Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Rėkyvos elektrinė pirmoji Lietuvoje elektrinė suprojektuota ir pastatyta be užsienio specialistų ir kapitalo paramos tur
Rėkyvos elektrinė
Rėkyvos elektrinė – pirmoji Lietuvoje elektrinė, suprojektuota ir pastatyta be užsienio specialistų ir kapitalo paramos, turėjusi didelę reikšmę Lietuvos energetikos plėtrai. Įrengta Rėkyvos gyvenvietėje.
Statybos prielaidos
Išaugus elektros energijos naudojimui, Bačiūnų elektrinė nebebuvo pajėgi patenkinti, Šiaulių, Panevėžio, Radviliškio ir aplinkinių miestų poreikio. 1936 m. Lietuvos inžinierinės visuomenės, kurios aktyviausi nariai buvo prof. Pranas Jodelė, Steponas Kolupaila, Albinas Rimka, inžinieriai Pranas Drąsutis, Leonas Kaulakis, pastangomis užsienio valstybių pavyzdžiu buvo įsteigtas Energijos komitetas. Jo Elektros komisija, vadovaujama P. Drąsučio, vėliau L. Kaulakio ištyrė Lietuvos elektros ūkį, numatė perspektyvinius elektros energijos poreikius ir racionalius vartotojų elektra aprūpinimo būdus, suformavo teisinius energetinio ūkio kūrimo pagrindus.
1937 m. valstybė savo lėšomis įsteigė akcinę bendrovę „Elektra“ su 6 mln. litų pagrindiniu kapitalu, kurios tikslas buvo realizuoti Energijos komiteto rengiamą Lietuvos elektrifikacijos planą. Valstybės kapitalas joje sudarė 97,5 proc., 55 498 akcijos teko Susisiekimo ministerijai, po 1530 akcijų Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijoms, likusios 1442 akcijos – savivaldybėms ir privatiems asmenims. 1938 m. vadovaujantysis „Elektros“ akcinės bendrovės darbuotojas Pranas Drąsutis „Energijos komiteto darbuose“ paskelbė Respublikos elektrifikacijos plano metmenis.
Elektros energijos komitetas nutarė statyti naują galingesnę elektrinę, kuri energija galėtų aprūpinti ir Panevėžį, o pastačius Kauno elektrinę, taptų rezervine. Numatyta panaudoti Piktmiškio ir Degimų, o vėliau Karpiškio ir Tyrulių durpynų durpes. Šiaulių miesto savivaldybė, bijodama konkurencijos savo įmonei – Bačiūnų elektrinei, iš pradžių priešinosi šiam projektui, tačiau vėliau nusipirko dvi valstybinės AB „Elektra“ akcijas ir gavo teisę jos valdyboje turėti savo atstovą. Juo tapo Domas Jasaitis.
Naują šiluminę elektrinę buvo nutarta statyti durpynų centre – Rėkyvoje. Vieta pasirinkta dėl tvirto grunto ir gero Rėkyvos ežero vandens. Durpės kurui buvo pasirinktos dėl jų kainos. 1937 m. 1 kWh elektros energijos pagaminti durpės kainavo 5,21 ct., akmens anglys – 5,27 ct., o naftos produktai – 9,23 ct. Palyginus su elektros energijos kaina (vidutiniškai Lietuvoje – 1,20 Lt/kWh), kintamosios išlaidos sudarė nežymią dalį. Užtat energetikos pelningumas buvo milžiniškas.
Statyba
1939 m. spalio 15 d. Rėkyvoje pagal inž. Leono Kaulakio (vėliau Kauno politechnikos instituto profesorius) projektą pradėta statyti nauja šiluminė elektrinė. Dalį 16,5 ha sklypo sudarė Šiaulių savivaldybės perimto buvusio dvaro žemė, dalį – ūkininkų J. Grumšlio ir M. Monstavičiaus sklypai, kuriuos teko išpirkti. Iš pradžių buvo numatyta pastatyti du garo katilus ir vieną 2,5 MW turbogeneratorių, 1944 m turėjo būti pastatytas dar vienas katilas ir 5 MW , o 1955 m. ketvirtasis katilas ir 7,5 MW galios turbogeneratorius. Šios 15 MW galios turėjo pakakti iki 1960 metų. Gyvenimas įnešė savo korektyvas – 1960 m. Šiaulių ir Panevėžio maksimali apkrova jau siekė 50 MW.
Rėkyvos elektrinę statė akcinė bendrovė „Elektra“, statybai vadovavo inž. Antanas Gruodis (vėliau ilgametis Vyriausiosios valstybinės energetikos ir elektrifikacijos valdybos viršininko pavaduotojas). Paties elektrinės pastato statybos konkursą laimėjo Kauno brolių Kaganų statybos bendrovė, sutikusi darbus atlikti už 500 tūkst. Lt. Rėkyvos elektrinėje buvo sumontuoti du po 15 t/h garo našumo 32 atm. slėgio ir 425 °C garo temperatūros „Škoda“ firmos katilai ir „Siemens – Schukert“ 2500 kW galingumo 6,3 kV įtampos generatorius. Tai buvo pirmoji Lietuvoje elektrinė, statyta ne užsienio kapitalu ir jėgomis.
Paleista 1940 m. pabaigoje, Rėkyvos 2,5 MW galios elektrinė elektros energiją Šiauliams tiekė per gretimos Bačiūnų elektrinės linijas. Visi įrengimai – trys garo katilai ir du generatoriai baigti montuoti 1941 m. birželio 5 d. o priimta eksploatacijon elektrinė buvo vos trys dienos prieš prasidedant karui. Iš Rėkyvos buvo nutiesta pirmoji Lietuvoje 30 kV įtampos elektros perdavimo linija į Radviliškį ir Panevėžį. Joje buvo įrengti iki tol Lietuvoje nenaudoti aukštinantys 3200 kVA transformatoriai, komutacinė ir relinės apsaugos aparatūra. Pirmųjų aukštos įtampos linijų atramos buvo medinės, laidai variniai. Šiauliuose pastatyta 30/6 kV transformatorinė pastotė turėjo du 800 kVA transformatorius. Abi elektrines aptarnavo tas pats personalas. Svarbiausia, kad Šiauliai, Radviliškis ir Panevėžys jau turėjo du maitinimo šaltinius. Bačiūnų elektrinės 270 kW lokomobilis buvo demontuotas ir išvežtas į Juodupę.
