Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Rėkyvà Rėkijavas ežeras šiaurės Lietuvoje Šiaulių miesto savivaldybėje apie 6 km į pietus nuo Šiaulių miesto centro Ežer
Rėkyvos ežeras
Rėkyvà (Rėkijavas) – ežeras šiaurės Lietuvoje, Šiaulių miesto savivaldybėje, apie 6 km į pietus nuo Šiaulių miesto centro. Ežero rytinėje pakrantėje išsidėsčiusi Rėkyvos dvaro sodyba, pramoginis Rėkyvos ežero tiltas, Bačiūnai, o po Antrojo pasaulinio karo išaugo energetikų gyvenvietė Rėkyva.
| Rėkyvos ežeras | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Rėkyvos ežeras ir tiltas vakarėjant | ||||||||||||||||
| Vieta | Šiaulių miesto savivaldybė, Lietuva | |||||||||||||||
| Plotas | 11,96/11,79 km² | |||||||||||||||
| Kranto linijos ilgis | 14,85/14,1 km | |||||||||||||||
| Kilmė | aukštapelkė | |||||||||||||||
| Vidutinis gylis | 2,04 m | |||||||||||||||
| Didžiausias gylis | 4,8 m | |||||||||||||||
| Įteka | keletas kanalų | |||||||||||||||
| Išteka | Kulpė, Tilžė | |||||||||||||||
Rėkyvos ežeras | ||||||||||||||||
| Koordinatės | 55°51′55″ š. pl. 23°18′10″ r. ilg. / 55.86528°š. pl. 23.30278°r. ilg. | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Duomenys
Rėkyvos ežeras – didžiausias Lietuvoje vandenskyrinis ir vienintelis tokio dydžio aukštapelkinis ežeras. Jo plotas – 11,9 km²; maitinančio baseino plotas – 7,3 km²; didžiausias gylis – 4,8 m, vidutinis – 2,0 m. Ežero ilgis iš vakarų į rytus – 4,58 km, plotis – iki 4,15 km. Šiaurinėje pakrantėje stūkso Pabalių miškas ir plyti Pabalių pelkė bei Pabalių durpynas, iš vakarų ir pietų – Rėkyvos miškas, Rėkyvos pelkė ir Rėkyvos durpynas. Vakariniu ir pietiniu krantu eina riba su Šiaulių rajonu. Ežeras neturi intakų, tačiau turi du dirbtinai reguliuojamus ištakus – šiaurės rytuose Kulpę, vakaruose – Tilžę. Rėkyvos ežeras yra svarbus šiais požiūriais:
- aplinkosaugos – jo aplinkoje yra saugomos teritorijos ir vertingos buveinės;
- rekreaciniu – yra svarbi Šiaulių miesto bei aplinkinių gyventojų poilsio vieta (šiaurinėje pakrantėje yra Pabalių paplūdimys ir rytinėje pakrantėje 2 Rėkyvos paplūdimiai);
- vandentvarkos – telkšo regione, stokojančiame kokybiškų vandens telkinių.
Baseino ir hidrografijos kaita
1840 m. ir 1920 m. žemėlapiuose Rėkyva pavaizduota kaip uždaras ežeras, neturintis nei intakų nei ištakų. XX a. pirmoje pusėje atlikti šie hidrografiniai pertvarkymai:
- iškastas Banko kanalas, drenuojantis į šiaurės rytus nuo Rėkyvos ežero esančius pelkynus;
- iškastas Vilkurių kanalas, skirtas žuvininkystės tvenkinių užpildymui;
- Šiaušės ištakos dirbtinai pratęstos iki Rėkyvos ežero;
- suformuota jungtis tarp Rėkyvos ir Ginkūnų bei Talšos ežerų.
- 1949 m. Rėkyvos ežero baseinas buvo 29,8 km² (be ežero – 18,0 km²), 1983 m. Rėkyvos ežero baseinas buvo 18,9 km² (be ežero – 7,1 km²).
- Dabartinis Rėkyvos ežero ištakas – T-1 (T-1 → Prūdelis → Talšos ežeras → Kulpė → Mūša → Lielupė → Baltijos jūra), ant kurio 1978 m. įrengta nereguliuojama potvynių pralaida. XX a. viduryje egzistavusi ežero ištaka – Dubysos intakas Tilžė – 0,1 km žemiau ežero blokuota;
- Pietvakariniame krante priešgaisriniais tikslais iškastas kanalas nuo ežero link Rėkyvos durpyno.
