Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus premijų šablonai bei kategorijos Jei galite sutvark

Rūta Stanevičiūtė Kelmickienė

  • Pagrindinis puslapis
  • Rūta Stanevičiūtė Kelmickienė
Rūta Stanevičiūtė Kelmickienė
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
   Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – premijų šablonai bei kategorijos
Jei galite, sutvarkykite.
Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė
Gimė 1960 m. liepos 24 d. (64 metai)
Vilniuje
Tautybė lietuvė
Veikla lietuvių muzikologė
Sritis muzika, menotyra
Organizacijos Lietuvos muzikos ir teatro akademija
Išsilavinimas humanitarinių mokslų daktarė
Alma mater Lietuvos muzikos ir teatro akademija
Žymūs apdovanojimai
  • 1997 m. – Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija
  • 2005 m. –
  • 2020 m. –
  • 2010 m. –
  • 2011 m. – Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija
  • 2020 m. – Lietuvos nacionalinė premija

Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė (g. 1960 m. liepos 24 d. Vilniuje) – lietuvių muzikologė, humanitarinių mokslų daktarė, pedagogė, kultūros veikėja.

Biografija

1978 m. baigė . 1983 m. su pagyrimu baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija), Z. Kelmickaitės muzikos istorijos klasę. Studijavo bei stažavosi Freiburgo (1994), Helsinkio (1995-1996) ir Bolonijos (2000) universitetuose, Paryžiaus konservatorijoje (1999), tobulinosi Zalcburgo seminare (1997), Orfėjo institute Gente (2003), King's College universitete Londone (2012), Kembridžo universitete (2014). 2011 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Lietuvių muzikos modernėjimo diskursas (XX a. 7 dešimtmetis-9 dešimtmečio vidurys)“. 2015 m. suteiktas profesoriaus vardas.

1983–89 - Lietuvos radijo ir televizijos komiteto televizijos muzikos redakcijos redaktorė. 1989–93 - žurnalo „Krantai“ skyriaus redaktorė. Nuo 1990 - Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytoja (muzikos istorijos katedros muzikos estetikos, muzikos istorijos, muzikos kritikos teorijos ir istorijos, kultūrinių muzikos studijų ir kt. kursai). 2003–2008 dėstė Tarptautiniame vadybos ir ekonomikos universitete (ISM).

1996–1998 ir 2003–2008 - Lietuvos kompozitorių sąjungos tarybos narė. 2005–2010 - muzikologų sekcijos pirmininkė. 2003–2008 - tarptautinės šiuolaikinės muzikos draugijos Lietuvos sekcijos pirmininkė. Nuo 1992 Tarptautinio muzikos signifikacijos projekto, Tarptautinės muzikologų draugijos narė. 2007–2010 - Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Teatro ir koncertinių organizacijų tarybos narė, nuo 2008 pirmininkė.

Mokslinė veikla

Mokslinių interesų kryptys: modernizmo ir nacionalizmo sklaida XX a. muzikoje; kultūrinės muzikos studijos šiuolaikinės muzikos filosofiniai ir semiotiniai tyrimai; muzika ir politika; muzikos istoriografijos teorija ir istorija; kritinė muzikologija.

Tira V. Bacevičiaus, B. Kutavičiaus, O. Balakausko, F. Bajoro, A. Martinaičio, O. Narbutaitės, Š. Nako, , B. Dvariono, E. Balsio, J. Juzeliūno ir kitų lietuvių bei užsienio kompozitorių kūrybą ir recepciją, V. Landsbergio, A. Ambrazo, O. Narbutienės, šiuolaikinės užsienio muzikologijos koncepcijas, šiuolaikinės muzikos festivalių raidą. Skaitė mokslinius pranešimus tarptautinėse konferencijose (50) Europos valstybėse ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Surengė 10 tarptautinių mokslinių konferencijų ir seminarų Lietuvoje, 2 lietuvių muzikai skirtas mokslines sesijas Tarptautinės muzikologų draugijos kongresuose (2002, 2007).

Sudarė ir parengė daugiau nei 10 muzikologinių ir menotyrinių straipsnių knygų, publikavo daug mokslinių ir mokslo populiarinimo straipsnių Lietuvos ir užsienio (Latvija, Lenkija, Suomija, Švedija, Slovakija, Vokietija, Italija, JAV) leidiniuose. Sudarė ir parengė lietuvių muzikai skirtą muzikinį žurnalą anglų kalbą „World New Music Magazine“ (2008). Rengia monografiją „Muzika, nacionalizmas ir modernizmas. Identiteto (re)konfigūracijos kompozitorių modernistų kūryboje Lietuvoje ir išeivijoje 1920-1990 m.“

Populiarina šiuolaikinę muzikologiją, yra išvertusi iš vokiečių, anglų ir lenkų kalbų į lietuvių kalbą žymių užsienio muzikologų C. Dahlhauso, H. H. Eggebrechto, L. B. Meyerio, R. Tarasti, M. Tomaszewskio, J. Shepherdo, G. Tomlinsono, A. Chłopeckio ir kt. straipsnius, sudariusi ir parengusi naujosios muzikologijos straipsnių antologiją (2007).