Okupacijos ir reorganizacijos
Antrojo pasaulinio karo metais ir Bačiūnų, ir Rėkyvos elektrinės dirbo mažesniu apkrovimu. Dienos metu apkrovimas siekė 800 kW, o naktį tik 200-300 kW. Vokiečių okupacijos metais įmonei vadovavo Bronius Snarskis. Per karą vokiečių okupacinė valdžia gyventojų ir pramonės poreikiais nesirūpino ir Šiauliuose. Nerūpėjo jai ir elektros ūkio plėtra. Netgi buvo nutraukta 30 kV elektros perdavimo linijos į Kuršėnus statyba, jos nauji variniai laidai nuimti ir išvežti į Vokietiją. 1944 m. vokiečiams pasitraukiant iš Lietuvos, buvo įsakyta didesnes elektrines demontuoti ir įrengimus išgabenti į Vokietiją, o nesuspėjus – išsprogdinti. Karo metais Lietuvoje nenukentėjo tik Bačiūnų, Rėkyvos ir Petrašiūnų popieriaus fabriko elektrinės. Tačiau už pasipriešinimą vokiečių okupacinei valdžiai, norėjusiai susprogdinti Rėkyvos elektrinę, elektrinė neteko kelių savo darbuotojų. 1944 m. liepos 12 d. buvo suimti, o po savaitės kalėjimo kieme sušaudyti turbinų mašinistas Stasys Puzinas, katilų mašinistas Juozas Milinavičius, siurblių mašinistas Jonas Kšanys ir tekintojas Kostas Šlamas.
Nuo 1944 liepos mėn., kai miestą užėmė sovietinė kariuomenė, įmonės vadovais tapo darbininkai Antanas Jurėla ir Juozas Stankevičius, kurie ir pradėjo iš naujo burti kolektyvą. Jau 1945 m. elektros energijos gamyba išaugo dvigubai. 1945 m. buvo įsteigtas Šiaulių energetikos rajonas, kuriam priklausė Rėkyvos ir Bačiūnų elektros stotys, Šiaulių elektros tinklai su Radviliškio skyriumi, Panevėžio elektros tinklai su Šeduvos skyriumi bei Rėkyvos ir kiti aplinkiniai durpynai. Nuo 1945 gegužės mėn. sujungtos į vieną įmonę Bačiūnų – Rėkyvos elektrinės direktoriumi tapo Romualdas Kavoliūnas, bet jau 1946 m. spalio 15 d. buvo paskirtas sovietinei okupacinei valdžiai patikimesnis Vladimiras Anisimovas.
Sunku buvo paruošti ir kurą – trūko technikos ir darbo jėgos, nes daug durpyno darbininkų buvo paimti į kariuomenę. Todėl šią spragą užtaisyti miesto valdžia paprašė mieste dislokuoto karinio dalinio karius. 1945 m. vasara buvo lietinga, teko deginti net 70 % drėgnumo durpes, todėl dažnai užsikišdavo katilai. Elektros energijos nepakako, jos tiekimą teko riboti, buvo sudaromi grafikai, bet ir juos nuolat teko koreguoti. Pirmiausia elektra buvo aprūpinamos karo ligoninės, valstybinės ir karinės įstaigos, bet netrukus pradėjo gamybą ir alaus darykla, linų fabrikas, duonos kepykla, „Stumbro“ ir „Rūtos“ fabrikai, elektros energija vėl pradėta tiekti Radviliškiui ir Panevėžiui. Nuolat augo ir Šiaulių poreikiai. Jeigu 1940 m. apkrovimo maksimumas mieste siekė tik 1000 kW, tai 1945–1500 kW, o 1950 m. – net 6000 kW. 1946 m. mieste buvo sunaudota 4,9 GWh elektros energijos, o 1951 m. –jau 9,1 GWh.
1949 m. elektrinės direktoriumi paskirtas Vasilijus Bairikovas. 1947 m. balandžio 1 d. durpynai tapo savarankiška įmone, o 1951 m. vasario – gegužės mėn. Šiaulių energijos rajonas buvo padalintas į savarankiškus Šiaulių elektros tinklus ir Rėkyvos – Bačiūnų Valstybinę rajoninę elektros stotį, kurios direktoriumi paskirtas Andrejus Nesterenko.
1950 m. pagal „Lenpromenergoprojekto“ techninę dokumentaciją Rėkyvos elektrinėje buvo sumontuotas naujas 5200 kW generatorius, 1951 m. pastatytas naujas „Krasnyj kotelščik“ gamyklos 35 t/h galios garo katilas ir 6000 kW AEG firmos turbina. 1952 m. pradėjo dirbti 5600 kVA pastotė, įjungta pirmoji 35 kV elektros perdavimo linija Rėkyva – Akmenė, kurios tiekiama energija naudojosi statomas Akmenės cemento kombinatas. Pačioje statybų pradžioje, 1947 m. šiam būsimam Lietuvos statybų milžinui reikėjo 300 kW, po metų jau 3000 kW galios, o projektinis galingumas buvo apie 16 mln. kWh per metus. Todėl į Akmenę iš Vilniaus buvo perkeltas 3000 kW galios energetinis traukinys. Tik 1952 m., nutiesus 110 kV EPL Rėkyva – Akmenė ir pastačius 5600 kVA galingumo pastotę, Akmenės aprūpinimas energija pagerėjo. Šiaulių pastotėje vienas 800 kVA transformatorius buvo pakeistas nauju, 3200 kVA galios.
Elektrinių esamas galingumas atsiliko nuo besivystančio Lietuvos ūkio poreikių (Akmenės stambi cemento gamykla ir kitos įmonės) Sprendimas buvo neatideliotinas mažosios Rėkyvos VRE galingumo žymus padidinimas nežiūrint nepalankių statybai žiemos sąlygų.
Statant pagrindinio korpuso gelžbetoninį karkasą pirmą sykį Lietuvoje buvo panaudotas ir moksliškai patikrintas gelžbetonio darbų vykdymas neigiamos lauko temperatūros sąlygomis (vedė inž. M.Kaganas).
1953 m. Rėkyvoje pradėtas eksploatuoti dar vienas „Krasnyj kotelščik“ 12 t/h našumo garo katilas ir „Siemens – Schuckert“ 2500 kW galios turbogeneratorius. Pradėjo dirbti 35 kV EPL Rėkyva – Pakapė ir dar viena 2000 kVA kilnojamoji pastotė Pakapėje. Rekonstrukcijos sąmatinė vertė viršijo 21 mln. rublių. Bendras elektrinės galingumas išaugo iki 11 000 kW. 1954 m. Šiaulių zonoje atsirado dar viena stambi įmonė – Daugėlių statybinių medžiagų kombinatas. Į jį buvo nutiesta 35 kV EPL ir sumontuota 1800 kVA galingumo pastotė.
Daug dėmesio įmonė skyrė savo darbuotojų gyvenimo sąlygoms. 1950 m. pirmieji gyventojai įsikūrė naujame 12 butų name Bačiūnuose. Vėliau pradėti statyti gyvenamieji namai Rėkyvoje. 1951 m. gegužės 1 d. pradėjo veikti gyvenvietės klubas „Energetikas“. Jame netrukus susibūrė mišrus choras, aktyviai veikė dramos būrelis, moterų ansamblis. 1955 m klube susiorganizavo pučiamųjų orkestras, kaimo kapela, vėliau estradinis orkestras. 1963 m. buvo pradėtos statyti netgi operetės.
Termofikacijos pradžia
1955 metais, vadovavimą elektrinei vėl perleidus „nacionaliniams kadrams“ ir direktoriumi paskirtas Justinas Nekrašas, vėliau TSRS Energetikos ir Elektrifikacijos ministro pavaduotojas. Jam vadovaujant buvo žengtas naujas žingsnis – 1955 m. rugpjūčio mėn. iš elektrinės nutiesta 0,8 km. 89 mm diametro šiluminė trasa į Rėkyvos gyvenvietę, kurios šilumos vartotojų instaliuota galia siekė vos 600 kW. Tačiau tai buvo centralizuotos termofikacijos pradžia. Vilniuje pirmasis miesto gyvenamasis pastatas prie centralizuotų šilumos tinklų buvo prijungtas tik 1956 m. Kaune centralizuotas šilumos tiekimas pradėtas 1963 m. Tų pačių metų rugsėjo 26 d. laikoma ir bendrovės „“ gimtadieniu, nors nedidelė dyzelinė elektrinė Panevėžyje veikė ir prieš karą.
J. Nekrašas tuometinėje partinėje spaudoje rašė: „Dabar kiekviena įmonė, kiekvienas namas turi savo katilinę, kad galėtų patenkinti savo poreikius šiluminei energijai. Mažos katilinės, kurių naudingo veikimo koeficientas yra žemas, atsieina liaudies ūkiui žymiai brangiau, negu didelės šiuolaikinės katilinės, galinčios aprūpinti šiluma ištisus rajonus ir net ištisus mūsų respublikos miestus“. Ši propaganda davė savo vaisius. Pradėta galvoti apie šilumos ūkio centralizavimą visuose Lietuvos miestuose.
Prasidėjo ir Šiaulių energetinio ūkio pertvarkymas, daugiau dėmesio skiriant centralizuotam šilumos tiekimui. Tačiau šilumos tinklų plėtra Šiauliuose vyko lėtai. 1958–1960 m. šilumos trasa vis augančioje Rėkyvos energetikų gyvenvietėje prailgėjo tik iki 1150 m, jos galingumas padidėjo iki 2330 kW, bet 1960 m. šilumos energijos gamyba siekė tik 1 GWh. 1961 m. prie centrinio šildymo buvo prijungtas 4 butų namas ir per metus jau buvo gaminama 1,34 GWh šilumos energijos. 1963 m. buvo 24 vartotojai, per metus sunaudoję 51,3 GWh šilumos energijos. Dar po metų vartotojų padaugėjo iki 106, šilumos trasų ilgis išaugo iki 6,32 km, o centriniam šildymui buvo pagaminta 136,7 GWh energijos.
Dar ilgą laiką pagrindine įmonės produkcija liko elektros energija – 1955 m. abiejose elektrinėse jos buvo pagaminta 57 GWh. Tačiau dar greičiau augo Šiaulių miesto elektros energijos poreikiai 1955 m jie siekė 17 GWh, 1960 m. – 43,6 GWh, o 1965 m. net 96,4 GWh. 1956 m lapkričio mėn. nutiesus 110 kV įtampos elektros energijos perdavimo liniją Petrašiūnai – Panevėžys – Rėkyva, o Kauno ir Rėkyvos elektrines sujungus lygiagrečiam darbui, prasidėta kurti Lietuvos energetikos sistema. Tais pačiais metais buvo pastatyta ir dar viena 35 kV EPL į Šiaulius, sumontuoti atviro tipo skirstomieji tinklai, pastotės galingumas pasiekė 6400 kVA, bet šios galios miestui pakako tik iki 1959 m.
1957 m. visas energetinis ūkis buvo perduotas Liaudies ūkio tarybos energetinio ūkio valdybos žinion. Šiaulių įmonės vairą perėmė Marijonas Petronis, vėliau, nuo 1963 m. vienas iš Panevėžio šilumos tinklų steigėjų ir iki 1983 m. šios įmonės vyr. inžinierius. Jam teko dalyvauti tolesniame viso Šiaulių energetinio ūkio pertvarkyme. Per porą metų prie vieningos energetinės sistemos buvo prijungti visi apskrities rajonai, likviduotos senos ir nugyventos hidroelektrinės, dyzelinės elektros stotys, performuota Šiaulių elektros tinklų ir elektrinių rajono struktūra. Elektros gamyba buvo galutinai atskirta nuo paskirstymo ir tiekimo.
Pastačius atvirą 110/35/6 kV pastotę 1957 m. spalio mėn. Bačiūnų elektrinė buvo likviduota, o įmonė pavadinta Rėkyvos valstybine rajonine elektrine (VRE). 1959–1964 m. įmonei vadovavo Algirdas Musneckis. 1962 m. kovo 26 d. įjungta 330 kV įtampos linija (tuo metu veikusi 110 kV įtampa) Šiauliai – Jelgava, kuria Lietuvos energetinė sistema buvo prijungta prie Šiaurės vakarų jungtinės energetinės sistemos.
Durpių paruošimas kurui buvo labai brangus, jis reikalavo kone katorginio darbo. Tik gabalinių durpių formavimas buvo mechanizuotas. Gabalinės durpės iš durpynų buvo atvežamos siaurojo geležinkelio vagonais, bet juos iškrauti tekdavo paprasčiausiais kastuvais, į bunkerius jas pakraudavo keltuvu. Kai pasitaikydavo blogesnis kuras, visi remontininkai ir netgi įmonės valdyba būdavo mobilizuojami kelmų pakrovimui į kūryklas. Kartais tik tokių priemonių dėka pavykdavo palaikyti normalius katilų darbo parametrus. 1963 m. Rėkyvos elektrinėje rekonstruotas durpių deginimas, pradėti naudoti durpių trupiniai, kurie buvo dvigubai pigesni už gabalines durpes, be to leido mechanizuoti daugelį sunkių darbų. Įmonės etatų sąraše išnyko kūriko specialybė – katilus iš valdymo pulto pradėjo aptarnauti katilų mašinistai, žarsteklį pakeitė valdymo raktas.
Netrukus prasidėjo Kauno hidroelektrinės (90 MW, paleista 1959 m. lapkričio 5 d.), stambių šiluminių elektrinių (Lietuvos VRE pirmasis 150 MW blokas paleistas 1962 m. gruodžio 30 d., iš viso 1,8 GW galios) statyba. Jos turėjo gaminti žymiai pigesnę elektros energiją. Rėkyvos elektrinės reikšmė ėmė mažėti, o šilumos energijos gamybą ribojo didelis nuotolis nuo Šiaulių miesto. 1964 m. Rėkyvos elektrinėje pastatytas mazuto ūkis, katilai pritaikyti deginti ne tik durpes, bet ir tuo metu labai pigų mazutą. Tai leido sumažinti energijos savikainą – palyginus su prieškario metais ji buvo net 4 kartus mažesnė.
Nuo elektros – prie šilumos gamybos
Spartus šalies energetinės sistemos vystymasis nulėmė tolesnę įmonės veiklą. Be to, didelę reikšmę turėjo ir naujų energijai imlių pramonės šakų atsiradimas Šiauliuose. 1948 m. atidaryta dviračių gamykla „Vairas“, 1958 Staklių gamykla, 1961 m. pradėjo veikti Televizorių gamykla, 1963 m. Padangų remonto gamykla Rėkyvoje, greta pradėta statyti durpių briketų gamykla ir malūnas, kurioms reikėjo daug šiluminės energijos. Šioms įmonėms reikėjo daug darbo rankų, todėl buvo pradėta ištisų gyvenamųjų namų mikrorajonų statyba. Jeigu 1959 m Šiauliuose gyveno 59 722 gyventojai, tai po ketverių metų – jau 70 100.
1963 m. Ministrų tarybos nutarimu Rėkyvos VRE pavedama tvarkyti centralizuotą Šiaulių zonos šilumos tiekimo ūkį. Įmonei perduota „Elnio“ odų ir avalynės kombinato katilinė, kurią tuo metu sudarė trys cechai. Senajame stovėjo du mazutu kūrenami garo katilai DKV-6,5/13 ir „Babcock-Wilkox“ 4/8 garo katilas. Naujajame ceche buvo sumontuoti du garo katilai DKVR 10/13 ir dar vienas toks pat buvo statomas. Trečiame stovėjo „Fitzner-Hamper“ 2 t garo našumo katilas, kūrenamas akmens anglimi. Iš pradžių Rėkyvos VRE perėmė tik pirmąjį cechą. Netrukus jame buvo pastatytas 17 MW vandens šildymo katilas. Nutiesta 425 mm diametro šiluminė trasa į miesto centrą. Pirmieji centralizuotai šilumą gavo Draugystės prospekto namai, apie 150 butų, bet jau 1965 m. naujame įmonės padalinyje buvo pagaminta 184 GWh šilumos energijos. 1966 m. pradžioje mieste jau buvo 10 km šilumos ir 1,27 km garo tiekimo trasų, prie jų prijungti 164 vartotojai.
Šiaulius pasiekus dujų trasai, pradėti ir katilinių gazifikacijos darbai. Jau 1964 m. „Elnio“ katilinėje buvo uždegtas dujų fakelas. Tai leido gerokai padidinti katilų našumą, pagerėjo gyventojų aprūpinimas šiluma. Pagal Maskvos projektavimo instituto „Giprosachar“ parengtą projektą prasidėjo „Elnio“ katilinės rekonstrukcija. Katilinėje buvo sumontuotas vienas pirmųjų Lietuvoje vandens šildymo katilas TVGM-30.
1964 m. balandžio 1 d. Rėkyvos VRE direktoriumi paskiriamas Enrikas Sapožnikovas, vėliau Šiaulių elektros tinklų direktorius, kuriam teko pradėti naują įmonės plėtros etapą. Pagal miesto generalinį planą Šiaulių gyvenamieji mikrorajonai ir pramoninė gamyba pradėti plėsti į pietinę miesto dalį. Tuo pat metu buvo projektuojama ir statoma nauja Pietinė katilinė. Pirmasis 25 t/h našumo garo katilas joje pradėjo veikti 1966 m. lapkričio mėn. 1967 pastatytas dar vienas toks katilas, o 1968 ir 1969 m. pradėti eksploatuoti du vandens šildymo katilai PTVM-50. Katilinės galingumas pasiekė 350 MW. 1969 m. iš Pietinės katilinės nutiesta nauja 1,7 km ilgio šilumos trasa į miesto centrą, abi katilinės sužieduojamos ir netrukus pagrindine įmonės veikla tampa šilumos gamyba. Nuo 1966 m. didžioji dalis mieste sunaudojamos elektros energijos jau buvo gaunama iš valstybinės sistemos. Netgi su perdavimo išlaidomis ji darėsi pigesnė, negu gaminama Rėkyvoje.
Nuo 1968 m. kovo 1 d. iki 1990 m. kovo 1 d. Rėkyvos VRE vadovavo Bronius Makštutis, įmonėje pradėjęs dirbti 1953 m. elektros cecho meistru, nuo 1963 m. vyr. inžinieriumi. 1969 m. įmonei perduotas šiluminės energijos realizavimas bei energetikos inspekcija. Lietuvos energetikos sistemoje įsteigus Gamybinę termofikacijos valdybą, jos tiesioginėn priklausomybėn perėjo ir Rėkyvos VRE. 1969 m. LTSR Ministrų tarybos potvarkiu Rėkyvos VRE perduota 1963 m. pastatyta, bet labai blogos būklės Radviliškio žemės ūkio mašinų gamyklos (vėliau stiklo fabriko) katilinė. 1973 m. šilumos tinklų ilgis mieste buvo 7 km, o po 5 metų pasiekė 10 km. 1976 m. baigta katilinės modernizacija leido visiškai patenkinti Radviliškio įmonių garo poreikį, užtikrinti nepertraukiamą gyvenamųjų namų šildymą. 1982 m. jau 63 % miesto butų buvo apšildoma centralizuotai.