- Rėkyvos ežero intakai – tai Lieporių bei Piktmiškio durpynų pakraščius drenuojantys kanalai šiaurėje bei dar keletas trumpų kanalėlių rytinėje pakrantėje.
Rėkyvos ežero vandens lygis
Per instrumentinių stebėjimų laikotarpį (1951–1978 m. ir 2004–2006 m.) stebimas vidutinio ir maksimalaus vandens lygio žemėjimo trendas, tačiau minimalaus vandens lygio kaitoje išryškėja silpnas didėjimo trendas. Kai buvo uždaryta Rėkyvos elektrinė, ežero lygio stebėjimai nebuvo atliekami. Galima išskirti tris laikotarpius, kai vandens lygis buvo aukštesnis nei 50 % garantijos lygis ir tris – kai žemesnis.
Pagal Šiaulių meteorologijos stoties kritulių duomenis ir 1950–1964 m. vandens lygio duomenis buvo sumodeliuota 1925–2006 m. ežero vandens lygio kaita. Sumodeliuotas vidutinis metinis ežero vandens lygis atitinka santykinai natūralų klimato kaitos sąlygojamą vandens balansą. 2004–2006 m. išmatuoti duomenys yra gana panašūs į sumodeliuotą ežero vandens lygį, tai rodo, kad dabartinis Rėkyvos ežero lygis labai artimas natūraliam. Pagal sumodeliuotą lygį apskaičiuota vidutinio metinio ežero vandens lygio norma altitudėje 130,56 m.
Rėkyvos ežero būklės kaitos priežastys
Nuo 1949 m. iki 1989 m. Rėkyvos ežero baseinas sumažėjo 58 %: 1,48 km² dėl pietiniame ežero pakraštyje esančio durpyno eksploatacijos ir beveik 9 km² – dėl baseino šiaurės rytiniame pakraštyje buvusių durpynų eksploatacijos. Tai sąlygojo metinės vandens prietakos mažėjimą 1516 tūkst. m³ – 6,5 % ežero tūrio. Ilgalaikiam Rėkyvos vandens lygio žemėjimui ypač reikšmingi šiltojo metų laikotarpio kritulių kiekio sumažėjimas ir oro temperatūros padidėjimas. Dėl klimato kaitos sausrų tikimybė ir gaisrų pavojus Rėkyvos apyežeryje didėja. Gaisringumo pavojų dar labiau sustiprina durpių eksploatacija bei pelkę sausinantys kanalai.
Jau nuo XIX a. pabaigos sausinami aplink Rėkyvos ežerą esantys pelkių plotai, siekiant panaudoti juose slūgsančias durpes kurui bei kitoms reikmėms. Pirmiausia, XIX a. pab. – XX a. pirmoje pusėje, pradėti melioruoti į šiaurę – šiaurės rytus nuo Rėkyvos ežero esantys Pabalių, Piktmiškio durpynai. XX a. septintame dešimtmetyje nusausinti Rėkyvos vakarinėje ir pietinėje pakrantėje esantys Lieporių ir Rėkyvos durpynai. Šiuo metu greta Rėkyvos ežero eksploatuojamas vienintelis Rėkyvos durpynas, kurio plotas – 581,2 ha, siauriausioje vietoje tarp durpyno ir ežero likę 271,5 m. Durpių klodo suslūgimas kai kuriose greta Rėkyvos durpyno esančiuose plotuose per 1950–2007 m. viršija 1,5 m. Ateityje paviršiaus pažemėjimas dėl pelkių suslūgimo gali siekti 2 m, lyginant su XX a. viduryje buvusiomis altitudėmis.
Iki 54,2 tūkst. m³ per metus ežero vandens sunaudojama sodų bendrijų reikmėms, iki 2008 m. apie 41,0 tūkst. m³ per metus naudota Rėkyvos katilinei.
Planuotas ežero panaudojimas
- XX a. pradžioje planuota, kad Rėkyvos ežeru eis laivybinio kanalo, jungiančio Ventą, Dubysą ir Nevėžį atkarpa;
- XX a. 7-me dešimtmetyje planuota tranzitu per Rėkyvos ežerą tiekti vandenį Šiauliams iš Dubysos baseino;
- XX a. 8-me dešimtmetyje pradėtas, bet galutinai neįrengtas hidroparkas išeksploatuoto Piktmiškio durpyno vietoje – Šiaulių vandens išteklių papildymui bei rekreacijai;
- numatyta Rėkyvos ežero vandeniu papildyti Prūdelio – Talšos – Ginkūnų – Kulpės vandens sistemą, taip pagerinant jos vandens kokybę.
Apyežerio biologinės vertybės
Ežero rekreacinė bei ekologinė svarba didėja. Į pietvakarius nuo Rėkyvos ežero esančios Aukštelkės aukštapelkės augalinė danga, nepaisant tam tikro apsausėjimo, iki šiol išlaikė būdingus aukštapelkių augalijos bruožus. Mažiau paliestoje Aukštelkės aukštapelkės dalyje išliko Vidurio lygumos aukštapelkėms būdinga rūšinė faunos sudėtis; gyvūnijos pažeidimai čia nedideli, tačiau kai kurios retesnės rūšys yra prie išnykimo ribos (pavyzdžiui, rudakis satyriukas (Coenonympha hero), į Lietuvos Raudonąją knygą ir Berno konvencijos II bei Buveinių direktyvos IV priedus įrašyta rūšis. Rėkyvos apyežerio pelkiniam kompleksui su būdingais augalais ir gyvūnais išsaugoti ežero vakarinėje pakrantėje 1997 m. įsteigtas 793,9 ha ploto Rėkyvos botaninis-zoologinis draustinis. Vertingiausios aukštapelkių bendrijos yra aptinkamos centrinėje draustinio dalyje. Rėkyvos ežeras patenka į Buveinių apsaugai svarbią teritoriją (BAST) LTSIA0005; pagrindinės ekologinės vertybės, dėl kurių vietovė atrinkta BAST statusui – kūdrinio pelėausio (Myotis dasycneme) radimvietės.
Apyežerio ekologinės problemos
Aukštapelkių plynių praradimas: dėl antropogeninės veiklos, sutrikdžius hidrologinį režimą, didžioji dalis aukštapelkių, esančių už Rėkyvos botaninio-zoologinio draustinio ribų, yra linkusi užaugti aukštapelkėms nebūdingomis pušies formomis su beržų priemaiša. Miškų masyvų suskaidymas: nuo 1980 iki 2000 m. vidutinis miško masyvų plotas Rėkyvos pelkėje sumažėjo 20 %; taip degraduoja arba visai išnyksta vertingos biocenozės. Problemiškai maža ir veikiama didelio antropogeninio spūdžio draustinio teritorija: aplink Rėkyvos botaninį-zoologinį draustinį išsidėstę išeksploatuoti pelkės plotai daro neigiamą įtaką išlikusioms santykinai natūralioms draustinyje esančioms pelkinėms buveinėms bei jų augalijai ir gyvūnijai bei sąlygoja jų antropogeninę sukcesiją.
Siekiant padidinti vandens prietaką į Rėkyvos ežerą, o vėliau ir į Prūdelį bei Talšą, reikėtų išanalizuoti ežero baseino išplėtimo galimybes. Prijungus dvi preliminariai siūlomas teritorijas Rėkyvos ežero baseinas padidėtų 88 %. Prietaka į ežerą padidėtų apie 4 % dabartinio ežero tūrio. Šiuo metu palaikomas ežero vandens lygis yra apie 20 cm aukštesnis už buvusį iki 1970 m. – tai gali būti viena iš krantų ardymo priežasčių; reikėtų kurį laiką vykdyti Rėkyvos kranto zonos ir sedimentacijos intensyvumo monitoringą ir pagal jo rezultatus numatyti krantų stabilizacijos priemones.
Apylinkės
Šalia ežero rytinės pakrantės stūkso Rėkyvos dvaras, pirmo pasaulinio karo metais buvo sugriautas ir vėliau neatstatytas. Dvaras priklausė Karpių giminei. Dvaro parke ežero pakrantėje išlikęs ir 2000 m. restauruotas dvarininkų Karpių šeimos mauzoliejus, vadinamas Grabaučiaus arba Grabavičiaus kalnu.
Sportas
2022 m. vasarį ant užšalusio Rėkyvos ežero vyko dviviečių „Monotype XV“ ledrogių Europos čempionatas.
- Rėkyvos ežeras 1840 m.
- Rėkyvos ežeras 1920 m.
- Rėkyvos ežero baseinas 1949 m.
- Rėkyvos ežero baseinas 1983 m.
- Rėkyvos ežeras
Šaltiniai
- Rėkyvos ežeras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
- Rėkyvos ežeras, Šiaulių „Aušros“ muziejus
- Dr. Julius Taminskas. Rėkyvos ežero būklė ir jos optimizavimas. Geologijos ir geografijos institutas. 2009 m.
- „Išskirtinis žiemos buriavimo įvykis Lietuvoje: ant Rėkyvos ežero startavo didžiausių Europos ledrogių čempionatas“. sportas.info. Nuoroda tikrinta 2022 m. vasario 12 d.
Nuorodos
- Rėkyvos ežero nuotraukos[neveikianti nuoroda]
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Rėkyvos ežeras, Kas yra Rėkyvos ežeras? Ką reiškia Rėkyvos ežeras?
Rekyva Rekijavas ezeras siaures Lietuvoje Siauliu miesto savivaldybeje apie 6 km į pietus nuo Siauliu miesto centro Ezero rytineje pakranteje issidesciusi Rekyvos dvaro sodyba pramoginis Rekyvos ezero tiltas Baciunai o po Antrojo pasaulinio karo isaugo energetiku gyvenviete Rekyva Rekyvos ezerasRekyvos ezeras ir tiltas vakarejantRekyvos ezeras ir tiltas vakarejantVieta Siauliu miesto savivaldybe LietuvaPlotas 11 96 11 79 km Kranto linijos ilgis 14 85 14 1 kmKilme aukstapelkeVidutinis gylis 2 04 mDidziausias gylis 4 8 mĮteka keletas kanaluIsteka Kulpe TilzeRekyvos ezerasKoordinates 55 51 55 s pl 23 18 10 r ilg 55 86528 s pl 23 30278 r ilg 55 86528 23 30278Vietovardzio kirciavimas kirciuote Vardininkas RekyvaKilmininkas RekỹvosNaudininkas RekỹvaiGalininkas RekỹvaĮnagininkas RekyvaVietininkas RekỹvojeRekyvos ezerasDuomenysRekyvos ezeras didziausias Lietuvoje vandenskyrinis ir vienintelis tokio dydzio aukstapelkinis ezeras Jo plotas 11 9 km maitinancio baseino plotas 7 3 km didziausias gylis 4 8 m vidutinis 2 0 m Ezero ilgis is vakaru į rytus 4 58 km plotis iki 4 15 km Siaurineje pakranteje stukso Pabaliu miskas ir plyti Pabaliu pelke bei Pabaliu durpynas is vakaru ir pietu Rekyvos miskas Rekyvos pelke ir Rekyvos durpynas Vakariniu ir pietiniu krantu eina riba su Siauliu rajonu Ezeras neturi intaku taciau turi du dirbtinai reguliuojamus istakus siaures rytuose Kulpe vakaruose Tilze Rekyvos ezeras yra svarbus siais poziuriais aplinkosaugos jo aplinkoje yra saugomos teritorijos ir vertingos buveines rekreaciniu yra svarbi Siauliu miesto bei aplinkiniu gyventoju poilsio vieta siaurineje pakranteje yra Pabaliu papludimys ir rytineje pakranteje 2 Rekyvos papludimiai vandentvarkos telkso regione stokojanciame kokybisku vandens telkiniu Baseino ir hidrografijos kaita 1840 m ir 1920 m zemelapiuose Rekyva pavaizduota kaip uzdaras ezeras neturintis nei intaku nei istaku XX a pirmoje puseje atlikti sie hidrografiniai pertvarkymai iskastas Banko kanalas drenuojantis į siaures rytus nuo Rekyvos ezero esancius pelkynus iskastas Vilkuriu kanalas skirtas zuvininkystes tvenkiniu uzpildymui Siauses istakos dirbtinai pratestos iki Rekyvos ezero suformuota jungtis tarp Rekyvos ir Ginkunu bei Talsos ezeru 1949 m Rekyvos ezero baseinas buvo 29 8 km be ezero 18 0 km 1983 m Rekyvos ezero baseinas buvo 18 9 km be ezero 7 1 km Dabartinis Rekyvos ezero istakas T 1 T 1 Prudelis Talsos ezeras Kulpe Musa Lielupe Baltijos jura ant kurio 1978 m įrengta nereguliuojama potvyniu pralaida XX a viduryje egzistavusi ezero istaka Dubysos intakas Tilze 0 1 km zemiau ezero blokuota Pietvakariniame krante priesgaisriniais tikslais iskastas kanalas nuo ezero link Rekyvos durpyno Rekyvos ezero intakai tai Lieporiu bei Piktmiskio durpynu pakrascius drenuojantys kanalai siaureje bei dar keletas trumpu kanaleliu rytineje pakranteje Rekyvos ezero vandens lygis Per instrumentiniu stebejimu laikotarpį 1951 1978 m ir 2004 2006 m stebimas vidutinio ir maksimalaus vandens lygio zemejimo trendas taciau minimalaus vandens lygio kaitoje isryskeja silpnas didejimo trendas Kai buvo uzdaryta Rekyvos elektrine ezero lygio stebejimai nebuvo atliekami Galima isskirti tris laikotarpius kai vandens lygis buvo aukstesnis nei 50 garantijos lygis ir tris kai zemesnis Pagal Siauliu meteorologijos stoties krituliu duomenis ir 1950 1964 m vandens lygio duomenis buvo sumodeliuota 1925 2006 m ezero vandens lygio kaita Sumodeliuotas vidutinis metinis ezero vandens lygis atitinka santykinai naturalu klimato kaitos salygojama vandens balansa 2004 2006 m ismatuoti duomenys yra gana panasus į sumodeliuota ezero vandens lygį tai rodo kad dabartinis Rekyvos ezero lygis labai artimas naturaliam Pagal sumodeliuota lygį apskaiciuota vidutinio metinio ezero vandens lygio norma altitudeje 130 56 m Rekyvos ezero bukles kaitos priezastys Nuo 1949 m iki 1989 m Rekyvos ezero baseinas sumazejo 58 1 48 km del pietiniame ezero pakrastyje esancio durpyno eksploatacijos ir beveik 9 km del baseino siaures rytiniame pakrastyje buvusiu durpynu eksploatacijos Tai salygojo metines vandens prietakos mazejima 1516 tukst m 6 5 ezero turio Ilgalaikiam Rekyvos vandens lygio zemejimui ypac reiksmingi siltojo metu laikotarpio krituliu kiekio sumazejimas ir oro temperaturos padidejimas Del klimato kaitos sausru tikimybe ir gaisru pavojus Rekyvos apyezeryje dideja Gaisringumo pavoju dar labiau sustiprina durpiu eksploatacija bei pelke sausinantys kanalai Jau nuo XIX a pabaigos sausinami aplink Rekyvos ezera esantys pelkiu plotai siekiant panaudoti juose slugsancias durpes kurui bei kitoms reikmems Pirmiausia XIX a pab XX a pirmoje puseje pradeti melioruoti į siaure siaures rytus nuo Rekyvos ezero esantys Pabaliu Piktmiskio durpynai XX a septintame desimtmetyje nusausinti Rekyvos vakarineje ir pietineje pakranteje esantys Lieporiu ir Rekyvos durpynai Siuo metu greta Rekyvos ezero eksploatuojamas vienintelis Rekyvos durpynas kurio plotas 581 2 ha siauriausioje vietoje tarp durpyno ir ezero like 271 5 m Durpiu klodo suslugimas kai kuriose greta Rekyvos durpyno esanciuose plotuose per 1950 2007 m virsija 1 5 m Ateityje pavirsiaus pazemejimas del pelkiu suslugimo gali siekti 2 m lyginant su XX a viduryje buvusiomis altitudemis Iki 54 2 tukst m per metus ezero vandens sunaudojama sodu bendriju reikmems iki 2008 m apie 41 0 tukst m per metus naudota Rekyvos katilinei Planuotas ezero panaudojimas XX a pradzioje planuota kad Rekyvos ezeru eis laivybinio kanalo jungiancio Venta Dubysa ir Nevezį atkarpa XX a 7 me desimtmetyje planuota tranzitu per Rekyvos ezera tiekti vandenį Siauliams is Dubysos baseino XX a 8 me desimtmetyje pradetas bet galutinai neįrengtas hidroparkas iseksploatuoto Piktmiskio durpyno vietoje Siauliu vandens istekliu papildymui bei rekreacijai numatyta Rekyvos ezero vandeniu papildyti Prudelio Talsos Ginkunu Kulpes vandens sistema taip pagerinant jos vandens kokybe Apyezerio biologines vertybesKarpiu gimines kapaviete prie Rekyvos ezero Ezero rekreacine bei ekologine svarba dideja Į pietvakarius nuo