Knygos

  • Baltos lankos: Tekstai ir interpretacijos t. 9 (1997)
  • Constructing Modernity and Reconstructing Nationality: Lithuanian Music in the 20th Century (Modernumo konstravimas ir tautiškumo rekonstravimas: lietuvių muzika 20 amžiuje) (2004)
  • Pažymėtos teritorijos (2005)
  • Baltijos muzikologų konferencijos (2007)
  • Istorija ir tradicijos, Muzika kaip kultūros tekstas (2007)
  • Poetics and Politics of Place in Music (Muzika ir vieta – poetika ir politika) (2009)
  • Vytautas Bacevičius in Context (Vytautas Bacevičius ir kultūros kontekstas (2009)
  • Gaidos obertonai 1991–2009
  • Recenzijos, pokalbiai, reminiscencijos (2010)
  • Modernumo lygtys. Tarptautinė šiuolaikinės muzikos draugija ir muzikinio modernizmo sklaida Lietuvoje (2015).
  • Nailono uždanga. Šaltasis karas, tarptautiniai mainai ir lietuvių muzika (2018)
  • Microtonal Music in Central and Eastern Europe: Historical Outlines and Current Practices (2019)
  • Of Essence and Context: Between Music and Philosophy (2019)

Visuomeninė veikla

Ilgametė daugelio kultūros savivaldos institucijų narė: LKS tarybos (1996-1998, 2003-2008), LR Kultūros ministerijos Kultūros ir meno tarybos (2000-2002), LRKM Teatro ir koncertinių organizacijų tarybos (2007-2010), Nacionalinių premijų komiteto (1991-1999), Spaudos, televizijos ir radijo rėmimo fondo tarybos (1996-1998, 2010-2011) ir kitų kultūros savivaldos struktūrų narė, taip pat kultūros ir švietimo projektų ekspertė Lietuvoje (LRKM, SRTRF, KRF, ALF, SKVC, ŠMM ir kt.) bei užsienyje (Europos Komisijos EACEA (Education Audiovisual & Culture Executive Agency), 2007; OSI (Open Society Institute), 2001-2002). 2009-2010 m. dalyvavo Prezidentūros suformuotoje darbo grupėje rengiant kultūros politikos kaitos gaires, LR Seimo nutarimu priimtas 2010 m.

Šaltiniai

  1. https://lmta.lt/lt/darbuotojas/ruta-staneviciute-kelmickiene/
  2. https://www.vle.lt/straipsnis/ruta-staneviciute-kelmickiene/
  3. https://old.lks.lt/index13fd.html?page=ruta-staneviciute

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 18 Lie, 2025 / 08:33

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Rūta Stanevičiūtė Kelmickienė, Kas yra Rūta Stanevičiūtė Kelmickienė? Ką reiškia Rūta Stanevičiūtė Kelmickienė?