1974 m. gruodžio 22 d. šiauliečiams buvo perduota Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos katilinė. 1977 m. gruodžio 9 d. Vyriausiosios gamybinės energetikos ir elektrifikavimo valdybos viršininko įsakymu Rėkyvos valstybinė rajoninė elektrinė reorganizuota į Šiaulių šilumos tinklų įmonę. 1970 m. buvo pradėtos rekonstruoti turbinos Rėkyvos elektrinėje, o 1988 m. sausio 29 d. ji buvo dujofikuota, tačiau tapo tik centrinio šildymo katiline. Tuo užsibaigė durpių panaudojimo šilumos ir elektros energijos gamybai epopėja Šiauliuose. Tik 2004 m. įmonėje, kuri šiuo metu vadinasi AB „Šiaulių energija“, vėl buvo atnaujinta elektros energijos gamyba.
Šaltiniai
- Rimantas Lazdynas. Rėkyvos elektrinė. Šiaulių energijos istorija Archyvuota kopija 2010-03-08 iš Wayback Machine projekto.
- M.Kaganas, Kauno Politechnikos Instituto darbai, IX tomas 1958 m
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Rėkyvos elektrinė, Kas yra Rėkyvos elektrinė? Ką reiškia Rėkyvos elektrinė?
Rekyvos elektrine pirmoji Lietuvoje elektrine suprojektuota ir pastatyta be uzsienio specialistu ir kapitalo paramos turejusi didele reiksme Lietuvos energetikos pletrai Įrengta Rekyvos gyvenvieteje Rekyvos elektrine 1950 m Rekyvos elektrines estakada kuria į pakura buvo tiekiamos durpesRekyvos elektrines griuvesiai 2007 m Rekyvos elektrines griuvesiai 2007 m Statybos prielaidosIsaugus elektros energijos naudojimui Baciunu elektrine nebebuvo pajegi patenkinti Siauliu Panevezio Radviliskio ir aplinkiniu miestu poreikio 1936 m Lietuvos inzinierines visuomenes kurios aktyviausi nariai buvo prof Pranas Jodele Steponas Kolupaila Albinas Rimka inzinieriai Pranas Drasutis Leonas Kaulakis pastangomis uzsienio valstybiu pavyzdziu buvo įsteigtas Energijos komitetas Jo Elektros komisija vadovaujama P Drasucio veliau L Kaulakio istyre Lietuvos elektros ukį numate perspektyvinius elektros energijos poreikius ir racionalius vartotoju elektra aprupinimo budus suformavo teisinius energetinio ukio kurimo pagrindus 1937 m valstybe savo lesomis įsteige akcine bendrove Elektra su 6 mln litu pagrindiniu kapitalu kurios tikslas buvo realizuoti Energijos komiteto rengiama Lietuvos elektrifikacijos plana Valstybes kapitalas joje sudare 97 5 proc 55 498 akcijos teko Susisiekimo ministerijai po 1530 akciju Krasto apsaugos ir Vidaus reikalu ministerijoms likusios 1442 akcijos savivaldybems ir privatiems asmenims 1938 m vadovaujantysis Elektros akcines bendroves darbuotojas Pranas Drasutis Energijos komiteto darbuose paskelbe Respublikos elektrifikacijos plano metmenis Elektros energijos komitetas nutare statyti nauja galingesne elektrine kuri energija galetu aprupinti ir Panevezį o pastacius Kauno elektrine taptu rezervine Numatyta panaudoti Piktmiskio ir Degimu o veliau Karpiskio ir Tyruliu durpynu durpes Siauliu miesto savivaldybe bijodama konkurencijos savo įmonei Baciunu elektrinei is pradziu priesinosi siam projektui taciau veliau nusipirko dvi valstybines AB Elektra akcijas ir gavo teise jos valdyboje tureti savo atstova Juo tapo Domas Jasaitis Nauja silumine elektrine buvo nutarta statyti durpynu centre Rekyvoje Vieta pasirinkta del tvirto grunto ir gero Rekyvos ezero vandens Durpes kurui buvo pasirinktos del ju kainos 1937 m 1 kWh elektros energijos pagaminti durpes kainavo 5 21 ct akmens anglys 5 27 ct o naftos produktai 9 23 ct Palyginus su elektros energijos kaina vidutiniskai Lietuvoje 1 20 Lt kWh kintamosios islaidos sudare nezymia dalį Uztat energetikos pelningumas buvo milziniskas Statyba1939 m spalio 15 d Rekyvoje pagal inz Leono Kaulakio veliau Kauno politechnikos instituto profesorius projekta pradeta statyti nauja silumine elektrine Dalį 16 5 ha sklypo sudare Siauliu savivaldybes perimto buvusio dvaro zeme dalį ukininku J Grumslio ir M Monstaviciaus sklypai kuriuos teko ispirkti Is pradziu buvo numatyta pastatyti du garo katilus ir viena 2 5 MW turbogeneratoriu 1944 m turejo buti pastatytas dar vienas katilas ir 5 MW o 1955 m ketvirtasis katilas ir 7 5 MW galios turbogeneratorius Sios 15 MW galios turejo pakakti iki 1960 metu Gyvenimas įnese savo korektyvas 1960 m Siauliu ir Panevezio maksimali apkrova jau sieke 50 MW Rekyvos elektrine state akcine bendrove Elektra statybai vadovavo inz Antanas Gruodis veliau ilgametis Vyriausiosios valstybines energetikos ir elektrifikacijos valdybos virsininko pavaduotojas Paties elektrines pastato statybos konkursa laimejo Kauno broliu Kaganu statybos bendrove sutikusi darbus atlikti uz 500 tukst Lt Rekyvos elektrineje buvo sumontuoti du po 15 t h garo nasumo 32 atm slegio ir 425 C garo temperaturos Skoda firmos katilai ir Siemens Schukert 2500 kW galingumo 6 3 kV įtampos generatorius Tai buvo pirmoji Lietuvoje elektrine statyta ne uzsienio kapitalu ir jegomis Paleista 1940 m pabaigoje Rekyvos 2 5 MW galios elektrine elektros energija Siauliams tieke per gretimos Baciunu elektrines linijas Visi įrengimai trys garo katilai ir du generatoriai baigti montuoti 1941 m birzelio 5 d o priimta eksploatacijon elektrine buvo vos trys dienos pries prasidedant karui Is Rekyvos buvo nutiesta pirmoji Lietuvoje 30 kV įtampos elektros perdavimo linija į Radviliskį ir Panevezį Joje buvo įrengti iki tol Lietuvoje nenaudoti aukstinantys 3200 kVA transformatoriai komutacine ir relines apsaugos aparatura Pirmuju aukstos įtampos liniju atramos buvo medines laidai variniai Siauliuose pastatyta 30 6 kV transformatorine pastote turejo du 800 kVA transformatorius Abi elektrines aptarnavo tas pats personalas Svarbiausia kad Siauliai Radviliskis ir Panevezys jau turejo du maitinimo saltinius Baciunu elektrines 270 kW lokomobilis buvo demontuotas ir isveztas į Juodupe Okupacijos ir reorganizacijosAntrojo pasaulinio karo metais ir Baciunu ir Rekyvos elektrines dirbo mazesniu apkrovimu Dienos metu apkrovimas sieke 800 kW o naktį tik 200 300 kW Vokieciu okupacijos metais įmonei vadovavo Bronius Snarskis Per kara vokieciu okupacine valdzia gyventoju ir pramones poreikiais nesirupino ir Siauliuose Nerupejo jai ir elektros ukio pletra Netgi buvo nutraukta 30 kV elektros perdavimo linijos į Kursenus statyba jos nauji variniai laidai nuimti ir isvezti į Vokietija 1944 m vokieciams pasitraukiant is Lietuvos buvo įsakyta didesnes elektrines demontuoti ir įrengimus isgabenti į Vokietija o nesuspejus issprogdinti Karo metais Lietuvoje nenukentejo tik Baciunu Rekyvos ir Petrasiunu popieriaus fabriko elektrines Taciau uz pasipriesinima vokieciu okupacinei valdziai norejusiai susprogdinti Rekyvos elektrine elektrine neteko keliu savo darbuotoju 1944 m liepos 12 d buvo suimti o po savaites kalejimo kieme susaudyti turbinu masinistas Stasys Puzinas katilu masinistas Juozas Milinavicius siurbliu masinistas Jonas Ksanys ir tekintojas Kostas Slamas Nuo 1944 liepos men kai miesta uzeme sovietine kariuomene įmones vadovais tapo darbininkai Antanas Jurela ir Juozas Stankevicius kurie ir pradejo is naujo burti kolektyva Jau 1945 m elektros energijos gamyba isaugo dvigubai 1945 m buvo įsteigtas Siauliu energetikos rajonas kuriam priklause Rekyvos ir Baciunu elektros stotys Siauliu elektros tinklai su Radviliskio skyriumi Panevezio elektros tinklai su Seduvos skyriumi bei Rekyvos ir kiti aplinkiniai durpynai Nuo 1945 geguzes men sujungtos į viena įmone Baciunu Rekyvos elektrines direktoriumi tapo Romualdas Kavoliunas bet jau 1946 m spalio 15 d buvo paskirtas sovietinei okupacinei valdziai patikimesnis Vladimiras Anisimovas Sunku buvo paruosti ir kura truko technikos ir darbo jegos nes daug durpyno darbininku buvo paimti į kariuomene Todel sia spraga uztaisyti miesto valdzia paprase mieste dislokuoto karinio dalinio karius 1945 m vasara buvo lietinga teko deginti net 70 dregnumo durpes todel daznai uzsikisdavo katilai Elektros energijos nepakako jos tiekima teko riboti buvo sudaromi grafikai bet ir juos nuolat teko koreguoti Pirmiausia elektra buvo aprupinamos karo ligonines valstybines ir karines įstaigos bet netrukus pradejo gamyba ir alaus darykla linu fabrikas duonos kepykla Stumbro ir Rutos fabrikai elektros energija vel pradeta tiekti Radviliskiui ir Paneveziui Nuolat augo ir Siauliu poreikiai Jeigu 1940 m apkrovimo maksimumas mieste sieke tik 1000 kW tai 1945 1500 kW o 1950 m net 6000 kW 1946 m mieste buvo sunaudota 4 9 GWh elektros energijos o 1951 m jau 9 1 GWh 1949 m elektrines direktoriumi paskirtas Vasilijus Bairikovas 1947 m balandzio 1 d durpynai tapo savarankiska įmone o 1951 m vasario geguzes men Siauliu energijos rajonas buvo padalintas į savarankiskus Siauliu elektros tinklus ir Rekyvos Baciunu Valstybine rajonine elektros stotį kurios direktoriumi paskirtas Andrejus Nesterenko 1950 m pagal Lenpromenergoprojekto technine dokumentacija Rekyvos elektrineje buvo sumontuotas naujas 5200 kW generatorius 1951 m pastatytas naujas Krasnyj kotelscik gamyklos 35 t h galios garo katilas ir 6000 kW AEG firmos turbina 1952 m pradejo dirbti 5600 kVA pastote įjungta pirmoji 35 kV elektros perdavimo linija Rekyva Akmene kurios tiekiama energija naudojosi statomas Akmenes cemento kombinatas Pacioje statybu pradzioje 1947 m siam busimam Lietuvos statybu milzinui reikejo 300 kW po metu jau 3000 kW galios o projektinis galingumas buvo apie 16 mln kWh per metus Todel į Akmene is Vilniaus buvo perkeltas 3000 kW galios energetinis traukinys Tik 1952 m nutiesus 110 kV EPL Rekyva Akmene ir pastacius 5600 kVA galingumo pastote Akmenes aprupinimas energija pagerejo Siauliu pastoteje vienas 800 kVA transformatorius buvo pakeistas nauju 3200 kVA galios Elektriniu esamas galingumas atsiliko nuo besivystancio Lietuvos ukio poreikiu Akmenes stambi cemento gamykla ir kitos įmones Sprendimas buvo neatideliotinas mazosios Rekyvos VRE galingumo zymus padidinimas neziurint nepalankiu statybai ziemos salygu Statant pagrindinio korpuso gelzbetoninį karkasa pirma sykį Lietuvoje buvo panaudotas ir moksliskai patikrintas gelzbetonio darbu vykdymas neigiamos lauko temperaturos salygomis vede inz M Kaganas 1953 m Rekyvoje pradetas eksploatuoti dar vienas Krasnyj kotelscik 12 t h nasumo garo katilas ir Siemens Schuckert 2500 kW galios turbogeneratorius Pradejo dirbti 35 kV EPL Rekyva Pakape ir dar viena 2000 kVA kilnojamoji pastote Pakapeje Rekonstrukcijos samatine verte virsijo 21 mln rubliu Bendras elektrines