Rekyvos ezero esancios Aukstelkes aukstapelkes augaline danga nepaisant tam tikro apsausejimo iki siol islaike budingus aukstapelkiu augalijos bruozus Maziau paliestoje Aukstelkes aukstapelkes dalyje isliko Vidurio lygumos aukstapelkems budinga rusine faunos sudetis gyvunijos pazeidimai cia nedideli taciau kai kurios retesnes rusys yra prie isnykimo ribos pavyzdziui rudakis satyriukas Coenonympha hero į Lietuvos Raudonaja knyga ir Berno konvencijos II bei Buveiniu direktyvos IV priedus įrasyta rusis Rekyvos apyezerio pelkiniam kompleksui su budingais augalais ir gyvunais issaugoti ezero vakarineje pakranteje 1997 m įsteigtas 793 9 ha ploto Rekyvos botaninis zoologinis draustinis Vertingiausios aukstapelkiu bendrijos yra aptinkamos centrineje draustinio dalyje Rekyvos ezeras patenka į Buveiniu apsaugai svarbia teritorija BAST LTSIA0005 pagrindines ekologines vertybes del kuriu vietove atrinkta BAST statusui kudrinio peleausio Myotis dasycneme radimvietes Apyezerio ekologines problemosAukstapelkiu plyniu praradimas del antropogenines veiklos sutrikdzius hidrologinį rezima didzioji dalis aukstapelkiu esanciu uz Rekyvos botaninio zoologinio draustinio ribu yra linkusi uzaugti aukstapelkems nebudingomis pusies formomis su berzu priemaisa Misku masyvu suskaidymas nuo 1980 iki 2000 m vidutinis misko masyvu plotas Rekyvos pelkeje sumazejo 20 taip degraduoja arba visai isnyksta vertingos biocenozes Problemiskai maza ir veikiama didelio antropogeninio spudzio draustinio teritorija aplink Rekyvos botaninį zoologinį draustinį issideste iseksploatuoti pelkes plotai daro neigiama įtaka islikusioms santykinai naturalioms draustinyje esancioms pelkinems buveinems bei ju augalijai ir gyvunijai bei salygoja ju antropogenine sukcesija Siekiant padidinti vandens prietaka į Rekyvos ezera o veliau ir į Prudelį bei Talsa reiketu isanalizuoti ezero baseino ispletimo galimybes Prijungus dvi preliminariai siulomas teritorijas Rekyvos ezero baseinas padidetu 88 Prietaka į ezera padidetu apie 4 dabartinio ezero turio Siuo metu palaikomas ezero vandens lygis yra apie 20 cm aukstesnis uz buvusį iki 1970 m tai gali buti viena is krantu ardymo priezasciu reiketu kurį laika vykdyti Rekyvos kranto zonos ir sedimentacijos intensyvumo monitoringa ir pagal jo rezultatus numatyti krantu stabilizacijos priemones ApylinkesSalia ezero rytines pakrantes stukso Rekyvos dvaras pirmo pasaulinio karo metais buvo sugriautas ir veliau neatstatytas Dvaras priklause Karpiu giminei Dvaro parke ezero pakranteje islikes ir 2000 m restauruotas dvarininku Karpiu seimos mauzoliejus vadinamas Grabauciaus arba Grabaviciaus kalnu Sportas2022 m vasarį ant uzsalusio Rekyvos ezero vyko dvivieciu Monotype XV ledrogiu Europos cempionatas Rekyvos ezeras 1840 m Rekyvos ezeras 1920 m Rekyvos ezero baseinas 1949 m Rekyvos ezero baseinas 1983 m Rekyvos ezerasSaltiniaiRekyvos ezeras Visuotine lietuviu enciklopedija T XIX Pre Reu Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2011 Rekyvos ezeras Siauliu Ausros muziejus Dr Julius Taminskas Rekyvos ezero bukle ir jos optimizavimas Geologijos ir geografijos institutas 2009 m Isskirtinis ziemos buriavimo įvykis Lietuvoje ant Rekyvos ezero startavo didziausiu Europos ledrogiu cempionatas sportas info Nuoroda tikrinta 2022 m vasario 12 d NuorodosRekyvos ezero nuotraukos neveikianti nuoroda