Sį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus premiju sablonai bei kategorijos Jei galite sutvarkykite Ruta Staneviciute KelmickieneGime 1960 m liepos 24 d 64 metai VilniujeTautybe lietuveVeikla lietuviu muzikologeSritis muzika menotyraOrganizacijos Lietuvos muzikos ir teatro akademijaIssilavinimas humanitariniu mokslu daktareAlma mater Lietuvos muzikos ir teatro akademijaZymus apdovanojimai1997 m Lietuvos meno kureju asociacijos premija 2005 m 2020 m 2010 m 2011 m Lietuvos Respublikos Vyriausybes kulturos ir meno premija 2020 m Lietuvos nacionaline premija Ruta Staneviciute Kelmickiene g 1960 m liepos 24 d Vilniuje lietuviu muzikologe humanitariniu mokslu daktare pedagoge kulturos veikeja Biografija1978 m baige 1983 m su pagyrimu baige Lietuvos valstybine konservatorija dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija Z Kelmickaites muzikos istorijos klase Studijavo bei stazavosi Freiburgo 1994 Helsinkio 1995 1996 ir Bolonijos 2000 universitetuose Paryziaus konservatorijoje 1999 tobulinosi Zalcburgo seminare 1997 Orfejo institute Gente 2003 King s College universitete Londone 2012 Kembridzo universitete 2014 2011 m apgyne humanitariniu mokslu daktaro disertacija Lietuviu muzikos modernejimo diskursas XX a 7 desimtmetis 9 desimtmecio vidurys 2015 m suteiktas profesoriaus vardas 1983 89 Lietuvos radijo ir televizijos komiteto televizijos muzikos redakcijos redaktore 1989 93 zurnalo Krantai skyriaus redaktore Nuo 1990 Lietuvos muzikos ir teatro akademijos destytoja muzikos istorijos katedros muzikos estetikos muzikos istorijos muzikos kritikos teorijos ir istorijos kulturiniu muzikos studiju ir kt kursai 2003 2008 deste Tarptautiniame vadybos ir ekonomikos universitete ISM 1996 1998 ir 2003 2008 Lietuvos kompozitoriu sajungos tarybos nare 2005 2010 muzikologu sekcijos pirmininke 2003 2008 tarptautines siuolaikines muzikos draugijos Lietuvos sekcijos pirmininke Nuo 1992 Tarptautinio muzikos signifikacijos projekto Tarptautines muzikologu draugijos nare 2007 2010 Lietuvos Respublikos Kulturos ministerijos Teatro ir koncertiniu organizaciju tarybos nare nuo 2008 pirmininke Moksline veiklaMoksliniu interesu kryptys modernizmo ir nacionalizmo sklaida XX a muzikoje kulturines muzikos studijos siuolaikines muzikos filosofiniai ir semiotiniai tyrimai muzika ir politika muzikos istoriografijos teorija ir istorija kritine muzikologija Tira V Baceviciaus B Kutaviciaus O Balakausko F Bajoro A Martinaicio O Narbutaites S Nako B Dvariono E Balsio J Juzeliuno ir kitu lietuviu bei uzsienio kompozitoriu kuryba ir recepcija V Landsbergio A Ambrazo O Narbutienes siuolaikines uzsienio muzikologijos koncepcijas siuolaikines muzikos festivaliu raida Skaite mokslinius pranesimus tarptautinese konferencijose 50 Europos valstybese ir Jungtinese Amerikos Valstijose Surenge 10 tarptautiniu moksliniu konferenciju ir seminaru Lietuvoje 2 lietuviu muzikai skirtas mokslines sesijas Tarptautines muzikologu draugijos kongresuose 2002 2007 Sudare ir parenge daugiau nei 10 muzikologiniu ir menotyriniu straipsniu knygu publikavo daug moksliniu ir mokslo populiarinimo straipsniu Lietuvos ir uzsienio Latvija Lenkija Suomija Svedija Slovakija Vokietija Italija JAV leidiniuose Sudare ir parenge lietuviu muzikai skirta muzikinį zurnala anglu kalba World New Music Magazine 2008 Rengia monografija Muzika nacionalizmas ir modernizmas Identiteto re konfiguracijos kompozitoriu modernistu kuryboje Lietuvoje ir iseivijoje 1920 1990 m Populiarina siuolaikine muzikologija yra isvertusi is vokieciu anglu ir lenku kalbu į lietuviu kalba zymiu uzsienio muzikologu C Dahlhauso H H Eggebrechto L B Meyerio R Tarasti M Tomaszewskio J Shepherdo G Tomlinsono A Chlopeckio ir kt straipsnius sudariusi ir parengusi naujosios muzikologijos straipsniu antologija 2007 KnygosBaltos lankos Tekstai ir interpretacijos t 9 1997 Constructing Modernity and Reconstructing Nationality Lithuanian Music in the 20th Century Modernumo konstravimas ir tautiskumo rekonstravimas lietuviu muzika 20 amziuje 2004 Pazymetos teritorijos 2005 Baltijos muzikologu konferencijos 2007 Istorija ir tradicijos Muzika kaip kulturos tekstas 2007 Poetics and Politics of Place in Music Muzika ir vieta poetika ir politika 2009 Vytautas Bacevicius in Context Vytautas Bacevicius ir kulturos kontekstas 2009 Gaidos obertonai 1991 2009 Recenzijos pokalbiai reminiscencijos 2010 Modernumo lygtys Tarptautine siuolaikines muzikos draugija ir muzikinio modernizmo sklaida Lietuvoje 2015 Nailono uzdanga Saltasis karas tarptautiniai mainai ir lietuviu muzika 2018 Microtonal Music in Central and Eastern Europe Historical Outlines and Current Practices 2019 Of Essence and Context Between Music and Philosophy 2019 Visuomenine veiklaIlgamete daugelio kulturos savivaldos instituciju nare LKS tarybos 1996 1998 2003 2008 LR Kulturos ministerijos Kulturos ir meno tarybos 2000 2002 LRKM Teatro ir koncertiniu organizaciju tarybos 2007 2010 Nacionaliniu premiju komiteto 1991 1999 Spaudos televizijos ir radijo remimo fondo tarybos 1996 1998 2010 2011 ir kitu kulturos savivaldos strukturu nare taip pat kulturos ir svietimo projektu eksperte Lietuvoje LRKM SRTRF KRF ALF SKVC SMM ir kt bei uzsienyje Europos Komisijos EACEA Education Audiovisual amp Culture Executive Agency 2007 OSI Open Society Institute 2001 2002 2009 2010 m dalyvavo Prezidenturos suformuotoje darbo grupeje rengiant kulturos politikos kaitos gaires LR Seimo nutarimu priimtas 2010 m Saltiniaihttps lmta lt lt darbuotojas ruta staneviciute kelmickiene https www vle lt straipsnis ruta staneviciute kelmickiene https old lks lt index13fd html page ruta staneviciute

Naujausi straipsniai
  • Liepa 18, 2025

    Sero Katedralis

  • Liepa 18, 2025

    Serena Williams

  • Liepa 18, 2025

    Sergejus Jeseninas

  • Liepa 18, 2025

    Serbijos ir Juodkalnijos I lyga

  • Liepa 18, 2025

    Serbijos ir Juodkalnijos II lyga

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje