Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Rytų Sūduvos aukštuma

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Rytų Sūduvos aukštuma (lenk. Pojezierze Wschodniosuwalskie, vok. Östliche Suwałki-Seenplatte) – mezoreljefas, esantis Baltijos aukštumose pietvakarių Lietuvoje, šiaurės rytų Lenkijoje: Palenkės vaivadijoje ir Varmijos Mozūrų vaivadijoje bei Rusijos Karaliaučiaus krašte. Šis regionas šiaurės vakaruose ribojasi su Romintos giria, vakaruose su Vakarų Sūduvos aukštuma, su kuria riba eina per Juodosios Ančios ir Blindės upes bei pietuose su Augustavo lyguma.
Rytų Sūduvos aukštuma | ||
---|---|---|
Valstybė | Lietuva, Lenkija, Karaliaučiaus kraštas | |
Megaregionas | Rytų Europos lyguma | |
Sritis | Rytų Baltijos-Baltarusijos žemuma | |
Subsritis | ||
Mezoregionas | Rytų Sūduvos aukštuma | |
Makroregionas | Baltijos aukštumos |
Regione populiarus , nes čia yra įvairių topografinių objektų: morena, drumlinas, keimas ir ozas. Regionas išsiskiria savo aukštumomis, iš kurių didžiausios Ravelių kalnas (298 m) ir Kšemieniuchos kalnas (289 m virš jūros lygio) bei daubomis, iš kurių didžiausia regione Ančios ežere.
Regione vyrauja žemyninis klimatas. Vienintelis miesto statusą turintis miestas regione yra Seinai, kitos svarbios gyvenvietės yra Krasnapolis, Punskas, Vižainis, Jeleniavas, Rūtelė ir Šipliškė. Regione yra šie valsčiai: Vižainio valsčius, Rūtelės valsčius, Šipliškės valsčius, Punsko valsčius, Seinų valsčius, Krasnapolio valsčius, Suvalkų valsčius, Jeleniavo valsčius, Prieraslio valsčius, Pilypavo valsčius, ir Gibų valsčius.
Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šiose aukštumose gyveno lietuviams artima baltų tauta - jotvingiai. Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. šios aukštumos buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdose. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį šios vietovės pateko į Lietuvos Respublikai priskirtą teritoriją.
Taip pat skaitykite
Bibliografija
- J. Kondracki, Geografia regionalna Polski, PWN, Warszawa 2002 (ISBN 83-01-13897-1)
- Słownik geograficzno-krajoznawczy Polski, PWN, Warszawa 1998, (ISBN 83-01-12677-9)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Rytų Sūduvos aukštuma, Kas yra Rytų Sūduvos aukštuma? Ką reiškia Rytų Sūduvos aukštuma?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Rytu Suduvos aukstuma lenk Pojezierze Wschodniosuwalskie vok Ostliche Suwalki Seenplatte mezoreljefas esantis Baltijos aukstumose pietvakariu Lietuvoje siaures rytu Lenkijoje Palenkes vaivadijoje ir Varmijos Mozuru vaivadijoje bei Rusijos Karaliauciaus kraste Sis regionas siaures vakaruose ribojasi su Romintos giria vakaruose su Vakaru Suduvos aukstuma su kuria riba eina per Juodosios Ancios ir Blindes upes bei pietuose su Augustavo lyguma Rytu Suduvos aukstumaRegiono vieta LenkijojeValstybe Lietuva Lenkija Karaliauciaus krastasMegaregionas Rytu Europos lygumaSritis Rytu Baltijos Baltarusijos zemumaSubsritisMezoregionas Rytu Suduvos aukstumaMakroregionas Baltijos aukstumos Regione populiarus nes cia yra įvairiu topografiniu objektu morena drumlinas keimas ir ozas Regionas issiskiria savo aukstumomis is kuriu didziausios Raveliu kalnas 298 m ir Ksemieniuchos kalnas 289 m virs juros lygio bei daubomis is kuriu didziausia regione Ancios ezere Regione vyrauja zemyninis klimatas Vienintelis miesto statusa turintis miestas regione yra Seinai kitos svarbios gyvenvietes yra Krasnapolis Punskas Vizainis Jeleniavas Rutele ir Sipliske Regione yra sie valsciai Vizainio valscius Ruteles valscius Sipliskes valscius Punsko valscius Seinu valscius Krasnapolio valscius Suvalku valscius Jeleniavo valscius Prieraslio valscius Pilypavo valscius ir Gibu valscius Nuo VIII a pr m e iki XIX a siose aukstumose gyveno lietuviams artima baltu tauta jotvingiai Nuo XIII XIV a iki 1795 m sios aukstumos buvo Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes valdose Pagal 1920 m liepos 12 d Lietuvos ir Tarybu Rusijos taikos sutartį sios vietoves pateko į Lietuvos Respublikai priskirta teritorija Taip pat skaitykiteSuduvos aukstuma ir Vakaru Suduvos aukstuma BibliografijaJ Kondracki Geografia regionalna Polski PWN Warszawa 2002 ISBN 83 01 13897 1 Slownik geograficzno krajoznawczy Polski PWN Warszawa 1998 ISBN 83 01 12677 9