galingumas isaugo iki 11 000 kW 1954 m Siauliu zonoje atsirado dar viena stambi įmone Daugeliu statybiniu medziagu kombinatas Į jį buvo nutiesta 35 kV EPL ir sumontuota 1800 kVA galingumo pastote Daug demesio įmone skyre savo darbuotoju gyvenimo salygoms 1950 m pirmieji gyventojai įsikure naujame 12 butu name Baciunuose Veliau pradeti statyti gyvenamieji namai Rekyvoje 1951 m geguzes 1 d pradejo veikti gyvenvietes klubas Energetikas Jame netrukus susibure misrus choras aktyviai veike dramos burelis moteru ansamblis 1955 m klube susiorganizavo puciamuju orkestras kaimo kapela veliau estradinis orkestras 1963 m buvo pradetos statyti netgi operetes Termofikacijos pradzia1955 metais vadovavima elektrinei vel perleidus nacionaliniams kadrams ir direktoriumi paskirtas Justinas Nekrasas veliau TSRS Energetikos ir Elektrifikacijos ministro pavaduotojas Jam vadovaujant buvo zengtas naujas zingsnis 1955 m rugpjucio men is elektrines nutiesta 0 8 km 89 mm diametro silumine trasa į Rekyvos gyvenviete kurios silumos vartotoju instaliuota galia sieke vos 600 kW Taciau tai buvo centralizuotos termofikacijos pradzia Vilniuje pirmasis miesto gyvenamasis pastatas prie centralizuotu silumos tinklu buvo prijungtas tik 1956 m Kaune centralizuotas silumos tiekimas pradetas 1963 m Tu paciu metu rugsejo 26 d laikoma ir bendroves gimtadieniu nors nedidele dyzeline elektrine Panevezyje veike ir pries kara J Nekrasas tuometineje partineje spaudoje rase Dabar kiekviena įmone kiekvienas namas turi savo katiline kad galetu patenkinti savo poreikius siluminei energijai Mazos katilines kuriu naudingo veikimo koeficientas yra zemas atsieina liaudies ukiui zymiai brangiau negu dideles siuolaikines katilines galincios aprupinti siluma istisus rajonus ir net istisus musu respublikos miestus Si propaganda dave savo vaisius Pradeta galvoti apie silumos ukio centralizavima visuose Lietuvos miestuose Prasidejo ir Siauliu energetinio ukio pertvarkymas daugiau demesio skiriant centralizuotam silumos tiekimui Taciau silumos tinklu pletra Siauliuose vyko letai 1958 1960 m silumos trasa vis augancioje Rekyvos energetiku gyvenvieteje prailgejo tik iki 1150 m jos galingumas padidejo iki 2330 kW bet 1960 m silumos energijos gamyba sieke tik 1 GWh 1961 m prie centrinio sildymo buvo prijungtas 4 butu namas ir per metus jau buvo gaminama 1 34 GWh silumos energijos 1963 m buvo 24 vartotojai per metus sunaudoje 51 3 GWh silumos energijos Dar po metu vartotoju padaugejo iki 106 silumos trasu ilgis isaugo iki 6 32 km o centriniam sildymui buvo pagaminta 136 7 GWh energijos Dar ilga laika pagrindine įmones produkcija liko elektros energija 1955 m abiejose elektrinese jos buvo pagaminta 57 GWh Taciau dar greiciau augo Siauliu miesto elektros energijos poreikiai 1955 m jie sieke 17 GWh 1960 m 43 6 GWh o 1965 m net 96 4 GWh 1956 m lapkricio men nutiesus 110 kV įtampos elektros energijos perdavimo linija Petrasiunai Panevezys Rekyva o Kauno ir Rekyvos elektrines sujungus lygiagreciam darbui prasideta kurti Lietuvos energetikos sistema Tais paciais metais buvo pastatyta ir dar viena 35 kV EPL į Siaulius sumontuoti atviro tipo skirstomieji tinklai pastotes galingumas pasieke 6400 kVA bet sios galios miestui pakako tik iki 1959 m 1957 m visas energetinis ukis buvo perduotas Liaudies ukio tarybos energetinio ukio valdybos zinion Siauliu įmones vaira pereme Marijonas Petronis veliau nuo 1963 m vienas is Panevezio silumos tinklu steigeju ir iki 1983 m sios įmones vyr inzinierius Jam teko dalyvauti tolesniame viso Siauliu energetinio ukio pertvarkyme Per pora metu prie vieningos energetines sistemos buvo prijungti visi apskrities rajonai likviduotos senos ir nugyventos hidroelektrines dyzelines elektros stotys performuota Siauliu elektros tinklu ir elektriniu rajono struktura Elektros gamyba buvo galutinai atskirta nuo paskirstymo ir tiekimo Pastacius atvira 110 35 6 kV pastote 1957 m spalio men Baciunu elektrine buvo likviduota o įmone pavadinta Rekyvos valstybine rajonine elektrine VRE 1959 1964 m įmonei vadovavo Algirdas Musneckis 1962 m kovo 26 d įjungta 330 kV įtampos linija tuo metu veikusi 110 kV įtampa Siauliai Jelgava kuria Lietuvos energetine sistema buvo prijungta prie Siaures vakaru jungtines energetines sistemos Durpiu paruosimas kurui buvo labai brangus jis reikalavo kone katorginio darbo Tik gabaliniu durpiu formavimas buvo mechanizuotas Gabalines durpes is durpynu buvo atvezamos siaurojo gelezinkelio vagonais bet juos iskrauti tekdavo paprasciausiais kastuvais į bunkerius jas pakraudavo keltuvu Kai pasitaikydavo blogesnis kuras visi remontininkai ir netgi įmones valdyba budavo mobilizuojami kelmu pakrovimui į kuryklas Kartais tik tokiu priemoniu deka pavykdavo palaikyti normalius katilu darbo parametrus 1963 m Rekyvos elektrineje rekonstruotas durpiu deginimas pradeti naudoti durpiu trupiniai kurie buvo dvigubai pigesni uz gabalines durpes be to leido mechanizuoti daugelį sunkiu darbu Įmones etatu sarase isnyko kuriko specialybe katilus is valdymo pulto pradejo aptarnauti katilu masinistai zarsteklį pakeite valdymo raktas Netrukus prasidejo Kauno hidroelektrines 