Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
54 28 š pl 24 53 r ilg 54 467 š pl 24 883 r ilg 54 467 24 883 Rūdiškių miškų pietinėje dalyje žiemą Rūdiškių miškai Inkl
Rūdiškių miškai
54°28′ š. pl. 24°53′ r. ilg. / 54.467°š. pl. 24.883°r. ilg.
Rūdiškių miškai (Inkleriškių−Rūdiškių miškai) − tai maždaug tryliktas pagal plotą Lietuvos miškų masyvas Trakų ir Varėnos rajonuose, 6 km į šiaurę nuo Valkininkų, Merkio dešiniajame krante, Lietuvos pietryčiuose. Masyvo plotas ~195 km². Didžiausias jo miestas Rūdiškės, supamos Rūdiškių miško. Priklauso Trakų (Rūdiškių, Strėvos, Madžiūnų, Žeronių girininkijos) ir Valkininkų (Tiltų girininkija) miškų urėdijoms.
Geografija
Masyvą sudaro Rūdiškių, Inklėriškių, Eglonių, Strėvos, Pamerkių, Tiltų, Jogėlonių, Žvingeliškių, Pagraužupio, Varniškių, Šklėrių, Spindžiaus ir kiti miškai.
Reljefas šiaurėje kalvotas, pietuose − lygus. Dirvožemiai jauriniai, velėniniai jauriniai mažai sujaurėję smėliai, vietomis velėniniai jauriniai glėjiški priesmėliai ir žemapelkiniai durpžemiai. Pietinė masyvo dalis priklauso Merkio baseinui: teka Graužupis, Cirvija, o masyvo rytiniu pakraščiu − Lukna; šiaurėje teka Nemuno intakas Strėva. Miške (ypač šiaurės vakaruose) gausu ežerų (~18): Drabužis, Drabužaitis, Spindžius, Spindžiukas, Ungurys, Unguraitis, Stanka, Aukšlinis, Bygaudas, Žiežulis, Skričiukas, , Bobis ir kt.
Medynai
Medynai daugiausia savaiminės kilmės.
- pušynai: 80 %
- eglynai: 10 %
- beržynai: 8 %
- juodalksnynai: 2 %
Jaunuolynai sudaro 53 % medynų, pusamžiai medžiai 36 %, pribręstantys 6 %, brandūs 5 %.
Ekologija
Yra briedžių, stirnų, šernų, barsukų, lapių, kiškių, voverių, Merkyje − bebrų. Rūdiškių miškuose gausu vaistažolių, uogų, grybų.
Šiaurės vakarinė miškų dalis patenka į Aukštadvario regioninį parką. Yra Inklėriškių kraštovaizdžio draustinis.
Erdvė
Rūdiškių miško 66 kvartale yra senosios Rūdiškių kapinės, Strėvos miško 11, 23 kvartaluose, Spindžiaus miško 25 ir 27 kvartaluose – pilkapiai, o Spindžiaus miško 7 kvartale stūkso Strėvos piliakalnis.
Miškus kerta Vilniaus–Marcinkonių geležinkelis, keliai 220 Trakai–Rūdiškės–Pivašiūnai–Alytus , A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė . Didesnės gyvenvietės miškuose: Rūdiškės, Šklėriai, Inklėriškės, Klepočiai, Tiltai, Vaitakarčmis, Žėronys, Vaikšteniai, Strėva, Drabužininkai, Kozelkiškės, Madžiūnai.
Šaltiniai
- Rūdiškių miškai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 578
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Rūdiškių miškai, Kas yra Rūdiškių miškai? Ką reiškia Rūdiškių miškai?
54 28 s pl 24 53 r ilg 54 467 s pl 24 883 r ilg 54 467 24 883 Rudiskiu misku pietineje dalyje ziema Rudiskiu miskai Inkleriskiu Rudiskiu miskai tai mazdaug tryliktas pagal plota Lietuvos misku masyvas Traku ir Varenos rajonuose 6 km į siaure nuo Valkininku Merkio desiniajame krante Lietuvos pietryciuose Masyvo plotas 195 km Didziausias jo miestas Rudiskes supamos Rudiskiu misko Priklauso Traku Rudiskiu Strevos Madziunu Zeroniu girininkijos ir Valkininku Tiltu girininkija misku uredijoms GeografijaMasyva sudaro Rudiskiu Inkleriskiu Egloniu Strevos Pamerkiu Tiltu Jogeloniu Zvingeliskiu Pagrauzupio Varniskiu Skleriu Spindziaus ir kiti miskai Rudiskiu miskai ties Madziunais Reljefas siaureje kalvotas pietuose lygus Dirvozemiai jauriniai veleniniai jauriniai mazai sujaureje smeliai vietomis veleniniai jauriniai glejiski priesmeliai ir zemapelkiniai durpzemiai Pietine masyvo dalis priklauso Merkio baseinui teka Grauzupis Cirvija o masyvo rytiniu pakrasciu Lukna siaureje teka Nemuno intakas Streva Miske ypac siaures vakaruose gausu ezeru 18 Drabuzis Drabuzaitis Spindzius Spindziukas Ungurys Unguraitis Stanka Aukslinis Bygaudas Ziezulis Skriciukas Bobis ir kt MedynaiMedynai daugiausia savaimines kilmes pusynai 80 eglynai 10 berzynai 8 juodalksnynai 2 Jaunuolynai sudaro 53 medynu pusamziai medziai 36 pribrestantys 6 brandus 5 EkologijaYra briedziu stirnu sernu barsuku lapiu kiskiu voveriu Merkyje bebru Rudiskiu miskuose gausu vaistazoliu uogu grybu Siaures vakarine misku dalis patenka į Aukstadvario regioninį parka Yra Inkleriskiu krastovaizdzio draustinis ErdveRudiskiu misko 66 kvartale yra senosios Rudiskiu kapines Strevos misko 11 23 kvartaluose Spindziaus misko 25 ir 27 kvartaluose pilkapiai o Spindziaus misko 7 kvartale stukso Strevos piliakalnis Miskus kerta Vilniaus Marcinkoniu gelezinkelis keliai 220 Trakai Rudiskes Pivasiunai Alytus A16 Vilnius Prienai Marijampole Didesnes gyvenvietes miskuose Rudiskes Skleriai Inkleriskes Klepociai Tiltai Vaitakarcmis Zeronys Vaiksteniai Streva Drabuzininkai Kozelkiskes Madziunai SaltiniaiRudiskiu miskai Tarybu Lietuvos enciklopedija T 3 Masaitis Simno Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1987 psl 578