1891), Vilnius (prie šv. Kotrynos bažnyčios 1622–1915, neuždarytas)
- bernardinės: Kaunas (1634–1864), Užupis (1495–1864), Vilnius (prie šv. Mykolo bažnyčios 1594–1885)
- dominikonės: Vilnius (1678–1748)
- karmelitės (basosios): Vilnius (1637–1864)
- kotrynietės: Krakės (1645–1915, neuždarytas)
- marijavitės: Kražiai (1758, veikė trumpai)
- šaritės (gailestingosios seserys): Kaunas (1824–1864), Vilnius (prie Savičiaus ligoninės 1744–1867, prie Kūdikėlio Jėzaus ligoninės 1787–1864, prie šv. Jokūbo ligoninės 1807–1864, labdarės 1807–1864)
- marijavitės: Vilnius (prie šv. Stepono bažnyčios 1746–1864)
- vizitietės: Vilnius (1694–1865)
Lietuvos vienuolynai 1940 m. (be Vilniaus krašto, taip pat be Šv. Kryžiaus seserų, veikusių 1922–1938 m., nurodomos ir pavienių brolių bei seserų vienuolijos):[7]
- brolių vienuolynai:
- dominikonai: Raseiniai (1933)
- jėzuitai: Kaunas (1923), Pagryžuvys (naujokynas 1929), Šiauliai (1930)
- kapucinai: Petrašiūnai (1936), Plungė (1928, naujokynas 1934), Šiauliai (1938)
- marijonai: Kaunas (prie šv. Gertrūdos bažnyčios, 1921), Marijampolė (1750), Krivonys (1940), Palomenė (1940), Panevėžys (1927, naujokynas 1939), Patašinė (1935), Ukmergė (1927), Varėna (1940), Vytautava (1940), Žemaičių Kalvarija (1927)
- pranciškonai: Kretinga (bernardinai 1602, atsikūrė pranciškonai 1912), Dambrava (1939), Kaunas (prie Vytauto bažnyčios 1930), Nemunaitis (sanatorija 1933), Pajūris (1934), Žaliakalnis (1924)
- saleziečiai: Kaunas (prie Švč. Trejybės bažnyčios 1938), Saldutiškis (1938), Vytėnai (1934)
- seserų vienuolynai:
- benediktinės: Čiobiškis (1928, pradžios mokykla), Kačiūniškė (1933), Kaunas (1624, centras, vaikų darželis, bažnytinių drabužių parduotuvė), Pasvalys (iki 1937, vaikų darželis), Pernarava (1929–1937), Prienai (iki 1937, vaikų darželis), Šiluva (iki 1937, senelių prieglauda)
- elžbietietės: Jurbarkas (1938), Kaunas (1925, nunciatūroje), Švėkšna (1934, prieglauda)
- kazimierietės: Aukštoji Panemunė (1924, vaikų darželis), Dotnuva (iki 1937), Kaunas (prie Karmelitų bažnyčios 1929, prie Prisikėlimo bažnyčios, „Saulės“ namuose ir kt.), Linkuvėlė, Pažaislis (1920, centras, pradžios mokykla, senelių prieglauda), Petrašiūnai (1930, vaikų darželis), Telšiai (1930, amatų mokykla, vaikų darželis), Vabalninkas (iki 1937, amatų mokykla, vaikų darželis), Žemaičių Kalvarija (1930, vaikų darželis), Žemaičių Naumiestis (1939)
- kotrynietės: Birštonas (kunigų sanatorija), Karmėlava (1932, žemės ūkio mokykla), Kaunas (zitiečių bendrabutis, ligoninė), Kelmė (iki 1937), Krakės (1645 centras, 1926 nepilnamečių mergaičių nusikaltėlių mokykla, 1927 pradžios mokykla), Kražiai (iki 1937, vaikų darželis), Kulautuva (1938, vaikų darželis), Radviliškis (1939), Strėvininkai (1925, senelių prieglauda), Švėkšna (1937), Ukmergė (1926, vaikų darželis, senelių prieglauda)
- pranciškonės: Padvariai (1929, centras, naujokynas, vaikų darželis, bažnytinių drabužių dirbtuvė), Kaunas (1932, vaikų darželis, studenčių bendrabutis), Kretinga (1937, šv. Antano namų senelių globa), Valteriškė prie Palangos (1932–1937, senelių prieglauda)
- širdietės: Aleksotas (naujokynas, mergaičių bendrabutis, vaikų darželis), Anykščiai (pradžios mokykla), Antalieptė (žemės ūkio mokykla, pradžios mokykla), Biržai (vaikų darželis, senelių prieglauda), Jurbarkas (vaikų darželis, mergaičių bendrabutis), Kaunas (1922, centras, pradžios mokykla, siuvimo kursai, 2 vaikų darželiai), Plungė (vaikų darželis, mergaičių bendrabutis), Rietavas (vaikų darželis, senelių prieglauda), Šiauliai (naujokynas, pradžios mokykla, bažnytinių drabužių dirbtuvė ir kt.)
- vargdienių seserys (Nekaltai Pradėtosios Švč. Mergelės Marijos seserų kongregacija): Alytus (1934, vaikų darželis, senelių ir vaikų prieglauda), Kalvarija (1937, vaikų darželis, senelių prieglauda), Karkliniai (1933, žemės ūkio mokykla), Kaunas (1929, studijų namai), Kazlų Rūda (1938, vaikų prieglauda), Kybartai (1938, vaikų darželis), Kudirkos Naumiestis (1933, vaikų darželis, senelių prieglauda), Marijampolė (1918, centras, spaustuvė, pradžios mokykla, 4 klasių mergaičių mokykla, senelių prieglauda), Simnas (1939, vaikų darželis), Skuodas (1938, senelių prieglauda), Šakiai (1933, senelių prieglauda, vaikų darželis), Šilalė (1933, vaikų darželis, senelių prieglauda), Švėkšna (1937, vaikų darželis, pradžios mokykla), Telšiai (1928, senelių prieglauda, pradžios mokykla, vyskupijos spaustuvė ir kt.), Utena (vaikų ir senelių prieglauda, mergaičių bendrabutis), Vilkaviškis (1932, senelių ir vaikų prieglauda, vaikų darželis, mergaičių bendrabutis)
- visuomenės seserys: Kretinga (naujokynas)
- Vienuolija. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. // psl. 1129
- Vienuolija. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2025-11-13).
- Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. „Lietuvos katalikų bažnyčios“ (žinynas). – Vilnius, „Pradai“, 1993. ISBN 9986-405-05-X // psl. 24–28
- Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. „Lietuvos katalikų bažnyčios“ (žinynas). – Vilnius, „Pradai“, 1993. ISBN 9986-405-05-X // psl. 24–28
- Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. „Lietuvos katalikų bažnyčios“ (žinynas). – Vilnius, „Pradai“, 1993. ISBN 9986-405-05-X // psl. 34–35
- Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. „Lietuvos katalikų bažnyčios“ (žinynas). – Vilnius, „Pradai“, 1993. ISBN 9986-405-05-X // psl. 39
- Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. „Lietuvos katalikų bažnyčios“ (žinynas). – Vilnius, „Pradai“, 1993. ISBN 9986-405-05-X // psl. 41–43
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Lietuvos vienuolynai, Kas yra Lietuvos vienuolynai? Ką reiškia Lietuvos vienuolynai?