90 MW paleista 1959 m lapkricio 5 d stambiu siluminiu elektriniu Lietuvos VRE pirmasis 150 MW blokas paleistas 1962 m gruodzio 30 d is viso 1 8 GW galios statyba Jos turejo gaminti zymiai pigesne elektros energija Rekyvos elektrines reiksme eme mazeti o silumos energijos gamyba ribojo didelis nuotolis nuo Siauliu miesto 1964 m Rekyvos elektrineje pastatytas mazuto ukis katilai pritaikyti deginti ne tik durpes bet ir tuo metu labai pigu mazuta Tai leido sumazinti energijos savikaina palyginus su prieskario metais ji buvo net 4 kartus mazesne Rekyvos elektrines pastatas 2005 m pries nugriaunant durpiu tiekimo estakadaNuo elektros prie silumos gamybosSpartus salies energetines sistemos vystymasis nuleme tolesne įmones veikla Be to didele reiksme turejo ir nauju energijai imliu pramones saku atsiradimas Siauliuose 1948 m atidaryta dviraciu gamykla Vairas 1958 Stakliu gamykla 1961 m pradejo veikti Televizoriu gamykla 1963 m Padangu remonto gamykla Rekyvoje greta pradeta statyti durpiu briketu gamykla ir malunas kurioms reikejo daug silumines energijos Sioms įmonems reikejo daug darbo ranku todel buvo pradeta istisu gyvenamuju namu mikrorajonu statyba Jeigu 1959 m Siauliuose gyveno 59 722 gyventojai tai po ketveriu metu jau 70 100 1963 m Ministru tarybos nutarimu Rekyvos VRE pavedama tvarkyti centralizuota Siauliu zonos silumos tiekimo ukį Įmonei perduota Elnio odu ir avalynes kombinato katiline kuria tuo metu sudare trys cechai Senajame stovejo du mazutu kurenami garo katilai DKV 6 5 13 ir Babcock Wilkox 4 8 garo katilas Naujajame ceche buvo sumontuoti du garo katilai DKVR 10 13 ir dar vienas toks pat buvo statomas Treciame stovejo Fitzner Hamper 2 t garo nasumo katilas kurenamas akmens anglimi Is pradziu Rekyvos VRE pereme tik pirmajį cecha Netrukus jame buvo pastatytas 17 MW vandens sildymo katilas Nutiesta 425 mm diametro silumine trasa į miesto centra Pirmieji centralizuotai siluma gavo Draugystes prospekto namai apie 150 butu bet jau 1965 m naujame įmones padalinyje buvo pagaminta 184 GWh silumos energijos 1966 m pradzioje mieste jau buvo 10 km silumos ir 1 27 km garo tiekimo trasu prie ju prijungti 164 vartotojai Siaulius pasiekus duju trasai pradeti ir katiliniu gazifikacijos darbai Jau 1964 m Elnio katilineje buvo uzdegtas duju fakelas Tai leido gerokai padidinti katilu nasuma pagerejo gyventoju aprupinimas siluma Pagal Maskvos projektavimo instituto Giprosachar parengta projekta prasidejo Elnio katilines rekonstrukcija Katilineje buvo sumontuotas vienas pirmuju Lietuvoje vandens sildymo katilas TVGM 30 1964 m balandzio 1 d Rekyvos VRE direktoriumi paskiriamas Enrikas Sapoznikovas veliau Siauliu elektros tinklu direktorius kuriam teko pradeti nauja įmones pletros etapa Pagal miesto generalinį plana Siauliu gyvenamieji mikrorajonai ir pramonine gamyba pradeti plesti į pietine miesto dalį Tuo pat metu buvo projektuojama ir statoma nauja Pietine katiline Pirmasis 25 t h nasumo garo katilas joje pradejo veikti 1966 m lapkricio men 1967 pastatytas dar vienas toks katilas o 1968 ir 1969 m pradeti eksploatuoti du vandens sildymo katilai PTVM 50 Katilines galingumas pasieke 350 MW 1969 m is Pietines katilines nutiesta nauja 1 7 km ilgio silumos trasa į miesto centra abi katilines suzieduojamos ir netrukus pagrindine įmones veikla tampa silumos gamyba Nuo 1966 m didzioji dalis mieste sunaudojamos elektros energijos jau buvo gaunama is valstybines sistemos Netgi su perdavimo islaidomis ji daresi pigesne negu gaminama Rekyvoje Nuo 1968 m kovo 1 d iki 1990 m kovo 1 d Rekyvos VRE vadovavo Bronius Makstutis įmoneje pradejes dirbti 1953 m elektros cecho meistru nuo 1963 m vyr inzinieriumi 1969 m įmonei perduotas silumines energijos realizavimas bei energetikos inspekcija Lietuvos energetikos sistemoje įsteigus Gamybine termofikacijos valdyba jos tiesioginen priklausomyben perejo ir Rekyvos VRE 1969 m LTSR Ministru tarybos potvarkiu Rekyvos VRE perduota 1963 m pastatyta bet labai blogos bukles Radviliskio zemes ukio masinu gamyklos veliau stiklo fabriko katiline 1973 m silumos tinklu ilgis mieste buvo 7 km o po 5 metu pasieke 10 km 1976 m baigta katilines modernizacija leido visiskai patenkinti Radviliskio įmoniu garo poreikį uztikrinti nepertraukiama gyvenamuju namu sildyma 1982 m jau 63 miesto butu buvo apsildoma centralizuotai 1974 m gruodzio 22 d siaulieciams buvo perduota Mazeikiu naftos perdirbimo gamyklos katiline 1977 m gruodzio 9 d Vyriausiosios gamybines energetikos ir elektrifikavimo valdybos virsininko įsakymu Rekyvos valstybine rajonine elektrine reorganizuota į Siauliu silumos tinklu įmone 1970 m buvo pradetos rekonstruoti turbinos Rekyvos elektrineje o 1988 m sausio 29 d ji buvo dujofikuota taciau tapo tik centrinio sildymo katiline Tuo uzsibaige durpiu panaudojimo silumos ir elektros energijos gamybai epopeja Siauliuose Tik 2004 m įmoneje kuri siuo metu vadinasi AB Siauliu energija vel buvo atnaujinta elektros energijos gamyba SaltiniaiRimantas Lazdynas Rekyvos elektrine Siauliu energijos istorija Archyvuota kopija 2010 03 08 is Wayback Machine projekto M Kaganas Kauno Politechnikos Instituto darbai IX tomas 1958 m